  |
 |
  |
  |
 |
 |
 |
 |
LITHUANIAN HIGHLIGHTS Political Grimaces and Economic Gifts of DanayaINTEGRATION European Integration of Energy ENERGY POLICY What is the future of Lithuanian energy sector?MEETING Mindaugas Mikaila: sufficient number of work places and large salaries are the tools to make the economy a well-functioning mechanismREGIONS&INVESTMENT The Importance and Perspectives of Regional Development in Vilnius CountyHERITAGE Restoration of Medininkai Castle New Glimpse into the HistoryLEASURE&BUSINESS Coming to the Beloved Old BALTIJA to Regain Strength and Get Recreation ART MARKET Arranging the Space with the Composition of Objects I am mostly interested in the fragility of the eternity and human existence Jolanta Šalkauskaitė Granite is the material that I have completely mastered, therefore now I am trying to make friends with glass Jonas Šimonėlis
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
 |
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Political Grimaces and Economic Gifts of Danaya Rimantas Šlajus, Staff writer |
PolitinĖs grimasos ir ekonominĖs |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| How important was the last year to Lithuania in terms of economics and politics? Will we ransack our brains or not, the conclusion will be the same nothing extraordinary, sensational or unexpected occurred in Lithuania. And it is for good stable democracies do not experience explosions of economic or social bombs. In fact, the financial analysts reported that in the second half of the last year Lithuania witnessed the slow-down in economic development and evident decrease of export rates. On the other hand, the economy never develops in one style and the recent happenings in Lithuania should not make our hearts that long for the better life beat stronger. The only thought that could make us feel uneasy is that the growing price of gas and oil, compensation of rouble holdings to residents may give the rise to the inflation that would make huge harm not only to an ordinary Lithuanian but would actually destroy the hopes to introduce the euro that did not come to Lithuania from 2007 mainly due to the slowness of the former Government. Probably, one of the major unexpectedness was the collapse of Algirdas Brazauskas Government. A. Brazauskas was replaced by his first deputy in the Social Democratic Party, former Minister of National Defence Gediminas Kirkilas who was suspected by political scientists and analysts of going into politics opposing his predecessor in some aspects. However, we think that such position was specifically developed for public relations and wishing to satisfy the wishes of political partners. The real situation was that without the political support of Algirdas Brazauskas Gediminas Kirkilas would have resembled an aircraft pilot flying high in the skies with the empty fuel tank. How long would have he been able to survive? The natural political processes will inevitably prompt up the political influence and independence of Gediminas Kirkilas. Moreover that Kirkilas personality is free of any corrupt or doubtful relations, he has inborn gift of easy communication that was in one time or another trained by his work as a journalist. However, the popularity may start waning if the Kirkilas Government considers to preserve the present situation to be its major political value, what was characteristic to the last months of Brazauskas rule. Nevertheless, the implementation of significant projects in the field of energy should have brought popularity and confidence to the Government and ruling authorities in general. Therefore, this B&E edition will give particular attention to energy and we will not speak about it in this article, although we should say that the experience of the Government in this field is rather long. The popularity in Lithuania is a great puzzle. It is a usual case that a politician comes into possession of high position and, as sociologists say, it seems that the whole Lithuania goes mad about him. And this lasts until the next election when you feel so ashamed of the status of a politician who has unrecognisably changed his skin. In general, the last year witnessed many changes or even unseating of seemingly popular politicians (at least they seem to be such for themselves) and not all of them were happy about such happenings. The scandal involving the State Security Department was quite unexpected. On the one hand, the statutory organization has its own rules of play and it is no good that these rules are ignored otherwise they should be changed; on the other hand it is no secret that business and political groups and even individual persons wanted and could use the state security information for their own purposes. It is sad that in such cases the state lacks efficient, particularly parliamentary, control. In fact, my last words are partially compensated by the meeting of the Seimas Committee on Foreign Affairs held at the end of the year which did not approve of the candidacy of the former Minister of Foreign Affairs Antanas Valionis to the position of the Ambassador in Argentina. By all means it isnt a shattering political decision, however it proves that the principle of godparents is not tolerated in this field. The Deputy Chairman of the Committee Audronis Ažubalis had officially blamed the former minister for ignoring the principle of rotation. The aforementioned meeting of the Committee was secret and we can only guess who or what played the decisive role in this case. The reasons maybe numerous the Seimas is ready to adopt the amendments to the law on KGB reserve (Valionis belonged to this reserve), the open pro-American position of Valionis forgetting that Lithuania also has other interests could have also been the reason, the journalists have pointed out to the limited arsenal of moral values of a candidate to the post of an ambassador. In general, nomination of the resigned politicians to the post of an ambassador or any other diplomatic position is an old nomenclature-type soviet tradition - it is assumed that the capacities and skills of a man with the huge experience in politics must be duly exhausted. On the other hand, the experience of many, particularly non-democratic, states shows that the position of an ambassador is a very good opportunity to send the undesirable person far away from the native lands. Maybe he will show several tears over such a decision but then will get used. Broadly speaking, tear-like gifts in the state life bring little joy. In December, the Government approved of the suggestion of the Ministry of Finance to recognize debts for over 130 million litas as hopeless. Some time ago the state relented and guaranteed credits extended to seven enterprises that faced bankruptcy or restructuring. It seems that the state subsidies of tens millions were of no help to AB Alytaus tekstilė either. These days it is reported that the enterprise is loss-making, lacks turnover capital and, apparently, will not recover on its own attempts. |
Taigi kokie buvo praėjusieji ekonomine ir politine prasme Lietuvai? Suk nesukęs galvą nieko stulbinančio, nieko pritrenkiančio. Tai, regis, ir gerai stabiliose demokratinėse valstybėse jokios ūkinės ar socialinės bombos nesproginėja. Tiesa, finansų analitikai praneša, kad antroje metų pusėje atsirado ūkio plėtros lėtėjimo požymių, aiškiai menkėja eksporto tempai. Bet ekonomika pagal ištemptą virvę juk niekada ir nesivysto, tokie dalykai neturėtų versti neramiai plakti mūsų gero gyvenimo išsiilgusių širdžių. Nebent neduoda ramybės mintis, kad dėl brangstančių dujų ir naftos kainų, indėlių kompensavimo gyventojams gali įsisukti infliacijos karuselė, kuri pridarytų daug nemalonumų ne tik eiliniui Lietuvos piliečiui, tada jau visai sunku būtų bepriprašyti, kad į mūsų pinigines įsliuogtų daugiausia dėl buvusios valdžios nerangumo neprisikviestas euras. Nebent kiek netikėtas buvo Algirdo Brazausko Vyriausybės griuvimas. Jį pakeitė pirmasis pavaduotojas pagal socialdemokratų partiją krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas, kurį apžvalgininkai ir politologai stvėrėsi įtarinėti vykdant atskirais klausimais netgi opozicinę politiką buvusiam Premjerui. Tačiau mums atrodo, kad tokia laikysena buvo daugiau demonstravimas ir prisitaikymas prie politinių partnerių pageidavimų. Iš tikrųjų Gediminas Kirkilas be partinės Algirdo Brazausko paramos būtų panašus į aukštybėse pasikėlusio orlaivio pilotą su išsekusiu degalų baku. Neilgai tokioje politinėje skraidyklėje traukytum vairalazdes. Nors natūralūs politiniai procesai, aišku, neišvengiamai didins paties G. Kirkilo politinį svorį ir savarankiškumą. Tuo labiau, kad prie G. Kirkilo asmenybės nelimpa jokie korupciniai, įtartini ryšiai, dar pridėkime premjero įgimtą mokėjimą bendrauti, kurį Gediminas Kirkilas savo laiku patobulino, matyt, dirbdamas žurnalistu. Tačiau populiarumas gali pradėti sekti, jei G. Kirkilo Vyriausybė didžiausia politine vertybe sieks tik išlaikyti esamą padėtį, kaip buvo paskutiniais A. Brazausko laikais. Vis dėlto tiek pačiai Vyriausybei, tiek ir apskritai valdžiai populiarumo ir pasitikėjimo turėjo suteikti išties grandiozinių projektų įgyvendinimas energetikos srityje. Todėl energetikai šiame žurnalo numeryje skiriame nemažai vietos, ir apie tai dabar nekalbėsime, nors teisybės dėlei reikėtų pridurti, kad įdirbis šioje srityje valdžios jau buvo daromas kur kas anksčiau. Dėl populiarumo, beje, Lietuvoje didelis galvosūkis. Neretai užtenka politikui užimti konkrečias aukštas pareigas, ir, pasiklausius sociologinių tyrimų, atrodo, jog visa šalis beveik už jį melste meldžiasi. O štai per rinkimus nei šis, nei tas išaiškėja. Net akių kartais nebeturi kur žmogus kišti dėl neatpažįstamai apvytusio konkretaus politinio veikėjo statuso. Apskritai valdžioje per praėjusius metus įvyko daugybė persistūmimų ar net nustūmimų nuo valdžios kėdžių, atrodo, tikrai populiarių politikų (bent jau taip matančių save), ir ne visi dėl to buvo baisiai laimingi. Gana nelauktai blykstelėjo skandalas dėl valstybės saugumo. Iš vienos pusės, statutinė organizacija turi savo žaidimo taisykles, ir, matyt, nėra gerai, kad jų nepaisoma arba pačias taisykles reikia keisti, iš kitos pusės, kad saugumo sukaupta medžiaga norėjo ir galėjo naudotis atskiros verslo ar politinės grupuotės, netgi pavieniai asmenys, pasinaudodami informacija savais tikslais, tai taip pat menka paslaptis. Ir visai blogai, kai valstybėje tokiais atvejais pritrūksta kontrolės. Ypač parlamentinės. Tiesa, pastaruosius žodžius bent iš dalies paneigia visai metų gale įvykęs Seimo užsienio reikalų komiteto posėdis, kuriame nebuvo pritarta buvusio užsienio reikalų ministro Antano Valionio kandidatūrai į Argentinos ambasadoriaus postą. Tikrai tai nėra koks iš klumpių verčiantis politinis skersvėjis, bet toks įvykis reikšmingas kita prasme kad kūmystės principas šitoje srityje nėra toleruojamas. Komiteto pirmininko pavaduotojas Audronis Ažubalis oficialiai yra supeikęs buvusį ministrą dėl ambasadorių rotacijos principo nesilaikymo. Komiteto posėdis buvo uždaras, ir mes tik galim spėti, kas šioje byloje suvaidino lemiamą vaidmenį. Jų gali būti ir visas kompleksas: Seimas yra pasiruošęs priimti naujas įstatymo pataisas dėl KGB rezervo, kuriam ir priklausė A. Valionis, galbūt reikšmės turėjo ir atvirai proamerikietiška A. Valionio laikysena, užmirštant, kad Lietuva dar turi ir kitų interesų, žurnalistai yra pastebėję ir ribotą kandidato į ambasadorius moralinių savybių arsenalą. Apskritai skyrimas į ambasadorius ar kitus diplomatinės tarnybos postus atsistatydinusius ar atstatydintus politinius vekėjus sena nomenklatūrinė sovietinė tradicija. Atseit su tokiu politiniu bagažu ir patirtim reikia žmogų išnaudoti. Kita vertus, kaip rodo daugelio, ypač ne demokratinių valstybių, patirtis tai puiki proga nukišti nepatogų ar persistengusį veikėją kuo toliau nuo gimtų krantų. Kaip sakoma, vieną sykį apsiašarojai, ir ramu. Tačiau ašaringos dovanos valstybės gyvenime menkas pasidžiaugimas. Gruodžio mėnesį Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos siūlymui beviltiškomis pripažinti skolas daugiau kaip 130 milijonų litų. Savo laiku valstybė pagailėjo ir garantavo kreditus septynioms įmonėms, kurios jau bakrutavo ar restruktūrizuojamos. Atrodo, nepadėjo valstybės subsidijos už dešimtis milijonų ir AB Alytaus tekstilei. Kaip šiomis dienomis pranešama, pastaroji taip pat dirba nuostolingai, trūksta apyvartinių lėšų, ir, matyt, savo jėgomis neišsikapstys. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
European Integration of Energy |
Energetika integruojasi Į EuropĄ |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| The Lithuanian energy sector has witnessed very important, probably historic, processes, and the editorial of the magazine Business and Exhibitions has asked the Minister of Economy of Lithuania Vytas Navickas to shortly comment the latest developments. The Polish Concern PKN Orlen has taken full control of the company Mažeikių nafta. What are the real economic and political benefits that Lithuania and the EU expect to get from this transaction? - The transaction between the Republic of Lithuania Government and the Polish Concern PKN Orlen on the sale of 30.66 percent of AB Mažeikių nafta shares belonging to the state under the right of ownership was completed on 15 December 2006. By selling these shares, Lithuania received nearly 852 million USD (2.2 billion litas). After the transaction, the Lithuanian Government is still in the possession of about 10 percent of Mažeikių nafta shares. The current Government is satisfied with the transaction results. In the run of the last several years, AB Mažeikių nafta was in the hands of both western and eastern owners that for one reason or another had to leave the company. We think that the central position that has been chosen by the last transaction will be successful as to the investor PKN Orlen as to AB Mažeikių nafta. PKN Orlen is a large and powerful company that has in its possession large oil refinery capacities and also large oil products market in Poland and other EU Member States. Moreover, the completed transaction means that the tension among the major rivals in the oil sector will ease resulting in multilaterally beneficial market relations, including cooperation with suppliers of raw oil. I would also like to point out that this transaction means not only money that we have got for shares but also annulment of Lithuania-unfavourable agreements of 1999 and 2002 with their subsequent amendments. The said agreements awarded the right of priority to the owner of the largest Mažeikių nafta package of shares Yukos International UK B.V. to buy the emissions of Mažeikių nafta shares, established tax incentives and other reservations. In summary, I think that AB Mažeikių nafta will continue to be one of the most important enterprises in Lithuania. Its stable operation will bring revenues into the national budget and create jobs. We fully agree with the opinion of economic experts that the money we have received for shares will not bring negative impact on macroeconomics and inflation. It will be used for compensation of rouble holdings of Lithuanians and implementation of investment programmes. Several weeks ago, the interconnection between the Baltic States and Nordic Countries was put into operation. How important will it be to the Lithuanian energy sector? - The official opening of the first electricity transmission line between the Baltic States and Nordic Countries took place on 4 December 2006. The submarine cable Estlink connects 330 kV converter station Harku near Tallinn and 440 kV converter station Espoo near Helsinki. It is the first connection of Baltic and Nordic electricity markets. The submarine cable Estlink is one of the priority EU projects that has been developed to secure the stability of electricity supply, establish inter-system connections and contribute to the creation of efficient electricity markets in Europe. The project value is 110 million litas. The cable is planned to be used for transmission of electricity generated in the Baltic States to the Nordic Countries. First, the project is important to secure electricity supply security in the Baltic States. Moreover, Estlink creates possibilities to trade in electricity and is an additional source for buying electricity to satisfy the potential deficit of generating capacities. Today, an idea is analysed to lay one more 700 MW cable and so increase the total capacity up to 1000 MW. In this way, Baltic States, Lithuania including, will come into possession of additional possibilities for larger electricity export (in case of a need also import) to the Nordic market. This project should enhance the possibilities to maintain balance and ensure even greater electricity supply reliability. The Seimas has recently adopted the resolution to continue the exploitation of nuclear energy. How will this idea be practically implemented? - The Government has taken into consideration the situation in the world organic fuel market and other factors influencing the formation of Lithuanias energy policy and has set a goal in the revised National Energy Strategy to start the operation of the new nuclear power plant in 2015-2020. The primary intention is to avoid too large future dependence on the imported organic fuel the prices of which are hard to be foreseen, reduce emission of pollutants and related economic consequences. The size of the power plant and its construction date will be set in the feasibility study prepared by the energy companies of the three Baltic States. Alongside, we should solve the problem of nuclear waste management and final burial. Poland has also expressed a wish to partake in the project on construction of new nuclear power plant in Lithuania and therefore during the meeting of Prime Ministers of the Baltic States and Poland held on December 8 in Vilnius a statement was made to invite the Polish representatives to participate in the consultations of Lithuanian, Latvian and Estonian energy experts on possible cooperation in construction and operation of the new NPP in Lithuania. Following this invitation, representatives of the Polish energy company Polskie Sieci Elektroenergetyczne S.A. participated the working meeting of the committee leading the feasibility study on construction of the new NPP arranged on December 15 in Vilnius and discussed further actions in project development. In conclusion, I see 2007 to be the year for making concrete and resolute decisions relating to the new nuclear power plant. |
Pastaruoju metu itin svarbūs procesai (gal net istoriniai) įvyko šalies energetikos sektoriuje, todėl redakcija kreipėsi į Lietuvos ūkio ministrą Vytą NAVICKĄ ir paprašė šia tema pateikti keletą aktualių komentarų. Lenkijos koncernas PKN Orlen galutinai perėmė Mažeikių naftą. Kokios realios ekonominės ir politinės naudos iš to laimės Lietuva ir visa Europos Sąjunga (ES)? ? Kaip yra žinoma, 2006 m. gruodžio 15 d. baigtas sandoris tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos koncerno PKN Orlen dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių 30,66 procentų AB Mažeikių nafta akcijų pardavimo. Už šias akcijas Lietuvai yra sumokėta beveik 852 mln. JAV dolerių (apie 2,2 mlrd. litų). Po šio sandorio Vyriausybei pasilieka apie 10 proc. AB Mažeikių nafta akcijų. Dabartinė Vyriausybė patenkinta pasiektais sandorio rezultatais. Pastaruosius septynerius metus AB Mažeikių nafta valdė savininkai tiek iš Vakarų, tiek iš Rytų, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių turėjo pasitraukti. Manytume, kad dabar pasirinktas vidurio pozicijos variantas bus sėkmingas ir investuotojui PKN Orlen, ir AB Mažeikių nafta. PKN Orlen yra pakankamai stambi ir galinga kompanija, turinti naftos perdirbimo pajėgumus ir plačią naftos produktų rinką ne tik Lenkijoje, bet ir kitose ES šalyse. Be to, pasibaigus sandoriui, nuslūgs įtampa tarp pagrindinių konkurentų naftos sektoriuje ir susiklostys įvairiapusiai naudingi rinkos santykiai, taip pat ir santykiai su žalios naftos tiekėjais. Taip pat noriu priminti, kad šis sandoris tai ne tik pinigai už akcijas, bet ir nepalankių Lietuvai 1999 m. ir 2002 m. (su vėlesniais pakeitimais) sutarčių panaikinimas. Minėtos sutartys ankstesnei AB Mažeikių nafta didžiosios akcijų dalies savininkei Yukos International UK B.V. teikė pirmumo teisę įsigyti išleidžiamas AB Mažeikių nafta akcijas, mokesčių lengvatas ir kitas nenaudingas Lietuvai sąlygas. Reziumuojant atsakymą į šį Jūsų klausimą, manyčiau, kad AB Mažeikių nafta ir ateityje išliks viena iš svarbiausių įmonių, stabiliai dirbanti, surenkanti nemažą mokesčių dalį šalies biudžetui bei įdarbinanti didelį darbuotojų skaičių. Taip pat sutinkame su daugelio ekonomikos ekspertų nuomone, kad gautos lėšos už akcijas neturės neigiamų pasekmių makroekonomikai ar infliacijai. Jos bus skirtos gyventojų rublinių indėlių kompensavimui ir atitinkamoms investicinėms programoms realizuoti. Prieš kelias savaites pradėjo veikti Baltijos šalių elektros jungtis su Skandinavijos kraštais. Kaip ji bus stiprinama? Kokią įtaką tai turės Lietuvos energetikai? ? 2006 m. gruodžio 4 d. oficialiai atidaryta pirmoji elektros perdavimo jungtis tarp Baltijos šalių ir Šiaurės valstybių. Povandeninis kabelis Estlink jungia 330 kV keitiklio stotį Harku, esančią šalia Talino bei 440 kV keitiklio stotį Espoo netoli Helsinkio. Tai ? pirmoji jungtis tarp Baltijos bei Šiaurės šalių elektros rinkų. Povandeninis kabelis Estlink yra vienas iš prioritetinių Europos Sąjungos projektų, kuriuo siekiama užtikrinti elektros energijos tiekimo pastovumą, vystyti sistemų jungtis, prisidėti prie efektyvių elektros rinkų kūrimo Europoje. Projekto kaina ? 110 mln. eurų. Kabeliu planuojama į Šiaurės šalis tiekti Baltijos šalyse pagamintą elektros energiją. Projektas yra svarbus pirmiausia todėl, kad bus užtikrintas didesnis elektros tiekimo saugumas Baltijos šalyse. Be to, Estlink sudaro galimybę prekiauti elektra ir yra papildomas elektros pirkimo kanalas, siekiant padengti potencialų generuojamos galios deficitą. Šiuo metu svarstoma galimybė pakloti dar vieną maždaug 700 MW galios kabelį bendras jungties galingumas padidės apytiksliai iki 1000 MW. Tokiu būdu Baltijos šalims, taip pat ir Lietuvai, atsirastų papildomos galimybės didesniam elektros energijos eksportui (arba esant poreikiui importui) į Skandinavijos šalių rinkas, padidėtų balansavimo galimybės, būtų užtikrintas dar didesnis elektros tiekimo patikimumas. Seimas neseniai priėmė nutarimą dėl atominės energetikos tęstinumo. Kaip praktiškai bus įgyvendinama ši idėja? Vyriausybė, atsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją pasaulinėje organinio kuro rinkoje ir į kitus, Lietuvos energetikos politiką formuojančius veiksnius, atnaujintoje Nacionalinės energetikos strategijoje nustatė tikslą 20152020 metais pradėti eksploatuoti naują atominę elektrinę. Ateityje siekiama išvengti per didelės priklausomybės nuo importuojamo organinio kuro, kurio kainos sunkiai prognozuojamos, sumažinti teršalų išmetimą į atmosferą ir su tuo susijusias ekonomines pasekmes. Elektrinės dydis ir tikslesnė pastatymo data bus nustatyta Baltijos valstybių energetikos kompanijų parengtoje tokios elektrinės statybos galimybių studijoje. Kartu būtina išspręsti ir branduolinių atliekų tvarkymo ir galutinio palaidojimo problemą. Be trijų Baltijos šalių ir Lenkijos atstovai ne kartą išreiškė norą dalyvauti naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje projekte, todėl gruodžio 8 d. Vilniuje vykusio Baltijos šalių ir Lenkijos Ministrų Pirmininkų susitikimo metu Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos Ministrai Pirmininkai paskelbė bendrą pareiškimą pakvietė Lenkijos atstovus dalyvauti Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetikos ekspertų konsultacijose dėl bendradarbiavimo galimybių statant ir eksploatuojant naują atominę elektrinę Lietuvoje. Atsižvelgiant į šį pakvietimą 2006 m. gruodžio 15 d. Vilniuje darbą tęsiančio naujos atominės elektrinės galimybių studijos vadovaujančio komiteto darbiniame posėdyje jau dalyvavo ir Lenkijos energetikos kompanijos Polskie Sieci Elektroenergetyczne S. A. atstovai buvo aptarti tolesni bendri projekto vystymo veiksmai. Na, o 2007-ieji turbūt bus konkrečių sprendimų, susijusių su atomine jėgaine, metai. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
What is the future of Lithuanian energy sector? |
Kokia Lietuvos energetikos ateitis? Ar nauja Nacionalinė energetikos strategija sumažins Lietuvos priklausomybę nuo Rusijos? |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Participants of the round-table discussion are Undersecretary of the Ministry of Economy Anicetas IGNOTAS, President of the Lithuanian Electricity Association Rimvydas RUKŠĖNAS, and policy analyst of the Lithuanian Free Market Institute Žilvinas ŠILĖNAS. The interview is done by Business & Exhibitions journalist Juozas GIRDVAINIS. More than a year ago, the Seimas passed a resolution which established positive preconditions for the development of nuclear energy and expressed a hope that the European Union could positively review nuclear energy perspectives. The Seimas also stressed that after the decommissioning of the Ignalina Nuclear Power Plant Lithuanias dependence on the sole supplier of primary energy from the East would grow even more and put a proposal to the Government to review and renew the National Energy Strategy by the 3rd quarter of 2006. Though with some delay, the Government approved of the draft new strategy during its session on 29 November 2006 and submitted it for the discussion to the Seimas. During the discussion of the draft strategy in the Committee on Economics, the opinion was expressed that the new strategy was badly prepared and it should be returned to the Government for revision. The MP Julius Veselka says that you will find in the strategy everything what you want to find, however it does not state clearly whether Lithuania is planning to be the electricity importing or exporting country. Eduardas Vilkas, Director of the Institute of Economics, that prepared the draft strategy explains, The problem is that we do not know what will really happen. The Seimas did not wait for the discussion of the strategy and voted for the Law on the Extension of Operation of Unit II of Ignalina Nuclear Power Plant immediately after its submission. Will Lithuania reach an agreement with the EU institutions and all EU Member States on the extension of the operation of the Ignalina Nuclear Power Plant and will that help Lithuania to shake off the dependence in the field of energy? Is that the way out? Today it is highly expected that nuclear energy will remain an important source of energy for Lithuanian and Baltic States economies. The project presented by the Lithuanian, Latvian and Estonian companies clearly shows that the three countries are ready to start the construction of the new nuclear power plant. |
Šiandien pokalbyje už apskrito stalo dalyvauja Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos sekretorius Anicetas IGNOTAS, Lietuvos elektros energetikos asociacijos prezidentas Rimvydas RUKŠĖNAS, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Žilvinas ŠILĖNAS. Prelegentus kalbina žurnalo Business & Exhibitions žurnalistas Juozas GIRDVAINIS. Daugiau nei prieš metus Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje konstatavo palankias prielaidas atominės energetikos plėtrai ir tikėjosi, kad Europos Sąjunga gali pozityviai peržiūrėti atominės energetikos perspektyvas. Tada Seimas taip pat pabrėžė, kad nutraukus Ignalinos atominės elektrinės eksploataciją gali dar labiau padidėti Lietuvos priklausomybė nuo vienintelio pirminės energijos tiekėjo iš Rytų, ir pasiūlė Vyriausybei iki šių metų III ketvirčio atnaujinti Nacionalinę energetikos strategiją. Nors ir pavėlavusi, Vyriausybė 2006 m. lapkričio 29 d. posėdyje pritarė naujosios strategijos projektui ir nusiuntė Seimui jį svarstyti. Ekonomikos komitete svarstant projektą pasigirdo balsų, kad strategija parengta nekokybiškai ir gali būti grąžinta Vyriausybei. Parlamentaras Julius Veselka teigia, kad strategijoje kas ką nori, tas tą ir ras, bet iš jos net neaišku, ar Lietuva ruošiasi būti elektrą importuojanti, ar eksportuojanti valstybė. Ekonomikos instituto, rengusio strategijos projektą, direktorius Eduardas Vilkas aiškina, jog problema ta, kad mes iš tiesų nežinome, kas bus. Seimas, nelaukdamas energetikos strategijos svarstymo, po pateikimo balsavo už Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko darbo pratęsimo įstatymą. Ar sugebės Lietuva suderinti su Europos Sąjungos (ES) institucijomis ir visomis valstybėmis narėmis Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimą, ar tai padės šaliai atsikratyti energetinės priklausomybės? Ar tai išeities kelias? Šiandien vis labiau tikėtina, jog atominė energetika išliks svarbus energijos šaltinis Lietuvos ir Baltijos šalių ekonomikoms. Kaip rodo visuomenei pristatytas Lietuvos, Latvijos ir Estijos kompanijų projektas, šios šalys yra pasirengusios statyti naują atominę elektrinę. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Anicetas IGNOTAS, |
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos sekretorius Anicetas IGNOTAS |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| If compared with other countries of the European Union Lithuania is in the specific situation from the point of view of energy: the import of the primary energy resources from Russia dominates (90 percent), the systems of natural gas supply and electrical energy closely depend on the energy system of Russia, and there are no connections with energy systems of Western Europe. The limited local and renewable energy resources of Lithuania can satisfy only 8.6 percent of the need for the primary energy. The rapid development of economics creates preconditions for the significant growth of energy consumption. In 2007 2010 the annual growth of the energy consumption is anticipated to be 3.5 4 percent if compared with the average global energy consumption growth of 1.8 percent. The production and consumption of electricity in Lithuania, Latvia and Estonia is illustrated in Table 1 with the forecast data for 2007 and 2010.
- In 2006, the European Commission in the Green Paper for a European Strategy for Sustainable, Competitive and Secure Energy recognized that Lithuania at the moment is the energy island that is not connected with the power network of the Western European countries that belong to the European Union, and this means not only the problem of the creation of the common market but also the problem of ensuring energy security in the European Union. - Paying attention to this fact, it is essential to secure the independence of the Baltic States from the imported primary energy from the third countries. The Baltic States (Estonia, Latvia and Lithuania) will try to prepare the long-term Energy Strategy for this region, striving to facilitate and speed up the interconnection and integration of the energy systems of the mentioned countries into the common energy system of the EU. - To provide the effective and competitive functioning of the integrated electricity market, large investments are necessary to be made in the power transmission system (network). - The market of the Baltic States is still in the primary stage of its creation. The first connection is already established between Estonia and Finland. It will enable the integration of the market of the Baltic States into the energy market of the Nordic Countries. However, so far there does not exist any power links with the Western neighbors, i.e. Poland, Germany, etc. Table 2 shows the necessary investments into the power network interconnections between the states.
Trying to secure the sufficient capacity of the power production in the country and in the region, the energy specialists of Lithuania have proposed their colleagues from Latvia and Estonia to discuss the possibility of construction of a new nuclear power plant. The Prime Ministers of the three countries approved of this opinion and on 27th of February 2006 signed the Communiqué in Trakai. The feasibility study has already been prepared that discusses the technical, economic and legal aspects of the construction of a new nuclear power plant. Poland, Germany, Sweden and other countries are also involved and show interest in this project. - Renewable energy sources will make a corresponding input into the increase of security and reliability of energy supply and reduction of the dependence on the imported fuel. - In the Accession Treaty, Lithuania assumed a commitment to strive for 7 percent of the whole electricity consumption amount to be generated from the renewable energy sources in 2010. In 2005, the volume of electricity generated from renewable sources equaled to 4 percent of the total electricity consumption. - The common energy strategy of the three Baltic States will discuss not only new possibilities to expand the power generation capacities, but also the potential variants for diversification of the natural gas supply. - Table 3 shows the present and predicted data of the natural gas consumption in the Baltic States.
The increase of the natural gas consumption enhances the dependence on the sole supplier. On purpose to stimulate and keep up the diversification of the gas supply in the EU and the production of the more stable energy in the region of the Baltic States, Lithuania is ready to start the construction of the natural gas storage in this region and the liquefied natural gas terminal in the Eastern part of the Baltic sea coast. According to preliminary estimations, the price of such a terminal would be approximately 260 million Euros and its capacity would be about 1.5 billion cubic meters annually. Other variants of the natural gas diversification are also possible, for example, by investing into the construction of the underground gas storage in Syderiai (Lithuania) or the expansion of the underground gas storage in Inčiukalnis (Latvia). The investment needed amounts to 270 million Euros. - The reliability of the oil supply for Lithuania and other Baltic States is as important as the supply of the natural gas and electricity. - The oil is imported from the sole supplier Russia thus it is very important to make this supply very reliable. The possibility to choose the sources for oil products import from various countries ensures the greater stability of the oil sector. The optimum oil processing in the enterprise Mažeikių nafta secures the sufficient oil product supply in the Baltic States region. The state reserve of oil products ensures the supply security in the power sector of the states during emergencies and unexpected interruptions. The free market price of the oil products guarantees the stable and uninterrupted operation of the electrical power sector and the competition in the market of oil products. - The increase of the energy consumption efficiency is one of the most important factors in developing the future energy system. - With this objective in mind Lithuania successfully implements the aims defined in the National Program for the Enhancement of Energy Efficiency. The implementation of this program will allow in the nearest 20-25 years to save 25-30 percent of the imported energy resources consumed at present, and approximately 8-9 percent of these resources will be changed by local and renewable energy resources. |
Palyginus su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuva energetiniu požiūriu yra specifinėje padėtyje: dominuoja pirminės energijos išteklių importas iš Rusijos (90 proc.), dujų tiekimo ir elektros energetikos sistema priklauso nuo Rusijos energetikos sistemos, nėra jungčių su Vakarų Europos energetikos sistemomis. Riboti vietiniai ir atsinaujinantys Lietuvos energijos ištekliai gali patenkinti tik 8,6 proc. savo pirminės energijos poreikio. Sparčiai vystosi ekonomika sparčiai didėja suvartojamos energijos kiekis. 20072010 m. yra prognozuojamas 3,54 proc. energijos vartojimo augimas kasmet. Pasaulinis vidutinis energijos vartojimas kiekvienais metais didėja apie 1,8 proc. Elektros energijos suvartojimą ir gamybą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje iliustruoja lentelė Nr. 1., kurioje pateikti 2007 ir 2010 metų prognozuojami duomenys:
Europos Komisija 2006 m. Žaliojoje knygoje Europos Sąjungos tausios, konkurencingos ir saugios energetikos strategija pripažino, kad Lietuva dabar yra energetinė sala, kuri elektros linijomis nesujungta su Vakarų Europos ES šalimis. Tai ne tik bendros rinkos sukūrimo, bet ir energetinio saugumo užtikrinimo Europos Sąjungoje problema. Atsižvelgiant į tai, būtina užtikrinti Baltijos šalių nepriklausomybę nuo importuojamos trečių šalių pirminės energijos. Baltijos (Estijos, Latvijos, Lietuvos) šalys stengsis parengti šio regiono ilgalaikę energetikos strategiją, kad palengvintų ir paspartintų minėtų šalių energetinių sistemų sujungimą ir integraciją į bendrąją ES energetinę sistemą. Efektyviam ir konkurencingam integruotos elektros rinkos funkcionavimui užtikrinti būtinos didelės investicijos perdavimo sistemoje (tinkluose). Baltijos šalių rinka dar tik pradinėje kūrimosi stadijoje. Jau pastatyta pirma Estijos ir Suomijos jungtis, kuri leis Baltijos šalių rinką integruoti į Šiaurės šalių energetinę rinką. Tačiau kol kas nėra jokių energetinių jungčių su kaimynais iš vakarų pusės: Lenkija, Vokietija ir kt. Lentelėje Nr. 2 yra pateiktos reikalingos investicijos į tarpvalstybines jungtis:
Siekdami užtikrinti pakankamos energijos gamybos pajėgumus šalyje, taip pat ir regiono mastu, Lietuvos energetikos specialistai pasiūlė kartu su kolegomis iš Latvijos ir Estijos išnagrinėti naujos branduolinės jėgainės statybos Lietuvoje galimybę. Tam pritarė trijų šalių Ministrai Pirmininkai, 2006 m. vasario 27 d. pasirašydami Komunikatą Trakuose. Jau parengta galimybių studija, kurioje nagrinėjami techniniai, ekonominiai, teisiniai ir kiti naujos branduolinės jėgainės statybos aspektai. Šiuo projektu susidomėjo Lenkija, Vokietija, Švedija ir kitos šalys. Atitinkamą indėlį, didinant energijos tiekimo saugumą ir patikimumą bei mažinant priklausomybę nuo importuojamo kuro, įneš ir atsinaujinantys energijos ištekliai. Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutartyje įsipareigota siekti, kad Lietuvoje 2010 m. 7 proc. bendrojo elektros energijos sunaudojimo būtų pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos išteklius. 2005 m. iš šių išteklių gaminama elektros energija sudarė 4 proc. bendrojo elektros energijos sunaudojimo. Rengiamoje trijų Baltijos šalių bendroje energetikos strategijoje be naujų elektros generuojančių galių plėtros galimybių bus išnagrinėti ir gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo variantai. Lentelėje Nr. 3 pateikiami dabartinio ir prognozuojamo gamtinių dujų suvartojimo duomenys Baltijos šalyse.
Didėjant gamtinių dujų sunaudojimui didėja ir priklausomybė nuo vienintelio tiekėjo. Siekdama skatinti ir palaikyti ES dujų tiekimo diversifikaciją ir tvaresnės energijos gamybą Baltijos šalių regione, Lietuva pasirengusi pradėti dujų saugyklos šiame regione ir suskystintų dujų terminalo rytinėje Baltijos jūros pakrantėje statybą. Preliminariais vertinimais tokio terminalo, kurio našumas apie 1,5 mlrd. kubinių metrų per metus, statyba kainuotų apie 260 mln. eurų. Galimi ir kitokie gamtinių dujų diversifikavimo variantai, pavyzdžiui, investuojant į požeminės dujų saugyklos Syderiuose (Lietuva) statybą, arba į Inčukalnio (Latvija) požeminės dujų saugyklos išplėtimą. Tam reikalingos apie 270 mln. eurų investicijos. Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims naftos tiekimo patikimumas yra ne mažiau svarbus nei gamtinių dujų ar elektros energijos tiekimas. Visa nafta yra importuojama iš vienintelio tiekėjo Rusijos, todėl labai svarbu, kad tas tiekimas būtų maksimaliai patikimas. Galimybė rinktis naftos produktų šaltinius importui iš įvairių šalių užtikrina didesnį naftos sektoriaus stabilumą. Optimalus naftos perdirbimas įmonėje Mažeikių nafta garantuoja pakankamą Baltijos šalių regiono aprūpinimą naftos produktais. Naftos produktų valstybės rezervas užtikrina tiekimo saugumą Baltijos valstybių energijos sektoriuje avarijų ir nenumatytų sutrikimų atvejais. Naftos produktų laisvų kainų rinka garantuoja stabilią ir nenutrūkstamą elektros energijos sektoriaus darbą ir konkurenciją naftos produktų rinkoje. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas yra vienas iš svarbiausių veiksnių plėtojant ateities energetiką. To siekdama Lietuva sėkmingai įgyvendina Nacionalinėje energijos vartojimo efektyvumo didinimo programoje nustatytus tikslus. Įgyvendinant Programą per artimiausius 2025 metus šalyje bus galima sutaupyti 2530 proc. dabar suvartojamų importuojamų energijos išteklių, o apie 89 proc. šių išteklių dar bus galima pakeisti vietiniais ir atsinaujinančiais energijos ištekliais. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Rimvydas RUKŠĖNAS, President |
Lietuvos elektros energetikos asociacijos prezidentas Rimvydas RUKŠĖNAS |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| The National Energy Strategy names dependence on the sole supplier of energy resources Russia as one of the major threats to the energy security. -The problem becomes even more complicated since the reliability and actions of this supplier are hard to be guessed. Lets remember the restriction in gas supply to Lithuania on the eve of 2004, pipeline explosion in Georgia, restriction in gas supply to the Ukraine. So we should consider Russias actions very seriously, however there is no use causing panics. -Why? - For two decades, the European Union patiently collaborates with Russia in the field of energy. Firstly, this is related to electricity market going from Lisbon to Vladivostok. The study on this issue will be completed in 2008. The opinions in Lithuania are heard very often why we have not cut off electricity transmission lines that link Lithuanian and Russian energy systems so far. Let me ask, Do we already have electricity connections with Western Europe? -Two weeks ago, 350 MW capacity connection between Finland and Estonia was put into operation. - It is a very important development, however it is just a small part of all needs. It is planned to increase the throughput of this line by three times. However, will Finland be able to export the amount of electricity that will be demanded by the Baltic States? We should be aware that in the case of dry summer or very cold winter the Nordic countries may lack about 2000 MW capacity. -A few days ago Lithuania and Poland signed the historic agreement on interconnection of their power systems. - If those who today ask when Lithuania will cut off its power links with Russia have not blocked signing this agreement in September 1997, Lithuanian energy specialists would have celebrated the interconnection of two neighbouring states 6 years ago. And although the agreement would not have been regarded as historic, one of the threats of the Eastern neighbour would have been significantly smaller. Poland has surplus capacity and could seriously help Lithuania in case of a need. Do the supporters of cutting off lines know that three months in turn the capacity of the only Ignalina NPP reactor is twice smaller (750 MW) due to the breakage in one of two generators, while the shortage of electricity in Lithuania is covered from 200 MW to 500 MW arriving by the so far uncut off lines from Russia? And we pay the same tariff which AB Lietuvos energija has set for electricity export to Russia. -The nature comes to our help. - If the winter is more severe, we will not survive. Russia clearly says that the shortage of electricity or natural gas might be felt in its 17 regions (2 regions last year) and no doubt that Russia will firstly solve its own and not our problems. The hope remains that INPP will finish the repairs of the generator until more serious winter comes. -What if we do not raise the question Is Lithuania planning to be an electricity importing or exporting country? - Most important is the supply security and self-provision. Once we are not able to meet the needs by local production, we must have a guaranteed possibility, in case of a need, buy electricity from other suppliers. And if there are entities wishing to export electricity, we should not intervene let them construct power plants and export the production. - Russias position on natural gas and oil is the topic for daily discussions among politicians and businessmen these days. - We consider this issue to be a real puzzle. Russia does not let in the foreign capital into its fuel-energy complex, vice-versa it pushes the investors out. For instance, the company Shell has been recently asked to leave Sachalin-2 oil field. The country so rich in natural resources does not renovate the existing fields, does not invest into the exploration of new fields, does not introduce new technologies although it could do that and has accumulated the required amount of monetary reserve, does not ratify the European Energy Charter, and raw fuel pipelines remain unavailable to third countries. It is the situation in which the EU starts looking for possibilities to buy energy resources from republics of Central Asia, Caspian Sea region. Russia, in its turn, strives to reanimate its economics. The annual GDP grow was 6 percent, what shows that Russia succeeds in its aspirations. Gazprom is speaking about the gas pipeline to China, however this project may remain just talks. The Chinese and Russian politicians do not demonstrate cordiality while the issue of territorial dependence of Manchuria is becoming much sorer with every day. It is rather difficult to forecast (foresee) the end of the story, however I would like to wrap up by the words of one famous Russian political scientist recently said on TV that in the EU context not only we depend on the Russian raw materials but the dependence is rather two-way. A consumer without Russia is the same as Russia without a consumer. When doing harm to the EU, Russia inflicts harm upon itself. I think that what we need is patience and time until our neighbour comes to its senses. - It means that Lithuania must think about the way out and the first serious step has already been done. - Do you have in mind the decision of all three Baltic States to build the new nuclear energy reactor? -Yes. - There has never been the similar agreement in the world energy practice. By all means, the realization of this project will demand great attempts, professional understanding, tolerance and wish to see the practical results as soon as possible from all participating parties. Some time ago Poland expressed the intention to build several reactors, however its residents strongly opposed the nuclear energy. Until the present day they cannot forget radioactive clouds of Chernobyl 20 years ago. Thus it should be no surprise if Poland puts the proposal to construct several reactors close to Visaginas. These, so far off-the-record, plans are a stimulus to sign the agreement on interconnection of energy links. In the name of their nation, the Estonian MPs expressed negative attitude towards nuclear energy and this opinion was declared during the FORATOM seminar in Tallinn on 2 December 2005. It seems to be a chance to justify the use of oil shale for energy fuel, although it has harmful environmental impact. Its reserve, according to the estimations of Estonians, will suffice for 25 years. - Latvians have modernized old CHPs plants in Riga and have decided to build a new combined-cycle gas-fired power plant. - Latvia imports gas from Russia, while all of us would like to be less dependent on this sole supplier of energetic resources. Have Latvians consulted their neighbours about such a decision? Wouldnt it be better to build a coal-fired thermal power plant at the Latvian coast? In this case, the suppliers of coal may be not only Russia but many other countries of the world. One more aspect is that with every day requirements raised to technologies of coal-fired plants are becoming stricter, while starting with 2020 CO2 will have to be collected and strictly stored. These factors will inevitably give rise to the cost-price of electricity generation, nevertheless it will not be the highest compared with other prices. - The National Energy Strategy to be submitted to the Seimas very delicately points to the partial compensation of capacities lost due to the INPP decommissioning from Elektrėnai by constructing 400MW combined-cycle gas turbo-unit by 2010 in the Lithuanian Power Plant. - The situations in Lithuania and Latvia are absolutely different. Elektrėnai will stop the operation of two energy blocks each 150 MW and replace them by the facility that will be 30 percent more economical compared with the old two blocks of 150 MW. For this reason the demand for gas will not grow, actually it will decrease. The most important aspect is that the cost price of electricity will be by about 4 cnt/kwh lower what is very important to the consumer in the situation when energy resources are becoming more expensive. To my opinion, the strategy should contain the provision to put the new 400 MW facility in the Lithuanian Power Plant by 2010. It is the year when Lithuania may start feeling the lack of electricity for the reason that we will enter into new interregional relations no sooner than 2012. -Do you have in mind the interconnections with Poland and Sweden? - Yes. As soon as on 25 October 2006 the power companies of the three Baltic States announced the intentions to construct the new nuclear power plant in Lithuania, environmentalists started protests. The Lithuanian Green Movement is the most active Why no priority is given to renewable energy resources? Why dont we give the green light for state-of-the-art technologies? Why do we pollute the environment? Why the new nuclear power plant will be built without the referendum of Lithuanias residents? Reasoned and logical answers may be given to all Whys however I cannot understand why these clever-minds think nuclear technologies to be outdated? From the point of view of environment pollution, these technologies are the cleanest. - Maybe the project should get the approval of Lithuanians? - If a decision is made to arrange the referendum, Lithuanians should know that the best EU energy, industry, finance, banking and other experts said that in the presence of the current growth of electricity consumption the EU should have additional generating facilities for the total capacity of 600 GW by 2030. This means that more than 330 power plants should be built in Elektrėnai. - Lithuania is the EU Member State. What is Lithuanias position? - In the first place, we should not forget that an average European consumes 8000 kwh of electricity per year, one Lithuanian less than 3000 kwh. Are we satisfied with such situation? Germany has started raising doubts of the future of its windmills. The European water resources are diminishing, while the water level in Lithuanian rivers is becoming constantly lower from 1960s. By all means we may talk about alternative solutions, like using biofuel, biogas, sun batteries, however if we do not have nuclear energy we will start feeling the lack of electricity and will not be able to implement the requirements of the Kyoto Protocol. Many countries have taken this fact into serious consideration and started or plan to start the construction of more than 130 reactors all over the world. During the seminar of the Union of the Electricity Industry-EURELECTRIC arranged in November 2006 in Brussels the network of European experts announced the cost price for electricity generation in 2050 in the power plants run by: coal 6.5 ect/kwh, natural gas 8.8 ect/kwh, lignite 6.2 ect/kwh, oxygen-fuel 6.0 ect/kwh (this technology will be introduced in 2030), nuclear energy 4.9 ect/kwh, hydro energy 4.1 ect/kwh, offshore windmill 7.6 ect/kwh. If the Lithuanian Green Movements attempts will result in referendum, Lithuanians will have a large choice. - Will the operation of the Unit II of INPP be extended? - In acceding the EU, Lithuania signed the Treaty of Accession with adequate protocols and annexes. In signing this Agreement, Lithuania assumed the commitment to shut down Unit I in 2004, what we have already done, and Unit II on 31 December 2009. Reputable EU members keep their words, so do we. - Do you agree with the opinion that to reduce the dependence on the sole supplier of natural gas, i.e. Russia, the liquefied gas terminal must be constructed? - Article V of the draft strategy says that the gas terminal will be built in Lithuania, Article VIII speaks about the terminal of all three Baltic States, Article XV about terminal in Latvia, Article XVII about the plan of all three Baltic States to build the terminal in Latvia. It is absolutely unclear how many terminals and where does the strategy envisages to build. The construction of a gas terminal should be considered a priority in wishing to shake off the dependence on the sole supplier of natural gas Russia. The careful analysis of the draft strategy produces more ambivalent approaches. As a result, I see that we should agree with the opinion of the MP Julius Veselka that you will find in the strategy everything what you want to find. There is an oil field in the Baltic Sea shelf, however so far it has not been established whether it belongs to Latvia or Lithuania. -What are the next steps? Will we continue exploration works together with Latvia? Will we recognize that the oil field is in the territory of Latvia or claim it to be in Lithuania? -Shall we wait for political consensus? - The Academician Eduardas Vilkas has expressed doubt about the future of the Lithuanian energy sectors saying the problem is that we do not know what will really happen. - I think that the addressees of these words were not energy specialists directly engaged in energy generation. During the years after the restoration of Lithuanias independence they have said that once we decide to stop the operation of the power plant with the capacity of thousands megawatts, we must put into operation other hundred megawatts facilities. Generally speaking, the number of questions grows faster than answers to them. |
Nacionalinės energetikos strategijoje kaip viena iš grėsmių energetiniam saugumui įvardijama priklausomybė nuo vienintelio energetinių išteklių tiekėjo Rusijos... - Problemą komplikuoja ir tai, kad šio tiekėjo patikimumas ir galimi veiksmai yra sunkiai nuspėjami. Pakanka prisiminti dujų ribojimą Lietuvai 2004 metų išvakarėse, dujotiekio susprogdinimą Gruzijoje, dujų ribojimą Ukrainai. Taigi Rusijos elgseną būtina vertinti labai rimtai, tačiau skleisti panikos nederėtų. - Kodėl? - Europos Sąjunga jau antrą dešimtmetį kantriai bendrauja su Rusija energetikos klausimais. Visų pirma, tai susiję su elektros rinka nuo Lisabonos iki Vladivostoko. Studija šiuo klausimu bus baigta 2008 m. Lietuvoje vis girdisi pavieniai politikų balsai ,,kodėl dar nenukirpti elektros perdavimo tinklai, siejantys Lietuvos energetinę sistemą su Rusija? Leiskite paklausti: ,,O į Vakarus jau turime nutiesę aukštos įtampos sistemų jungtis? - Neseniai pradėta eksploatuoti 350 MW pralaidumo sistemų jungtis Suomija Estija... - Gerai, bet to maža. Ruošiamasi patrigubinti šios linijos pralaidumą. Bet ar Suomija turės elektros eksporto tiek, kiek gali netikėtai prireikti Baltijos šalims? Pravartu žinoti, kad esant sausai vasarai arba šaltai žiemai, Skandinavijos šalims gali stigti apie 2000 MW galingumo. - Ne per seniausiai Lietuva ir Lenkija pasirašė istorinę sutartį dėl mūsų energetikos sistemų sujungimo. - Jeigu tie, kurie šiandien dar klausia, kada pagaliau nukirpsime laidus nuo Rusijos, nebūtų uždraudę šią sutartį pasirašyti 1997 m. rugsėjį, Lietuvos energetikai prieš 6 metus jau būtų šventę dviejų kaimyninių sistemų sujungimą. Ir nors sutartis nebūtų pavadinta istorine, tačiau viena iš grėsmių, keliamų Rytų kaimynės, būtų žymiai sumažėjusi. Lenkija turi perteklinio galingumo ir esant būtinumui galėtų rimtai paremti Lietuvą. Ar žino ,,laidų kirpėjai, kad jau tris mėnesius dėl vieno iš dviejų generatorių gedimo vienintelio Ignalinos AE reaktoriaus pajėgumas sumažėjęs perpus, t.y. 750 MW, o elektros trūkumas Lietuvoje dengiamas nuo 200 MW iki 500 MW dar ,,nenukirptom linijom iš Rusijos? Be to, tokiu pačiu tarifu, kokiu AB ,,Lietuvos energija parduoda elektrą Rusijai. - Šiuo metu mums dar padeda gamta. - Prasidėjus rimtesnei žiemai taip nebus. Rusija neslepia, kad 17-je jos regionų galimas elektros energijos ar gamtinių dujų stygius (praėjusią žiemą tą pajautė 2 regionai), ir, be abejonių, rusai pirmiausia spręs savo, o ne mūsų problemas. Belieka tikėtis, kad iki stipresnio šaltuko Ignalinos AE baigs remontuoti generatorių. - O jei nekeltume klausimo ,,ar Lietuva ruošiasi būti elektrą importuojanti, ar eksportuojanti valstybė? - Svarbiausia tiekimo patikimumas ir gebėjimas apsirūpinti patiems. Jei patys nesugebame, reikia turėti užtikrintą galimybę, esant būtinumui, nusipirkti elektros iš kitur. O jei yra subjektų, norinčių užsiimti elektros eksportu, netrukdykime jiems, tegul stato elektrines ir eksportuoja. - Rusijos viešinama pozicija dėl gamtinių dujų ir naftos įvairių politikų bei verslininkų pastaruoju metu aptarinėjama kasdien. - Mums tai daug galvosūkių. Į kuro-energetikos kompleksą Rusija neįsileidžia užsienio kapitalo. Atvirkščiai išstumia jau investavusius. Pavyzdys kompanija Shell, neseniai išstumta iš Sachalinas-2 verslovės. Šalis, kurioje gausu gamtinių išteklių, nerenovuoja esamų telkinių, neinvestuoja į naujų paiešką, nediegia pažangių technologijų, nors tai galėtų daryti, nes turi sukaupusi pakankamai valiutos atsargų, neratifikuoja Europos energetikos Chartijos, kuro žaliavų vamzdynai lieka neprieinami trečioms šalims. Tokioje situacijoje ES pradeda ieškoti būdų įsigyti energetinių išteklių iš Vidurinės Azijos respublikų, Kaspijos jūros regiono. O Rusija siekia atgaivinti ekonomiką. Metinis BVP padidėjo 6 procentais tai įtikinantis rodiklis. Nors GAZPROM kalba apie dujotiekį į Kiniją, bet tai gali ilgai likti tik kalbomis. Kinijos ir Rusijos politikai dar nesiglebėsčiuoja, o Mandžiūrijos teritorinės priklausomybės klausimas aštrėja. Sunku prognozuoti, kuo visa tai baigsis, bet šiuos pamąstymus norėčiau baigti vieno autoritetingo Rusijos politologo neseniai per TV laidą pasakytais žodžiais, kad ES kontekste ne tik mes priklausome nuo Rusijos žaliavų, bet priklausomybė yra abipusė. Vartotojas be Rusijos, tai tas pats, kas Rusija be vartotojo. Kenkdama ES, Rusija kenkia pati sau. Manau, reikia kantrybės ir kažkiek laiko, kol kaimynė atsitokės. - Vadinasi, reikia ieškoti išeities, ir pirmas, labai svarbus žingsnis jau yra žengiamas. - Turite omenyje trijų Baltijos šalių apsisprendimą bendromis pastangomis statyti energetinį reaktorių? - Taip. - Pasaulio energetinėje praktikoje panašaus bendro susitarimo atvejo nėra buvę. Be abejo, šio projekto įgyvendinimas iš visų dalyvių pareikalaus didelių pastangų, profesinio supratimo, tolerancijos ir noro kaip įmanoma greičiau pasiekti rezultatų. Lenkija jau buvo minėjusi apie ketinimą statyti keletą reaktorių, deja, jos gyventojų nuomonė nėra palanki branduolinės energetikos atžvilgiu. Jie dar gerai pamena radioaktyvius debesis, slinkusius nuo Černobylio prieš 20 metų. Todėl nereikėtų nustebti, jei Lenkija pageidautų šalia Visagino pastatyti ne šį vienintelį reaktorių. Tokie kol kas nepagarsinti planai ir verčia pasirašyti sistemų sujungimo sutartį. Estų parlamentarai tautos vardu išreiškė neigiamą požiūrį į atominę energetiką, ir tai buvo viešai pasakyta FORATOMO seminare Taline 2005 metų gruodžio 2 d. Tai lyg ir proga pateisinti skalūnų naudojimą energetiniam kurui, nors jis žalingai veikia aplinką. Jų atsargų, estų paskaičiavimais, užteks 25 metams. - Latviai, patobulinę senąsias Rygos termofikacines elektrines, susirengė pastatyti ir naują, kombinuoto ciklo dujų turbininę elektrinę. - Latviai gauna dujas iš Rusijos, o mes visi norime būti mažiau priklausomi nuo šio vienintelio kuro tiekėjo. Ar tarėsi latviai su savo kaimynais dėl tokio žingsnio? Ar nebūtų teisingesnis pasirinkimas statyti Latvijos pajūryje anglimi kūrenamą šiluminę elektrinę? Akmens anglį galima atsivežti ne tik iš Rusijos, bet iš daug kitų tinkamų tiekėjų. Be abejo, anglimi kūrenamų elektrinių technologijoms taip pat griežtinami reikalavimai, o nuo 2020 metų degimo produktas CO2 turės būti surenkamas ir sandėliuojamas. Tai padidins elektros gamybos savikainą, tačiau ji nebus aukščiausia lyginant su kitomis. - Teikiamoje Seimui svarstyti Nacionalinėje energetikos strategijoje, sakyčiau, labai atsargiai pasakyta apie numatytos uždaryti IAE prarandamo galingumo dalinį kompensavimą iš Elektrėnų iki 2010 metų elektrinėje pastatant 400 MW kombinuoto ciklo dujų turbininį bloką. - Čia ne tas pats kaip Latvijos atveju. Elektrėnai rengiasi nebeeksploatuoti dviejų energetikos blokų po 150 MW ir jų vietoje pastatyti minėtą naują agregatą, kuris bus 30 procentų ekonomiškesnis lyginant su 150 MW energetikos blokais. Todėl dujų poreikis ne padidės, o atvirkščiai sumažės. Svarbiausia, kad gaminamos elektros energijos savikaina bus apie 4 cnt/kwh mažesnė. Tai aktualu vartotojui neišvengiamai brangstant energetiniams ištekliams. Manau, kad šią nuostatą Strategijoje reikia įrašyti nurodant, jog iki 2010 metų Lietuvos elektrinėje būtina pradėti eksploatuoti minimą 400 MW įrenginį. 2010 metais gali pritrūkti elektros energijos Lietuvoje, nes nauji ryšiai su regionais bus užmegzti ne anksčiau kaip 2012 metais. - Turite omenyje elektros tinklų jungtis su Lenkija ir Švedija? - Taip. Vos tik 2006 m. spalio 25 d. trijų Baltijos šalių energetinės kompanijos paviešino apie naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje priimtinumą, sukilo aplinkos sergėtojai. Aršiausi žalieji: kodėl neteikiama pirmenybė atsinaujinantiems energijos ištekliams, kodėl neuždegama šviesa naujausioms technologijoms, kodėl teršiame aplinką? Kodėl Ignalinoje statysime naują atominę jėgainę be tautos pritarimo referendume? Į visus ,,kodėl galima argumentuotai atsakyti, bet nesuprantama, kodėl tie išminčiai branduolines technologijas laiko pasenusiomis? Aplinkos taršos atžvilgiu jos yra švariausios. - Gal būtinas Lietuvos visuomenės pritarimas? - Jeigu reikėtų referendumo, tai būtina prieš tai pakomentuoti, kad geriausi ES energetikos, pramonės, finansų, bankų ir kitų sričių ekspertai įvertino, jog esant dabartiniam elektros suvartojimo prieaugiui iki 2030 metų ES būtina sukurti papildomus generuojančius šaltinius, kurių bendra galia 600 GW. Tai daugiau nei 330 elektrinių Elektrėnuose. - Mes ES nariai, tad kur Lietuvos vieta sprendžiant šią problemą? - Pirmiausia neužmirškime, kad vidutinis europietis per metus suvartoja 8000 kwh elektros energijos, o vienas lietuvis mažiau nei 3000 kwh. Ar tai mus tenkina? Vokietija vis labiau abejoja dėl vėjo jėgainių ateities. Europos vandens išteklius baigia išsemti, Lietuvoje nuo 1960 metų pastebimai mažėja vandens upėse. Galima priimti alternatyvius sprendimus: naudoti biokurą, biodujas, saulės baterijas, bet jei nebus branduolinės energetikos, pritrūksime elektros, neįgyvendinsime Kijoto protokolo reikalavimų. Tai suprato daugelis valstybių, ir šiuo metu pasaulyje jau planuojama ir pradėta statyti daugiau nei 130 naujų reaktorių. Europos ekspertų tinklas 2006m. lapkričio mėn. Briuselyje vykusiame Europos elektros industrijos sąjungos EURELECTRIC seminare paskelbė elektros energijos gamybos savikainas 2050 metais tokio tipo jėgainėse: sunkioji anglis 6,5 ect/kwh, gamtinės dujos 8,8 ect/kwh, lignitas 6,2 ect/kwh, deguonies kuras 6,0 ect/kwh (ši technologija atsiras po 2030 m.), atominė 4,9 ect/kwh, hidro 4,1 ect/kwh, vėjo jėgainė jūroje 7,6 ect/kwh. Jei žalieji išsikovos tautos referendumą, turės iš ko rinktis. - Ar pratęsime antro Ignalinos AE reaktoriaus eksploataciją? - Lietuva, stodama į ES, pasirašė stojimo sutartį su atitinkamais protokolais ir priedais prie sutarties. Ja įsipareigojome nutraukti abiejų reaktorių eksploataciją: pirmojo 2004 metais, ir tai jau padarėme, antrojo eilė 2009 m. gruodžio 31 d. Solidūs ES nariai tęsi duotą žodį. -Ar sutinkate, kad mažinant priklausomybę nuo vienintelio gamtinių dujų tiekėjo Rusijos, būtina pasistatyti suskystintų dujų terminalą? -Strategijos projekto V skyriuje rašoma, kad dujų terminalas bus pastatytas Lietuvoje, VIII skyriuje kalbama apie bendrą Baltijos šalių terminalą, XV apie terminalą Latvijoje, XVII apie tai, kad kartu su Latvija ir Estija terminalą statysime Latvijoje. Nebeaišku, kiek ir kur Strategija numato statyti terminalų. Tokie objektai ir jų statyba privalėtų būti prioritetiniai vaduojantis iš priklausomybės nuo vienintelio gamtinių dujų tiekėjo Rusijos. Atidžiai skaitydami Strategijos projektą, galime rasti ir daugiau panašių dvejopų trejopų traktavimų. Tenka iš dalies sutikti su Seimo nario Juliaus Veselkos išsakyta nuomone, kad kas ką nori, tas tą ir ras. Yra naftos telkinys Baltijos jūros šelfe, tačiau lig šiol nenustatyta, Latvijos ar Lietuvos pusėje jis yra. - Ką darysime? Kartu su Latvija vykdysime žvalgybos darbus? Pripažinsime, kad telkinys yra Latvijos pusėje? Ginčysimės, kad jis Lietuvos teritorijoje? - O gal reikia laukti politinio susitarimo? - Akademikas Eduardas Vilkas, abejodamas energetikos ateitimi, yra pasakęs: ,,problema ta, kad mes iš tiesų nežinome, kas bus. - Manau, kad tai neadresuota energetikams gamybininkams. Jie per visą atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpį teigė, kad nutraukiant tūkstančių megavatų galingumo elektrinių eksploataciją, būtina paleisti kelių šimtų megavatų galingumo agregatus. Apskritai klausimų daugėja sparčiau negu randame atsakymų. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Žilvinas ŠILĖNAS, policy analyst of the Lithuanian Free Market Institute |
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Žilvinas ŠILĖNAS |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Energetic (in)dependence and energy security is the major aspect in the energy policy of many countries and the EU. It is not an exception that it prevails in the draft National Energy Strategy of Lithuania. Lithuania does not have sufficient energy resources and imports them from other countries. Contrary to Lithuania, its neighbour Russia has inexhaustible energy resources and exports them. It is no secret that Lithuanias import of oil and gas from Russia was decided by historic processes, however not only by them. Some of the old EU Member States that were not within the USSR sphere of influence also import a large part of oil and gas from Russia. This means that if we ignore all political aspects import of energy resources from Russia is a logical economic solution for Lithuania. - Is Lithuania able to generate at least half of the required electricity? - A part of energy may be produced using renewable and local resources, however, despite the enthusiasm of the EU and local producers, many of these resources existing in Lithuania is and will continue to be more expensive than imported. By no means there are local resources in Lithuania that are competitive for a time (e.g. biomass for heat and electricity production), however it should be competition and not energy balance quotas and support programmes for local and renewable energy envisaged in the new strategy that should even more stimulate the development of the potential of such resources. Alas, the present-day situation shows that a large share of renewable energy projects in the whole world and particularly the EU more often compete for the state support than produce energy. Even if we ignore that a large part of currently supported local recourses will not serve the economic purpose in the future, we must remember that the development of the potential of local energy resources takes a long time. Therefore, if we take even the most optimistic forecasts, the most important is to remember that we will not survive without the import of energy resources from Russia. And even if that could be done technologically (what is very doubtful), energy prices in Lithuania would grow significantly. - Is there any motivation for Lithuania to import energy resources from Russia? - It is there that the whole secret lies no strategy could change the fact that Lithuania must import energy resources, while their import from Russia, at least for the time being, is cost effective. By no means we should deny an assumption that Russia uses its energy resources as a tool makes influence over the political situation in other countries. However, the restriction of natural gas import from one country envisaged in the strategy would force to choose more expensive gas from other countries (although such possibilities in Lithuania do not exist ), or to choose other, more expensive energy sources. In both cases energy prices would go up and harm would be made to security of supply , therefore this instrument is not good to fight threats arising form Russia and may bring negative outcomes to the Lithuanian energy sector and economy in general. - May state positions limit the freedom of an owner to manage his ownership? - An attempt to get protected from Russia and the influence of the Russian capital is clearly seen in the position stipulating entities of what countries may buy Lithuanian energy objects and companies. The position saying that the energy objects and companies cannot be passed to the control of entities of the countries that sell energy resources to Lithuania may block the way for the arrival of not only the Russian but also Western capital to the Lithuanian energy sector. However, most important is that positions which limit the freedom of an owner to manage his property diminish the market value of energy objects on sale. Finally, we forget that transparent sale of state assets done according to equal criteria is the best protection against the influence of the capital on politics. - Is it expedient to extend the operation of the Ignalina Nuclear Power Plant? - The extension of the operation of the Ignalina NPP as its decommissioning is actually the political and legal issue. Therefore, the present-day political initiative to analyse legal possibilities for extending the operation is a very important and necessary decision. It is no less important to evaluate the benefits and costs that would Lithuania experience in case of the extension of operation of INPP. - How efficient would be the operation of the new Ignalina Nuclear Power Plant? - In this context, nuclear energy (speaking about the new NPP) will remain a part of the Lithuanian energy sector and will replenish energy resources what could essentially minimize the risk of fluctuation in prices of energy resources. However, at the same time we must bear in mind that diversification diminishes the risk of price fluctuation and not necessarily the price itself. Moreover, wishing to see the efficient operation of the new NPP it is important to administer it as a commercial object, i.e. isolated from political influences. By all means, it is rather difficult to speak about the new National Energy Strategy until its final draft is not adopted, however it is no doubt that energy security and energetic (in)dependence will dominate in it. Draft strategy includes many measures that would help to reduce the energetic dependence on Russia, however the most important is that it lacks economic reasoning of these measures. |
Energetinė (ne)priklausomybė ir energetinis saugumas yra aktualiausia tema daugelio šalių ir ES energetikos politikoje, neatsitiktinai ji figūruoja (dominuoja) Nacionalinės energetikos strategijos (NES) projekte. Lietuva neturi pakankamai savų energetinių šaltinių, todėl juos importuoja iš užsienio. O kaimyninė Rusija turi pakankamai energetinių šaltinių ir užsiima jų eksportu. Be abejo, tai, kad Lietuva naftą ir dujas importuoja iš Rusijos, yra nulemta istorinių procesų, tačiau ne vien jų; ES senbuvės, kurios nebuvo SSSR įtakos zonoje, nemažą dalį naftos ir dujų taip pat importuoja būtent iš Rusijos. Taigi, jei atmestume visus politinius aspektus, Lietuvos energetinių šaltinių importas iš Rusijos yra logiškas ekonominis sprendimas. - Ar gali Lietuva bent pusę elektros energijos pati pasigaminti? - Dalį energijos galima pagaminti naudojant atsinaujinančius ir vietinius šaltinius, tačiau, nepaisant ES ir vietinių gamintojų entuziazmo, Lietuvoje dauguma šių šaltinių yra ir dar ilgai bus brangesni už importuojamus. Be abejo, yra vietinių šaltinių, kurie tam tikrais laikotarpiais konkurencingi (pvz., biomasė gaminant šilumą ir elektrą), tačiau tokių šaltinių pajėgumų plėtrą labiau skatintų ne dabartinėje strategijoje numatytos energijos balanso kvotos ir rėmimo programos vietinių bei atsinaujinančių išteklių energetikai, bet konkurencija. Tačiau dabartinė situacija yra tokia, kad visame pasaulyje, o ypač ES, nemaža dalis atsinaujinančios energetikos projektų labiau konkuruoja dėl valstybės paramos nei gamina energiją. Net ignoruojant tai, kad nemaža dalis dabar remiamų vietinių šaltinių ateityje ekonomiškai nepasiteisins, reikia atsiminti, kad vietinių energijos šaltinių pajėgumų plėtra trunka ilgai, todėl net vadovaujantis pačiomis optimistiškiausiomis prognozėmis svarbiausia yra tai, kad atsisakyti energetinių išteklių importo iš Rusijos nepavyks. O net jei tai būtų įmanoma technologiškai (kas labai abejotina), vis tiek energijos kainos Lietuvoje stipriai didėtų. - Ar apsimoka Lietuvai importuoti iš Rusijos? - Čia ir slepiasi visa reikalo esmė jokia strategija nepakeis to fakto, kad Lietuvai importuoti energetinius išteklius yra tiesiog būtina, o importuoti juos iš Rusijos, bent jau kol kas, apsimoka labiausiai. Be abejo, negalima atmesti prielaidos, kad Rusija naudojasi energetiniais ištekliais daro įtaką kitų šalių politinei situacijai. Tačiau Strategijoje numatomas gamtinių dujų iš vienos šalies importo ribojimas priverstų rinktis brangesnes dujas iš kitų šalių (nors Lietuvoje tam iš tikro dar nėra galimybių) arba rinktis kitus, brangesnius energijos šaltinius. Abiem atvejais kiltų energijos kainos ir nukentėtų tiekimo patikimumas, todėl ši priemonė kovoti su iš Rusijos kylančia grėsme yra netinkama ir gali turėti neigiamų pasekmių Lietuvos energetikos sektoriui bei apskritai visai ekonomikai. - Ar nuostatos gali riboti savininko laisvę disponuoti nuosavybe? - Bandymas apsisaugoti nuo Rusijos ir rusiško kapitalo įtakos aiškiai matomas nuostatoje, reglamentuojančioje, kokių šalių subjektams gali būti parduodami Lietuvos energetikos objektai ir įmonės. Nuostata, kad energetikos objektai ir įmonės negalės būti perleidžiami tų šalių, iš kurių importuojami energijos ištekliai, subjektų kontrolei, gali užkirsti kelią ne tik rusiško, bet ir vakarietiško kapitalo patekimui į Lietuvos energetikos sektorių. Tačiau svarbiausia yra tai, kad nuostatos, kurios riboja savininko laisvę disponuoti nuosavybe, mažina parduodamų energetikos objektų rinkos vertę. Galų gale pamirštama, kad skaidrus ir pagal vienodus kriterijus vykdomas valstybinio turto pardavimas yra geriausia apsauga nuo kapitalo įtakos politikai. - Ar verta pratęsti Ignalinos atominės elektrinės eksploataciją? - Ignalinos AE eksploatacijos pratęsimas, kaip, beje, ir jos uždarymas, iš esmės yra politinio ir teisinio lygmens klausimas. Todėl dabartinė politinė iniciatyva išnagrinėti eksploatacijos pratęsimo teisines galimybes yra tinkamas žingsnis. Taip pat labai svarbu įvertinti visą naudą ir išlaidas, kurias patirtų Lietuva, pasirinkusi pratęsti Ignalinos AE eksploataciją. - Ar naujoji Ignalinos atominė elektrinė galėtų efektyviai veikti? - Šiame kontekste atominė energetika (kalbant apie naująją AE) išliks Lietuvos energetikos sektoriaus dalis ir prisidės prie energetinių išteklių, o tai iš esmės gali sumažinti energijos šaltinių kainų svyravimo riziką. Tačiau tuo pat metu svarbu atsiminti, kad diversifikacija mažina kainų svyravimo riziką, tačiau kainos nebūtinai. Be to, tam, kad naujoji AE veiktų efektyviai, svarbu, jog ji būtų valdoma kaip verslo objektas, t.y. izoliuota nuo politinių įtakų. Be abejo, kalbėti apie naująją Nacionalinę energetikos strategiją, kol galutinis variantas dar nėra priimtas, yra sunku. Tačiau neabejotina, kad energetinis saugumas ir energetinė (ne)priklausomybė neabejotinai išliks dominuojanti tema Strategijoje. Strategijos projekte yra daug priemonių, kurios padėtų mažinti energetikos priklausomybę nuo Rusijos, tačiau svarbiausia tai, kad pasigendama šių priemonių ekonominio pagrindimo. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Guest of the magazine Mindaugas Mikaila: |
Redakcijos svečias Mindaugas Mikaila: ekonomikos ratĄ gali Įsukti uŽtektinai darbo vietŲ ir pakankami atlyginimai |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Mindaugas Mikaila, Director of the State Social Insurance Fund Board (SoDra), opens the doors of B&E office. The guest is invited to have a cup of tea and answer the numerous questions of the editorial staff. We wonder if M. Mikaila has ever dreamed to be the Director of a large organization engaged in social insurance and providing the major social guarantees, although he studied to be a civil engineer? SoDra Director says that he was the youngest of the five children in the family therefore during the years of studies in Vilnius he felt the huge support and assistance of his three grown-up sisters. Mindaugas Mikaila took the command of the republican students construction detachments. It was probably the experience in the organizational work that gave an impulse to start the work in the Administration of the then Council of Ministers of the Lithuanian SSR. M. Mikaila has a clear memory of a very serious task that he had to accomplish once to prepare important documents for the last meeting of the Supreme Council of Lithuanian SSR held in February 1990 on how to separate the social insurance funds from the state budget since in the Soviet times Lithuania had the social provision and not social insurance system. It was a very significant decision not only on the scale of the then Soviet Union but also entire Eastern Europe social insurance funds were separated from the USSR financial budget. Mindaugas Mikaila was given a task to develop a scheme how to completely separate the social insurance and social provision systems. It was the time when fragmentation of social security divisions started. A part of them were incorporated into the SoDra system, others remained in the system of social care. It was initiative and strong opinion that made Mindaugas Mikaila different from high-ranking officials of that time. To remain silent is most difficult to him. The God has given us a tongue to say something good, and if your brain cannot control it the God has given the teeth to bite it, says SoDra Director. Is there anything that Mindaugas Mikaila is inclined to avoid? I avoid people giving quick promises. I respect those who say I cannot or I will think that over, says the Director who particularly likes people who argue and defend their opinion. The Director thinks that the year 2006 was important not only to SoDra but Lithuania in general social insurance celebrated its 80th anniversary. 2001 witnessed the economic rebirth, the social security system took rapid development and the labour market recovered. Mindaugas Mikaila says that the social security system actually rests on three pillars: labour market that awards people the possibility to earn money, social insurance financed by the well-functioning labour market, and social support that performs the function of a protector. Mindaugas Mikaila says that social insurance is the aggregate of social and economic guarantees; in other words the partial compensation of unpaid wages and salaries. A person gets insurance against five largest social risk factors: illness, maternity, unemployment, pension and health. The Director advises not to admire large social insurance figures existing in other countries. Those countries that have much higher figures usually impose taxes on pension, in some other countries the pension is added to deposits. All people may get services relating to social security in places marked with SoDra sign irrespectively in which city they are insured and where they live. It is the result of the modern, systematized database. People in Lithuania like to complain that too many taxpayers emigrate while those who stay in Lithuania must pay taxes for them. SoDra Director is optimistic it is the work place that generates income and if we have enough work places, get decent salaries and wages it means that we will have enough workers and enough taxpayers. Firstly, we must solve the problem of salaries and wages and keep to the forward and not backward way of life, suggests Mindaugas Mikaila. |
Redakcijoje mažytė šventė: sklando pakili nuotaika, jaučiamas malonus sujudimas ir šurmulys taip būna tuomet, kai laukiamas svečias. Duris praveria Mindaugas Mikaila Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (SoDra) direktorius. Direktoriaus arbata aušta redakcijos darbuotojai jį užverčia klausimais. Juk ne kasdien galima paklausti visko, kas jau seniai rūpi apie SoDrą, galų gale apie patį vadovą įdomu sužinoti: kodėl pasirinko būtent tokią sritį, kokioj šeimoj augęs, kur mokęsis. Įdomu tai, kad Mindaugas Mikaila, baigęs statybos aukštuosius mokslus Vilniaus inžinerinį statybos institutą (dabartinį Vilniaus Gedimino technikos universitetą), dirbo Socialinės apsaugos ministerijoje viršininko, ministro pavaduotoju, vėliau gyvenimo kelias nuvedė į socialinės apsaugos ir darbo ministro postą, o dabar vadovauja stambiai, socialinį draudimą vykdančiai ir pagrindines socialines garantijas teikiančiai organizacijai. Ar buvo kada šmėkštelėjusi mintis, kad teks dirbti tokį darbą? Gal sąsajų reiktų ieškoti vaikystėje ar neteko globoti jaunesnių brolių, seserų? Vadovas pasakoja, kad kilęs iš paprastos, vertinančios tradicijas kaimo šeimos, kurioje iš penkių vaikų jis buvo jauniausias, todėl po sparneliu priglausti artimųjų neteko tik pats, atvažiavęs studijuoti į Vilnių, jautė trijų suaugusių seserų globą. Taigi jei anksčiau būtų galvojęs, jog teks vadovauti socialiniam draudimui, save galėtų laikyti iliuzionistu. Kai mokėsi, planavo būti statybininku, paskui gyvenimas pasisuko šiek tiek kita, jaunatviška ir veržlia kryptimi teko vadovauti respublikiniams studentų statybiniams būriams. Kiekvieną vasarą dirbdavo studentų būriuose dėl dviejų priežasčių: darbas patiko, be to, tėvai buvo pensininkai, reikėjo pinigų. Trečiame kurse už savo pinigus ir džinsus nusipirkau, prisimena Mindaugas Mikaila studijų laikus. Vasarą uždirbtus pinigus paskirstydavau taip, kad užtektų iki stipendijos nereikėjo tėvų prašyti. Galbūt organizacinio darbo patirtis ir buvo paskata pereiti dirbti į buvusią LTSR Ministrų Tarybos Reikalų valdybą. SoDros direktorius sako, kad įdomu pažvelgti per laiko prizmę, prisiminti ankstesnius įvykius, ieškoti jų sąsajos su dabartimi. Vadovas prisimena jam tekusią atsakingą užduotį parengti svarbius dokumentus prieš 1990 m. vasario mėnesį vykusį paskutinį LTSR Aukščiausiosios Tarybos posėdį kaip atskirti socialinio draudimo lėšas nuo valstybės biudžeto, nes tarybiniais laikais buvo ne socialinio draudimo, o socialinio aprūpinimo sistema. Buvo žengtas reikšmingas žingsnis ne tik tuometinei Tarybų Sąjungai, bet ir visai Rytų Europai socialinio draudimo lėšos atskirtos nuo TSRS finansų biudžeto. Besidarbuojant Ministrų taryboje į Lietuvą įžengė ilgai siekta Nepriklausomybė. Vienas iš pirmųjų nepriklausomos vyriausybės aktų buvo būtent apie socialinio draudimo valdybos įsteigimą. Ji savo veiklą pradėjo teturėdama vieną stalą, tris kėdes, keletą pieštukų. Tuometinis ministras A. Dobrovolskis sukūrė koncepciją apie socialinio draudimo vystymą Lietuvoje, o Mindaugui Mikailai pavedė sugalvoti būdą, kaip galutinai atskirti socialinio draudimo sistemą nuo socialinio aprūpinimo, parengti dokumentus dėl globos ir rūpybos skyriaus steigimo prie Vykdomųjų komitetų, dabartinių savivaldybių. Tuomet iš esmės prasidėjo socialinio aprūpinimo skyrių skilimas, dalis jų pateko į SoDros sistemą, kiti liko globos ir rūpybos sistemoje. Neturėjau jokio pavyzdžio, kuriuo būčiau galėjęs vadovautis, vizija gimė diskutuojant, svarstant. Pamenu, kaip tuometinis Lietuvos Prezidentas Algirdas Brazauskas tvirtino Ministrų kabinetą ir sklaidydamas dokumentus nusistebėjo: inžinierius statybininkas vadovaus socialinei apsaugai?, prisimena SoDros direktorius. Mindaugas Mikaila iš anų laikų aukšto rango valdininkų išsiskyrė iniciatyvumu, drąsumu reiškiant savo nuomonę. Tuomet vyravo tylėjimo kultas: arba baisu buvo prasižioti, arba pasakyti valdininkai neturėdavo ką... Ar neteko Mindaugui Mikailai nukentėti dėl drąsos nelaikyti liežuvio už dantų? Pasak direktoriaus, jis neprisimena didelių skaudulių vadinasi, arba juos iš atminties ištrynė laikas, arba jų tiesiog nesureikšmino. Didžiausia kančia jam tylėti. O ir reikalo nemato, nes nesiekia būti visiems geras. Žinoma, Mindaugas Mikaila pripažįsta, kad Valstybės tarnybos įstatymas jį įpareigoja vykdyti ir palaikyti Vyriausybės programą bei priimtus sprendimus, bet iki jų priėmimo gali diskutuoti. Ką ir daro. Jei Dievas davė liežuvį, tai tam, kad jis ką nors gero pasakytų, o jei galva nebeveikia ir jo negali suvaldyti, tam dar yra dantys kad tą liežuvį galėtų prikąsti, mano vadovas. Reikšti savo minčių Mindaugas Mikaila nebijo, ginčytis, diskutuoti taip pat nesibaido, tai ar yra kažkas, ko privengtų? Bijau greit pažadančių. Toks žmogus greičiausiai nepagalvojo, ar tikrai galės ištesėti pažadą, neįvertino situacijos. Gerbiu tuos, kurie sako negaliu arba aš pagalvosiu. Patogus darbuotojas dar nereiškia, kad jis geras darbuotojas. Tą, kuris nuo durų linksi man, nes esu vadovas, galiu vadinti patogiu, bet nebūtinai geru. Tačiau jeigu jis diskutuoja, ginčijasi, įrodinėja tai geras darbuotojas, jis gali būti ir ne patogus, mano SoDros direktorius ir priduria, kad išklausęs svarių oponento argumentų jis gali ir pakeisti nuomonę, tik tam oponentui reiktų labai pasistengti. Metai baigėsi... Senųjų ir Naujųjų sandūroje turbūt dauguma apmąsto, kuo jie buvo nepaprasti, kas džiugaus įvyko. Tad kuo 2006-ieji buvo reikšmingi SoDrai? Ką jai teko išgyventi per ilgus gyvavimo metus? Direktorius mano, kad šie metai reikšmingi ne tik SoDrai, bet ir visai šaliai socialiniam draudimui Lietuvoje sukako 80 metų. 1926 m. Lietuvos Prezidentas Aleksandras Stulginskis pasirašė įstatymą dėl Vyriausiosios socialinio draudimo valdybos įsteigimo. Ji buvo įsteigta prie tuometinės Vidaus reikalų ministerijos ir atliko dvi pagrindines funkcijas: pensijos ir ligonių (ligonių kasos, kuri dabar pagal bendrą išvystytą socialinio draudimo schemą yra atskirai) draudimo. Tuo metu socialiniu draudimu iš esmės drausti tik karininkai ir kunigai. O patirti SoDrai teko išties nemažai. Vadovas atskleidžia tris etapus, kuriuos ji turėjo išgyventi: pirmasis nuo 1990 iki 1995 m., kai dar tik buvo kuriama įstaiga, formuojama veiklos sistema, sava įstatymų bazė. Nuo 1995-ųjų iki 2000-ųjų antrasis etapas visiškas socialinių draudimų sureguliavimas, sutvarkymas. Trečiasis nuo 2000 m., kai SoDra, jau susiformavusi kaip sistema, ėmė vykdyti privačių pensijų draudimo įstatymą. Tada atsiranda papildoma draudiminė bazė. Dar vienas svarbus momentas nuo 2001 m. atgijo ekonomika, ir socialinės apsaugos sistema vėl nuo galvos stojosi ant kojų, atsigavo darbo rinka. Mindaugas Mikaila, dėstydamas socialinės apsaugos pagrindų kursą, studentams sakydavo, kad socialinė apsauga iš esmės laikosi ant trijų banginių: suteikiančios galimybę žmonėms užsidirbti darbo rinkos, socialinio draudimo, kurį maitina gerai funkcionuojanti darbo rinka, ir socialinės paramos, atliekančios saugiklio funkciją. Tam tikromis sąlygomis, jei žmogus nedirba, atsitinka nelaimingas atsitikimas ar pan., jis pereina į socialinės paramos sistemą. Teiraujamės svečio, kokį išsilavinimą turėdamas žmogus galėtų praverti SoDros duris, tikėdamasis įsilieti į kolektyvą? Kuo jis turėtų išsiskirti iš kitų? Didžiulė vertybė padorumas, bet padorus žmogus tai ne profesija, šypsosi Mindaugas Mikaila. Direktorius džiaugiasi, kad SoDroje dirba daug jaunų, gabių bei darbščių žmonių (priimamų pagal Valstybės tarnybos įstatymą) ir apgailestauja, kad dar trūksta kompetetingų informatikų. Socialinis draudimas iš esmės yra trijų fundamentalių mokslų sintezė: ekonomikos, finansų ir teisės. Tai skiriasi nuo socialinių darbuotojų, kuriuos Lietuvoje rengia bent trys universitetai ir keletas kolegijų. Socialiniai darbuotojai organizuoja ir teikia socialines paslaugas tiems, kuriems jų reikia, sprendžia silpniausių bendruomenės narių socialines problemas bei padeda jiems integruotis į visuomenę. O kas tuomet yra socialinis draudimas? Pasak direktoriaus, tai yra socialinių, ekonominių garantijų visuma arba, kitaip tariant, dalinis prarastų darbinių pajamų kompensavimas. Žmogus draudžiamas nuo penkių didžiausių socialinių rizikos faktorių šiais draudimais: ligos, motinystės, nedarbo, pensijos, sveikatos. Mindaugas Mikaila linksmai sako, kad dabar jau visi mokesčių mokėtojai taip pat ir vyrai gali pasinaudoti suteikiamomis garantijomis mėnesio atostogomis gimus kūdikiui. Direktorius siūlo nesižavėti kitų šalių dideliais socialinio draudimo išmokų skaičiais. Visose šalyse socialinis draudimas yra skirtingo lygio. Vienur 70, kitur 60 proc. Lietuvoje pensija tai atskira išmoka, niekur nesumuojama ir neapmokestinama. Tose šalyse, kur yra 60 proc. ir daugiau, jos visos yra apmokestinamos. Tarkim, jei pensininkas ten dirba, tai pensija sumuojama prie darbo užmokesčio ir visa suma apmokestinama fizinių asmenų pajamų mokesčiu. Kai kuriose šalyse pensija yra sumuojama netgi su indėliais. Man teko girdėti atvejį, kai pasaulinio garso rašytojai neužteko pensijos padengti mokesčiams, nes ji buvo sumuojama su banke esančiais indėliais solidžiais honorarais. Tokia sistema ir Prancūzijoje, ir Vokietijoje, ir Olandijoje beveik visame senajame vakarų pasaulyje. Lyginti galime tik pagal perkamąją galią, bet jokiu būdu ne pagal dydžius, sako direktorius. Teiraujamės vadovo, kas sudaro socialinio draudimo lėšas? Mindaugas Mikaila paaiškina, kad tai darbdavių (draudėjų) ir apdraustųjų (mūsų pačių) lėšos. Natūralu, kad visą šį procesą turi kažkas prižiūrėti tam įsteigta vadinama SoDros taryba, nuolat veikiantis organas, suformuotas trišaliu principu iš 15 asmenų: 5 deleguoja Vyriausybė, 5 darbdavių organizacija ir 5 profsąjungos. SoDra vienintelė įstaiga Lietuvoje, administruojanti visą socialinį draudimą. Kitose šalyse yra daug skirtingų draudimo kompanijų: Vokietijoje 5, Italijoje 16, Prancūzijoje net 36. Viena administruoja draudimą nuo nedarbo, kita |
