business and exhibitions

	INTEGRATION Development of Transport Infrastructure in 2007-2013 SCIENCE&BUSINESS Entrepreneurship – an Indicator of National Economic Growth EXPORT Foreign Trade and International Competitiveness of Lithuanian Products REGIONS&INVESTMENT Industrial territories expect investment SERVICE MARKET Lithuanian post: market liberalization and social needs MODERNIZATION Algirdas Karužis: to guarantee safe traffic through Šiauliai Efficient and profitable activities TRANSPORT Upstream to the Future (Freight Transportation by Waterways: Safe, Quick and Cheap) LAW&SOCIETY The New Law on Metrology Will Promote the Supply of Qualitative Measuring Instruments to the Market ART MARKET „Paintingis a game“, - Raimundas Regimantas Martinėnas Irony, grotesque and comic subject in the works of Vytautas Jurkūnas “There isn’t and there wasn’t any elite; it is just the fantasy of journalists,” – Linas Leonas Katinas Life in A Dream

evelopment of Transport Infrastructure in 2007-2013 Algirdas Butkevičius, Minister of Transport and Communications	Transporto infrastruktŪros plĖtra 2007–2013 metais Algirdas Butkevičius, susisiekimo ministras
Modern infrastructure is the most important factor determining the performance results of the majority of economic activities, impacting economic and social attractiveness of the state and its separate regions. Efficient, flexible and safe transport infrastructure may be regarded as the essential precondition for economic progress since it stimulates business productivity, simplifies movement of persons and goods. The growing transport flows call for more rapid development and modernization of transport infrastructure, also larger investment. The major priorities in this field have been laid out in Economic Growth Action Programme for 2007-2013. In creating a modern transport system confirming to the European Union (EU) principles, goals and criteria, the main priority is given to reconstruction and modernization of those transport infrastructure objects that are considered as a part of the trans-European transport network (TEN-T). No less important priority is improvement of road, railway, water and multimodal transport infrastructure of national and regional importance that should enable to better meet the growing demands of mobility of people, promote business development and tourism, enhance the competitiveness of Lithuania’s economy. Modernization and development of roads It is due to the increasing traffic flow and larger axel load that the modernization of trans-European roads will be mainly targeted to reinforcement of carriageway, ensuring traffic flow conditions, further improvement and reconstruction of motorway network, construction of new bypasses in cities, increasing the number of road lanes, constrcution of traffic safety engineering infrastructure, introduction of electronic safety measures, information traffic control system and environmental measures. Among other plans is reconstruction of Vilnius-Kaunas road section adapting it for the speed of 130 km/h, further development of Via Baltica, reconstruction of Panevėžys-Šiauliai road into 4-lane road. The growing number of vehicles and intensifying transport flows is the main reason for the growth of accidents on roads. Compared with other European countries, Lithuania records some of the worst accident rates, therefore it is very important to give larger attention to ensuring safe road traffic. Investment into regional road infrastructure will be the means helping to implement traffic safety improvement measures, reduce the negative impact on the environment. For this purpose, it is envisaged to reconstruct intersections in the approaches to cities and settlements into roundabouts or traffic-light controlled intersections, construct intersections and pedestrian crossings of several levels, lighten separate road sections, construct pedestrian and bicycle tracks, introduce information systems on roads with the heaviest traffic, more efficiently control the technical condition of vehicles, implement other traffic safety measures. Introduction of the safe traffic engineering infrastructure will help to reduce road accident rates, the number of casualties and losses incurred by the Lithuanian economy. Gravel roads or old asphalted roads make the largest part of the regional and local road network in Lithuania. The worst technical condition is observed on roads on which traffic is intensifying very rapidly. The covering of such roads does not protect the road construction from traffic loads and environmental impact any longer. Vehicles that go on such roads make lots of dust and noise what makes harm to regional business and residential areas. Once gravel roads are covered with asphalt and separate sections of the regional road network are reconstructed, the interconnection between more remote regions will improve, more favourable environment for investment, cooperation of business entities and mobility of labour force will be created. 2.4 billion litas of the EU structural support will is planned to be allocated for road modernization and development in 2007-2013. Modern solutions and technologies for the renewal of the railway system Seeking to ensure larger speed of trains and traffic safety, it is envisaged to consistently improve technological, ecological and economic parameters of the railway system using the most progressive technical solutions and technologies, modernize railway lines of trans-European significance, increase traffic flow conditions on them, conduct the renewal of signalling and telecommunication systems, introduce new and renew old systems of infrastructure diagnostics and control of emergencies on railways. The following projects are planned to be realised in near future: reconstruction of Vilnius-Kaunas section of corridor IXB adapting it for the speed of 160 km/h; electrification of corridor IX; development of railway hub in the Klaipėda Seaport. To create modern transport link in North-South direction, Rail Baltica railway line meeting all EU standards is planned to be constructed. Implementation of this project will offer Lithuanian residents and business entities convenient and quick interconnection to EU culture, tourism and business centres. The increasing transportation volumes call for the fundamental improvement of local railway transport services, traffic flow conditions on connective rail lines, ensuring traffic safety. This is to be achieved by the means of modernization of regional railway lines. It is envisaged to rebuild the upper rail constructions, bridges, viaducts, modernize electricity supply, signalling, communication and telecommunication systems, introduce the infrastructure diagnostics system and modernize the system for the control of emergencies on railways. Modernization of railway lines, introduction and renewal of the aforementioned systems will ensure safe train traffic, reliable transportation of passengers and freight and will give the chance for increasing the market share of local railway transportations. With the view to improve transportation services and improve their quality, it is intended to reconstruct railway stations and terminals, renew other railway infrastructure objects, buy new rolling-stock, equipment for liquidation of emergencies, track maintenance and repair machinery. 2 billion litas of the EU structural support will be given for modernization and development of the Lithuanian railway infrastructure in the period 2007-2013. KlaipĖda Seaport modernization – a significant input into the Lithuanian economy Klaipėda Seaport holds a strategic position in Lithuania’s economy. Its growth has direct impact not only on Klaipėda Region but also the development of the whole Lithuanian economy, social provision of Lithuanian people. Aiming to enhance handling volumes of the port and its competitiveness, it is intended to modernize infrastructure used for handling goods and passengers in the port. The port modernization will create conditions for increasing flows of passengers and vehicles delivered by Ro-Ro, Ro-PAX and passenger vessels, will stimulate the need for new services (hotels, restaurants), jobs and development of tourism services. Among other most immediate projects to be realised in Klaipėda Seaport are deepening of harbour waters, reconstruction and construction of piers, improvement of port accessibility by railways and roads, improving safety and reducing negative environmental impact. The number of small ships and boats is rapidly growing in Klaipėda Seaport, therefore new piers for boats will be built in the southern part of the port. With the view to create conditions for the development of coast and inland navigation, it is necessary to modernize regional water transport infrastructure, promote commercial, maritime tourism and recreational navigation. So far Lithuania does not comply with the EU requirements asking to have piers for small vessels every 50 m of the seashore. Therefore it is indented to rebuild the pre-war Šventoji port in the northern part of the Lithuanian seashore and use it for yachts, small cruise ships, ships used for coast fishing, coast guard service and to safeguard the Būtingė Terminal. Moreover, it is envisaged to renovate infrastructure objects of inland waterways used for transportation of freight and passengers along the River Nemunas what should lead to promotion of scheduled and recreational navigation, development of agriculture, fisheries and other economic activities. The financing of 350 million litas from the EU structural support will be allocated to meet these goals. Improvement of infrastructure of Lithuania’s international airports After the EU accession and liberalization of air transportation market, new and cheap flight airlines started their activities in Lithuania. The passenger flow in Lithuanian international airports grows by 35 percent every year and soon their infrastructure will not be able to give qualitative services to passengers and cargo handling. Seeking to improve the quality of services and considering the expected growth of the demand, Lithuania plans to improve the infrastructure of Vilnius, Kaunas and Palanga airports and air traffic control services, modernize passenger terminals, develop the system of services, introduce new flight safety and aviation security measures, create passenger transit infrastructure, enhance the competitiveness of airports. As soon as these goals are implemented, Lithuanian international airports will be able to serve larger passenger flows, the quality of services of airports will improve, airport and air traffic control services meeting the latest flight safety and aviation security requirements will be ensured. Approximately 200 million litas of the EU structural support will be given for priority projects in the development of civil aviation infrastructure. Public infrastructure for the establishment of modern logistics centres With the view to exhaust all capacities of various transport modes and the existing transport infrastructure, enhance the intermodality of freight and transportation efficiency, it is intended to creat public infrastructure for the establishment of modern logistics centres, conduct their integration into the network of logistics centres to be founded in Europe and Baltic countries, create conditions for the development of intermodal transportations, create new jobs and improve business conditions. 200 million litas of EU structural support will be allocated for realisation of these goals.	Moderni infrastruktūra – svarbus veiksnys, lemiantis daugelio ūkio šakų rezultatus, įtakojantis valstybės ir atskirų jos regionų ekonominį bei socialinį patrauklumą. Veiksminga, lanksti ir saugi transporto infrastruktūra gali būti laikoma būtina ekonominės raidos prielaida, nes ji skatina verslo produktyvumą, palengvina žmonių ir prekių judėjimą. Didėjantis transporto eismo intensyvumas reikalauja spartesnės transporto infrastruktūros plėtros ir modernizavimo, o kartu ir didesnių investicijų. Svarbiausieji pastarųjų prioritetai yra išdėstyti 2007–2013m. ekonomikos augimo veiksmų programoje. Kuriant modernią transporto sistemą, atitinkančią Europos Sąjungos (ES) principus, tikslus ir kriterijus, didžiausias prioritetas teikiamas rekonstravimui ir modernizavimui tų transporto infrastruktūros objektų, kurie vertinami kaip transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) sudedamoji dalis. Kitas ne mažiau svarbus prioritetas – patobulinta nacionalinės ir regioninės reikšmės kelių, geležinkelių, vandens bei daugiarūšio transporto infrastruktūra, kuri leis geriau patenkinti augančius visuomenės mobilumo poreikius, skatinti verslo plėtrą bei turizmą šalyje, didinti ekonomikos konkurencingumą. AutomobiliŲ keliŲ modernizavimas ir plĖtra Transeuropinės reikšmės automobilių keliuose dėl padidėjusio eismo ir ašies apkrovos bus stiprinama važiuojamoji kelio dalis, užtikrinamas pakankamas kelių pralaidumas, toliau tobulinamas bei rekonstruojamas automagistralių tinklas, tiesiant naujus miestų aplinkkelius, didinant eismo juostų skaičių, diegiant eismo saugos inžinerinę infrastruktūrą, elektronines saugos priemones, informacines eismo valdymo sistemas ir aplinkosaugos priemones. Bus rekonstruojamas Vilniaus – Kauno ruožas, kad būtų galima važiuoti iki 130 km/val. greičiu, toliau vykdoma „Via Baltica“ kelio plėtra, kelio Panevėžys – Šiauliai rekonstravimas į 4 eismo juostas. Didėjant automobilių skaičiui bei eismo srautų intensyvumui, daugėja eismo įvykių Lietuvoje. Lyginant su kitomis Europos valstybėmis Lietuvoje avaringumo rodikliai yra vieni blogiausių, todėl būtina skirti didesnį dėmesį saugaus eismo užtikrinimui. Investicijos į regioninę kelių infrastruktūrą leis įgyvendinti eismo saugos gerinimo priemones, sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, todėl sankryžos miestų ir gyvenviečių prieigose bus pertvarkytos į žiedines ir reguliuojamas šviesoforais, statomos skirtingų lygių sankryžos ir pėsčiųjų perėjos, apšviečiami atskiri kelių ruožai, įrengiami pėsčiųjų, dviračių takai, intensyvaus eismo keliuose diegiamos informacinės sistemos, efektyviau kontroliuojama transporto priemonių techninė būklė, įrengiamos kitos saugaus eismo priemonės. Saugaus eismo inžinerinės infrastruktūros įdiegimas leis sumažinti avaringumą keliuose, žuvusių ir sužeistųjų skaičių bei nuostolius, kuriuos patiria šalies ūkis. Didžiąją Lietuvos regioninių ir vietinių kelių tinklo dalį sudaro keliai su žvyro ar susidėvėjusia asfalto danga. Blogiausia techninė būklė yra keliuose, kuriuose nuolat didėja eismo intensyvumas. Jų danga nebeapsaugo kelio konstrukcijos nuo eismo apkrovų bei aplinkos poveikio. Važiuodami blogos kokybės keliais automobiliai kelia dulkes, triukšmą, o tai neigiamai veikia regionų verslo ir gyvenamąsias zonas. Išasfaltavus žvyrkelius, rekonstravus atskirus regioninio tinklo ruožus, pagerės susisiekimo sąlygos tarp atokesnių šalies rajonų, bus sudaryta palankesnė aplinka investicijoms, verslo subjektų bendradarbiavimui, darbo jėgos mobilumui. Kelių modernizavimui ir plėtrai planuojama skirti apie 2,4 mlrd. Lt paramos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. GeleŽinkeliŲ sistemos atnaujinimui – Šiuolaikiniai sprendimai ir moderni technologija Siekiant užtikrinti didesnį traukinių greitį bei eismo saugą, bus kryptingai gerinami geležinkelių sistemos technologiniai, ekologiniai ir ekonominiai parametrai, panaudojant pažangiausius techninius sprendimus bei technologijas, modernizuojamos transeuropinės reikšmės geležinkelio linijos, didinamas jų pralaidumas, atnaujinamos signalizacijos, telekomunikacijų sistemos, įdiegiamos ir atnaujinamos infrastruktūros diagnostikos bei ekstremalių ir krizinių situacijų geležinkelyje valdymo sistemos. Bus įgyvendinami šie projektai: IXB koridoriaus Vilniaus – Kauno ruožo kelio rekonstrukcija, kad būtų galima važiuoti iki 160 km/val. greičiu; IX koridoriaus elektrifikavimas; Klaipėdos uosto geležinkelio mazgo plėtra. Kuriant modernią šiaurės–pietų transporto ašį, bus statoma ES standartus atitinkanti geležinkelio linija „Rail Baltica“. Šio projekto įgyvendinimas leis Lietuvos gyventojams ir verslo subjektams patogiai bei mažiausiomis laiko sąnaudomis susisiekti su kitų ES šalių kultūros, turizmo ir verslo centrais. Didėjant vežimų mastams, būtina iš esmės gerinti šalies vidaus geležinkelio transporto paslaugų sąlygas ir didinti jungiamųjų geležinkelio linijų pralaidumą, kartu užtikrinant eismo saugą, todėl bus modernizuojamos regioninės geležinkelių linijos. Jose numatoma atstatyti viršutinę kelių konstrukciją, tiltus, pralaidas, modernizuoti elektros tiekimo, signalizacijos, ryšių ir telekomunikacijų sistemas, įdiegti infrastruktūros diagnostikos bei atnaujintą ekstremalių ir krizinių situacijų geležinkelyje valdymo sistemą. Linijų modernizavimas bei minėtų sistemų įdiegimas ir atnaujinimas užtikrins traukinių eismo saugumą, patikimą keleivių ir krovinių vežimą, galimybę didinti vidaus vežimų geležinkeliais rinkos dalį. Tobulinant transportavimo paslaugas ir gerinant aptarnavimo kokybę, bus rekonstruojamos geležinkelio stotys ir terminalai, atnaujinami kiti geležinkelių infrastruktūros objektai, įsigyjami nauji riedmenys, ekstremalių situacijų likvidavimo įranga, kelio priežiūros ir remonto mašinos. Lietuvos geležinkelių infrastruktūros modernizacijai ir plėtrai 2007–2013 m. planuojama skirti 2 mlrd. Lt paramos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. KlaipĖdos uosto modernizavimas – svarus indĖlis Į Lietuvos ekonomikĄ Klaipėdos uostas užima svarbią strateginę vietą Lietuvos ekonomikoje, jo pozityvus vystymasis turi tiesioginės įtakos ne tik Klaipėdos regiono, bet ir viso Lietuvos ūkio plėtrai, gyventojų socialiniam aprūpinimui. Siekiant didinti Klaipėdos jūrų uosto pralaidumą bei konkurencingumą, bus modernizuojama prekių ir keleivių aptarnavimo infrastruktūra. Tai sudarys sąlygas padidinti Ro-Ro, Ro-PAX ir keleiviniais laivais gabenamų keleivių bei transporto priemonių srautus, atsiras naujų aptarnavimo sferos paslaugų (viešbučių, restoranų) poreikis, papildomų darbo vietų, turizmo paslaugų. Bus gilinamas uostas, rekonstruojamos ir statomos krantinės, gerinamas uosto pasiekimas geležinkelio ir automobilių transportu, privažiavimas keliais, didinamas jų saugumas bei mažinamas neigiamas poveikis aplinkai. Klaipėdos uoste sparčiai daugėja mažųjų laivų ir valčių, todėl pietinėje uosto dalyje bus įrengiamos valčių prieplaukos. Siekiant sudaryti sąlygas pakrančių bei vidaus laivybos plėtrai, būtina modernizuoti regioninę vandens transporto infrastruktūrą, skatinti komercinę, jūrinio turizmo ir pramoginę laivybą. Lietuva netenkina Europos Sąjungos reikalavimų, kad kas 50 km jūros pakrantėse būtų prieglobsčio vietų mažiesiems laivams. Tuo tikslu Šiaurinėje Lietuvos pakrantės dalyje bus atstatytas tarpukaryje funkcionavęs Šventosios uostas, skirtas plaukiojančioms jachtoms ir mažiesiems kruiziniams laivams, priekrantės žvejybos, pakrančių apsaugos tarnybos bei Būtingės terminalo saugumą užtikrinantiems laivams. Be to, numatoma pagerinti vidaus vandens kelių infrastruktūros objektus, kurie leis gabenti Nemunu ir krovinius, ir keleivius. Tai skatins reguliariąją ir pramoginę laivybą, žemės ūkio, žuvininkystės ir kitų sektorių plėtrą. Šiems tikslams pasiekti planuojama skirti apie 350 mln. Lt paramos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Artimiausiu metu bus tobulinama Lietuvos tarptautiniŲ oro uostŲ infrastruktŪra Įstojus į Europos Sąjungą ir liberalizavus oro transporto rinką, Lietuvoje pradėjo veiklą naujos reguliarios bei pigių skrydžių bendrovės. Per paskutinius metus keleivių srautui didėjant vidutiniškai po 35 proc. kasmet, Lietuvos tarptautinių oro uostų infrastruktūra jau greitai nebepajėgs kokybiškai užtikrinti keleivių ir krovinių srautų aptarnavimo. Siekiant gerinti keleivių bei krovinių aptarnavimo lygį ir reaguojant į prognozuojamą paklausos augimą, bus tobulinama Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų ir oro eismo valdymo paslaugų teikimo infrastruktūra, modernizuojami keleivių terminalai, plėtojama teikiamų paslaugų sistema, diegiamos naujos skrydžių saugos ir aviacijos saugumo priemonės, kuriama keleivių tranzito infrastruktūra, didinamas oro uostų konkurencingumas. Įgyvendinus šiuos tikslus, oro uostai galės aptarnauti didesnius keleivių srautus, pagerės juose teikiamų paslaugų kokybė, bus užtikrinamas naujausius skrydžių saugos ir aviacijos saugumo reikalavimus atitinkantis oro uostų ir eismo valdymo paslaugų teikimas. Civilinės aviacijos infrastruktūros prioritetiniams projektams numatoma skirti apie 200mln.Lt paramos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. VieŠoji infrastruktŪra – moderniŲ logistikos centrŲ steigimuisi Siekiant išnaudoti skirtingų transporto rūšių ir esamos transporto infrastruktūros pajėgumus, didinti krovinių įvairovę bei pervežimo efektyvumą, bus kuriama viešoji infrastruktūra moderniems logistikos centrams steigtis, vykdoma jų integracija į Europos žemyne bei Baltijos jūros regione kuriamą logistikos centrų tinklą, sudaromos sąlygos vystytis įvairiarūšiam transportui, sukuriamos papildomas darbo vietos bei gerinamos sąlygos verslui. Šiems tikslams bus panaudojama apie 200 mln. Lt Europos Sąjungos paramos lėšų.

Entrepreneurship – an Indicator of National Economic Growth President of Vilnius City and County Business Employers’ Confederation Rimvydas JASINAVIČIUS	Verslumas – Šalies ekonomikos augimo rodiklis Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų darbdavių konfederacijos prezidentas Rimvydas JASINAVIČIUS
The universal school-time truth says that the goods intended to serve the needs of people are created by work, therefore the primary duty of the society is to work. Since the years of childhood, each personality is guided towards work: we learn at schools, get education in universities, attend courses and do practical training. However, many of us are not satisfied about the jobs or results they bring or the life quality in general. Why? Let’s have a look at statistics that shows rather controversial data. The characteristic feature of the Lithuanians is diligence. The unemployment rate (including able-bodied population that avoids permanent work) is one of the lowest in the European Union (EU) and makes hardly 3.3 percent this year. Lithuanian also leads in the EU by the level of education. The number of students at university-level schools per one thousand Lithuanian population is also the largest in Europe. Accordingly, we study and work a lot, however cannot boast good work results. In terms of economic productivity (the share of GDP per one employed person is 4560 litas per moth), average salary (1072 litas per month), the amount of consumption expenditure per family member (578 litas per moth) and the average life expectancy we lag behind the EU. This means that despite all our attempts and resources we earn least, lack money to lead the European way of life what makes the greatest treasure of all people– life – even worse and shorter. Why don’t we deserve to live better? As poor work results, as small wages and salaries and low standard of life are undesired outcomes of our inefficient activities. What are the reasons? Entrepreneurship Business is the form of efficient activities, entrepreneurship is the ability to act efficiently. In a modern society, this ability is assuming the importance with every day. Why? The rapidly developing society creates wide possibilities for new activities. Needs and their diversity are growing and so increases the supply that is the teacher to competition. Wishing to be among the leaders in the games of life, do not get drowned and do not disappear, it is necessary to seek for constant improvement by the means of expansion of the market share. By improving himself, a modern personality must improve its closest environment. (Robert Kennedy). These words of the USA Senator who died young, the brother of the US President George Kennedy who also died young sound like a testament to the modern society. It is only by improving our capacities to act better, more effectively and usefully we may enhance the results of income and life quality. The efficient work not only saves our resources but also increases the wealth, creates possibilities to work less and live better. Hence, it is not rewards but abilities to work efficiently are the actual instruments determining the economic powers and better life. These abilities are those that make the essence of entrepreneurship. Entrepreneurship is the ability to transform the existing human and material resources into the production that is demanded and required by other people. This description demonstrates that the major task of entrepreneurship is to be of benefit to other people, since only when people get and feel the better benefit they will use it. The choice, frequency and stability of consumption point to the production demand and its competitive advantages on the market. Purchasing prices directly tell the buyer the price of production. It is the expression of his gratitude and reward to the seller. The process of buying witnesses the mutually useful exchange: the buyer gets the benefits from the production he has bought, the seller gets money that he will use to serve his own needs and goals. Free exchanges on the market that are expressed in operations of selling-buying are the most honest means of communication of people since they are based on mutual benefit. Reiterating or regular purchases show not only the loyalty of clients but also demonstrate the true value and meaning of work. Economic results of entrepreneurship The primary economic goal of entrepreneurial activities is to earn value added and to take a part of it in the form of net profit. The profit that we seek is the remuneration to a businessman for the benefit it has brought to consumers and provides him with the investment return for investment into human and financial capital. The remaining part of the received value added must be adequately distributed for wages and salaries of the employees who participated in the process of creating value, for the state in the form of taxes and for covering costs of work places. Once economic results are achieved, they must be fairly distributed. It is the only way to achieve the harmony in public relations that will meet the needs of business owners, employees and the society. If the economic results are not obtained, i.e. the desired value added volumes are not achieved and they are not properly distributed, it will be very difficult to reach the balance among the needs of all groups of the society. It is evident that dissatisfaction about salaries is the usual reason for conflicts. Financial conflicts that are not solved on time is the cause for many undesired social outcomes: anger, conflicts, demonstrations, aggression, depression, disappointment, emigration, etc. The best way to avoid such happenings is to enhance public entrepreneurial capacities, enlarge the number of efficient business entities and their profitability. These are the instruments that may help to more rapidly increase the volumes of value added. Once these volumes start growing, it is necessary to ensure fair distribution of the created value added. If such harmony is ruined, the arising conflicts make huge harm to human relations and cause danger to the future. The main consequence of such disharmony is dissatisfaction about the life quality. Some people get disappointed, others become aggressive, some other emigrate in the search of better life abroad. Therefore, it is no surprise that today the EU directives particularly stress the importance of training of the entrepreneurial skills and the necessity to have it in all stages of learning. Achievement of entrepreneurship results will depend upon the attempts, real and effi-cient actions of all of us. How is entrepreneurship trained in your company, enterprise or institutions? We invite you to write us and discuss this issue together. It will help you, us and the Lithuanian economy to progress. The future is created today – for the good of us and future generations. You opinion is very important and mostly welcomed.	Visiems žinomos mokyklinės tiesos, kad gėrybės, skirtos žmonių poreikiams tenkinti, sukuriamos darbu, todėl mūsų visuomeninė pareiga – dirbti. Nuo mažens esame orientuojami ateities darbui, mokomės mokyklose, lavinamės universitetuose, tobulinamės įvairiuose kursuose, stažuotėse, praktikose. Tačiau didelio pasitenkinimo nei pačiu darbu, nei jo rezultatais, nei turima gyvenimo kokybe daugelis iš mūsų ypatingai nereiškia. Kodėl? Žvilgtelėkime į statistiką. Ten gana kontraversiški duomenys. Lietuvos gyventojams būdingas ypatingas darbštumas. Nedarbo lygis (turint omeny ir darbinguosius, kurie patys vengia nuolatinio darbo) – vienas žemiausių Europos Sąjungoje (ES), nes šiais metais jis tesiekia vos 3,3 proc. Išsimokslinimo lygiu taip pat pirmaujame ES. Studijuojančių aukštosiose mokyklose skaičius, tenkantis tūkstančiui Lietuvos gyventojų, taip pat didžiausias. Taigi mokomės ir dirbame daug, tačiau darbo rezultatais pasigirti negalime. Ir ekonominiu našumu (Bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis, tenkanti vienam dirbančiajam – 4560 Lt per mėnesį), ir vidutiniu darbo užmokesčiu (1072 Lt per mėnesį), ir vartojamųjų išlaidų dydžiu šeimos nariui (578 Lt per mėnesį), ir vidutine piliečių gyvenimo trukme esame ES užnugaryje. Vadinasi, nepaisant mūsų pastangų, naudojamų išteklių, užsidirbame mažiausiai ir todėl mums neužtenka pinigų gyventi europietiškai, o tai blogina ir trumpina patį brangiausią žmonių turtą – gyvenimą. Kodėl mes „nenusipelnome gyventi geriau“? Tiek mūsų prasti darbų rezultatai, tiek maži darbo užmokesčiai, tiek žemas gyvenimo lygis tėra mūsų neefektyvios veiklos nepageidaujamos pasekmės. O kokios jų priežastys? Veiklos rŪŠys Panagrinėkime mūsų veiklos rūšių spektrą. Racionalios veiklos variantus galime suskirstyti į tris grupes: Žaidimai – tai užsiėmimai, teikiantys malonumą žaidžiantiems. Šios veiklos tikslas – smagus, viliojantis užsiėmimo procesas, o pagrindinė nauda (arba užmokestis), kurios siekia žaidžiantys, – proceso teikiamas malonumas, azartas, svaigulys. Savitarna – veikla, kuri nukreipta paties individo poreikiams patenkinti. Tai pareigos pačiam sau atlikimas. Jos tikslas ir užmokestis – gyvenimo grėsmių sumažinimas. Darbas – rezultatyvi veikla, skirta kitų žmonių poreikiams tenkinti. Šios veiklos tikslas – gaminti kitiems reikalingus, vertingus produktus bei teikti paslaugas. Pagrindinis darbo vertės kriterijus – nauda, kurią gauna sukurtų darbo rezultatų vartotojas. Už gaunamą naudą vartotojas privalo atlyginti dirbusiajam. Mainų matas – naudos kaina, kuri dažniausiai išreiškiama darbo užmokesčiu (pinigais). Darbų rezultatų pardavimo kainą lemia trys būtini faktoriai: paklausa, nauda ir darbų bei išteklių apimtys. Jei kurio nors faktoriaus dydis bus netoli nulio, darbų rezultatai bei jų kaina irgi artės prie nulio. Beje, perkančiam produkciją ir mokančiam už ją pinigus visada svarbiau poreikių tenkinimas ir nauda, kurią jis asmeniškai gaus, o ne sunaudotų išteklių apimtys ir kaina. Vartotojas matuoja darbų efektyvumą – jis tikisi daugiau vertės ir naudos iš sunaudotų išteklių. Galime formuluoti šią išvadą: visuomenei, rinkai, vartotojui svarbiau ne pats darbas, o jo rezultatų nauda bei efektyvumas. Taigi tik naudingas ir efektyvus darbas gali būti gerai atlyginamas. Didelis užmokestis nemokamas vien už darbo procesą – jis visada privalo būti siejamas su darbų nauda ir efektyvumu. Visa tai labai akivaizdžiai atsispindi laisvoje rinkoje, esant laisviems, abipusiškai naudingiems mainams. Labiausiai paplitusi tokių reiškinių forma – privatus verslas. Verslas – tai teisiškai organizuota veikla, siekianti pelno, tenkinant visuomenės (rinkos) poreikius per laisvus mainus (pardavimus). Verslo pagrindinis tikslas – uždirbti pinigus dabar ir ateityje. Esminiai verslo uždaviniai – pastebėti ir kuo geriau tenkinti rinkos poreikius, teikti kuo daugiau naudos jos dalyviams, gauti kaip įmanoma didesnį užmokestį parduodant savo veiklos rezultatus. Verslo efektyvumo pagrindinis ekonominis rodiklis – pridėtinė vertė. Tai finansinis rezultatas, kuris gaunamas, kai iš gautos pardavimų sumos atimame visų pirkimų kainų sumą. Tik iš pridėtinės vertės atsiranda lėšų, iš kurių mokami darbo užmokesčiai darbuotojams, mokesčiai valstybei, dengiami darbo vietų eksploatacijos ir amortizacijos kaštai. Pridėtinės vertės likutis sudaro grynąjį pelną. Pastarasis – tai užmokestis investuotojui už jo anksčiau išleistus pinigus darbo vietų kūrimui, tobulinimui bei gamybos proceso užtikrinimui. Darbas, nesukuriantis pakankamai pridėtinės vertės, – beprasmis, kadangi jis netenkina nei darbuotojų (maži darbo užmokesčiai), nei investuotojų (maža investicinė grąža). Mažą pridėtinę vertę lemia rinkos vartotojų nepasitenkinimas tikėtina produkcijos nauda, todėl jie nenori mokėti aukštos pirkinių kainos. Verslas Verslo veiklos prasmę atskleidžia jo parduotos produkcijos kainų lygis. Jeigu tos kainos nėra pakankamos, verslas negauna reikiamos pridėtinės vertės ir, anksčiau ar vėliau, bankrutuoja. Verslo santykiai laisvoje, išplėtotoje rinkoje nuolat tikrinami konkurencingumo testu. Norint išlikti patraukliam rinkoje, svarbu būti kažkuo už kitus pranašesniam: ar paslaugų lygiu, ar patikimumu, ar kaina, ar dar kuo nors. Sėkmingas verslas nuolat privalo būti konkurencingas. Sėkmės versle pagrindinė sąlyga – būti lyderiu. Verslo veikla – nuolatinės varžybos, kuriose privalu dalyvauti ir laimėti kiekvieną dieną, nes vartotojas nuolat ieško kokybiškesnio poreikių tenkinimo ir renkasi pirkinius iš geriausių pasiūlos variantų. Vartotojas visada tikisi garantijų dėl perkamos produkcijos kokybės ir laukiamos naudos, todėl verslininkai privalo būti atsakingi ne tik už gaminamą produkciją, bet ir už jos gamybos bei vartojimo pasekmes vartotojui ir aplinkai. Atsakingumas – verslo ilgalaikiškumo sąlyga. Kita verslo ilgalaikiškumo klestėjimo sąlyga – lojalumas klientams, grindžiamas ilgalaikiu, pozityviu bendravimu su jais ir pasitenkinimu pirkta produkcija. Nenorint atsilikti konkurencinėje kovoje, siekiant būti geriausių gretose, verslininkai turėtų būti pastabūs, įžvalgūs, gana tiksliai prognozuojantys ateitį, mokantys spręsti strategines problemas, numatyti galimą riziką ir ją valdyti. Žodžiu, sėkmingai ir konkurencingai verslo veiklai būtina turėti kompetetingų ir nuolat tobulėjančių bendraminčių komandą. Darnus komandinis darbas, siekiant bendro tikslo, – reikalinga verslui veiklos forma. Skeptikas gali paprieštarauti: ar ne per daug panegirikos žodžių verslui? Dairydamasis aplinkui jis pastebi nemažai neigiamų verslo aspektų. Pvz., ir aplinką teršia, ir prekių kokybė prasta, ir paslaugos netenkina, ir darbuotojai nepatenkinti darbo sąlygomis bei užmokesčiu, ir mokesčiai nuslepiami, ir verslininkų elgesys šokiruoja visuomenę... Taip, gyvenime pastebimos ir nepageidaujamos pasekmės, kurias pagimdo verslas. Tai natūralu. Tačiau tam yra sava kaina. Verslo vartotojas bei jo aplinkos dalyvis, turėdamas galimybę rinktis geresnį variantą, visada baus neigiamas pasekmes gimdantį verslininką nepirkdamas jo produktų, nedirbdamas ir nebendraudamas su juo, išreikalaudamas baudų ir sankcijų už netesybas. Visa tai priverčia verslininką keistis, tobulėti, šalinti trūkumus, mažinti aplinkos ir klientų pasipriešinimą. Priešingu atveju verslas susilaukia bausmės – nuostolių ir bankroto. ImitacinĖ veikla Be anksčiau nagrinėtų racionalios veiklos rūšių (žaidimų, savitarnos ir darbo) yra dar viena veiklos forma – imitacijos. Tai tokios veiklos formos, kurios negali būti priskirtos racionaliai veiklai, nes nesukuria žadamų veiklos rezultatų, nesuteikia naudos nei sau, nei kitiems. Ypač neigiamas pasekmes imitacinė veikla sukelia darbo vietose, kuriose darbuotojas nesiekia tikslų, nors dėl jų įgyvendinimo tos darbo vietos ir buvo sukurtos. Pavyzdžiui, kiekvienas dirbantysis į verslą privalo įnešti konkretų indėlį generuodamas ir pridėtinę vertę, ir pelną. Jei darbuotojas tik vaizduoja, kad kažką veikia, jis įmonei neša žalą, nes eikvoja išteklius: laiką, energiją, žaliavas, užmokestį, o pamatuotinų rezultatų nesukuria. Arba, pavyzdžiui, viešajame sektoriuje pagal pareigybinius nuostatus tarnautojas privalėtų spręsti piliečių prašymus, o jis tik nukreipia interesantus į kitas instancijas arba vilkina sprendimus. Kitas pavyzdys: mokytojas turėtų lavinti mokinio gebėjimus spręsti pastarojo dabarties ir ateities problemas, o jis tik apkrauna jį žiniomis, kurių nauda realiame gyvenime yra abejotina. Arba dar: gydytojas privalėtų gydyti ligonį, maksimaliai prisidėdamas prie ligą sukėlusių priežasčių pašalinimo, o jis vaistais bando kovoti su ligos pasekmėmis: skausmu, karščiavimu, nemiga. Kiekvienas, atidžiau panagrinėjęs imitacinės veiklos atvejus, pastebi, jog jų žymiai dažniau pasitaiko viešajame sektoriuje. Šis reiškinys visuomenėje dažniausiai vadinamas biurokratizmu, abejingumu. Priežastys, sukeliančios tokias visuomenės nepageidaujamas pasekmes, yra šios: bloga darbų organizavimo ir vadybos kokybė, nepakankamas vykdytojų suinteresuotumas savo darbų rezultatais, per mažai atsakomybės dirbant bei vartotojų ribotos galimybės vertinti ir sankcionuoti paslaugų teikėjus. Kitaip tariant, imitacinė veikla susiranda užuovėją ir sugeba ilgai egzistuoti tose veiklose, kur nėra rinkos sąlygų, nepakankama konkurencija, vartotojas nėra produkcijos pirkėjas arba „karalius“. Taigi biurokratizmą gimdo ne pats biurokratas, o tokia aplinka ir darbo sąlygos, kurios jam suteikia galimybę užuot racionaliai dirbus užsiimti imitacine veikla. Versle irgi gali pasitaikyti panašių reiškinių. Tačiau visada jų gyvavimo laikas trumpesnis: arba juos pastebi ir pašalina verslo šeimininkas, arba rinka pašalina jį patį iš savo gretų. Valstybiniame darbe tai gali tęstis žymiai ilgiau. Savo nerezultatyviais veiksniais imitacinė veikla beprasmiškai ryja išteklius, o visuomenei sukeliama daug nepageidaujamų pasekmių. Imitacinės veiklos priedangoje gali vešėti daugelis žmogiškųjų ydų ir nuodėmių: nemokšiškumas, pasipiktinimas, abejingumas, arogancija, pataikavimas, padlaižiavimas, protegavimas, savanaudiškumas ir, aišku, kyšininkavimas bei korupcija, valstybės turto grobstymai, visuomenės mulkinimas ir skurdinimas. Imitacinė veikla – visada neproduktyvių išlaidų šaltinis, mažinantis darbo subjektų ir visos šalies ekonomines galimybes ir galias. Verslumas Verslas – efektyvios veiklos forma, verslumas – gebėjimas efektyviai veikti. Šis gebėjimas šiuolaikinėje visuomenėje tampa kaskart svarbesnis. KodĖl? Vis sparčiau besivystančioje visuomenėje nuolat didėja galimybių spektras naujai veiklai. Didėja poreikiai, plečiasi jų įvairovė. Kartu gausėja ir pasiūla, ugdanti konkurenciją. Norint gyvenimo varžybose neatsilikti, nepaskęsti, neišnykti, būtina nuolat tobulėti, plečiant savo užimamos rinkos dalį. „Šiuolaikinei asmenybei privalu, nuolat tobulėjant pačiai, tobulinti savo artimą aplinką.“ (Robertas Kenedis) Šie anksti žuvusio JAV senatoriaus, irgi žuvusio prezidento Džono Kenedžio brolio, išsakyti žodžiai tarsi testamentas šiandienos žmonėms. Tik tobulindami gebėjimus veikti geriau, rezultatyviau, efektyviau, mes galime paspartinti savo pajamų ir gyvenimo kokybės rezultatus. Efektyvus darbas ne tik taupo mūsų turimus išteklius, bet ir didina turtus, sudaro galimybes dirbti vis mažiau, o gyventi vis geriau. Tad ne nuopelnai, o gebėjimai efektyviai dirbti yra tikrieji ekonominės galios ir geresnio gyvenimo svertai. Šie gebėjimai ir sudaro verslumo esmę. Verslumas – tai gebėjimas turimus žmogiškuosius ir materialiuosius išteklius paversti paklausia bei vertinga kitiems žmonėms produkcija. Šiame apibrėžime pažymėtina tai, kad verslumo pagrindinis uždavinys yra teikti naudą kitiems žmonėms, nes, tik gaudami ir jausdami geresnę naudą, jie naudosis ja. Vartojimo pasirinkimas, dažnis ir pastovumas byloja apie produkcijos paklausą bei apie jos konkurencinius pranašumus rinkoje. Pirkimo kainos tiesiogiai išreiškia produkcijos vertę pirkėjui. Tai jo dėkingumo ir atlygio išraiška pardavėjui. Pirkimo procesas liudija apie abipusiškai naudingus mainus: pirkėjas gauna norimą naudą iš produkcijos, pardavėjas – pinigus, kuriuos jis galės naudoti savo naudos tikslais. Laisvi mainai rinkoje, pasireiškiantys pirkimo–pardavimo operacijomis, yra doriausi žmonių bendravimo santykiai, nes jie remiasi abipuse nauda. Pasikartojantys arba nuolat vykstantys pirkimai parodo ne tik klientų lojalumą, bet ir atskleidžia tikrąją darbų vertę bei prasmę. Vertinimo kriterijai, dėl kurių sutariama pirkimo–pardavimo sandoriais, privalo būti aiškūs, skaidrūs ir paprasti, jie turi tenkinti mainų dalyvius ir neturėti neigiamos įtakos aplinkai: nei kitiems žmonėms, nei gamtai. Legalių mainų (pardavimų) nauda visuomenei ir valstybei akivaizdi jau vien todėl, kad paprastai jie lydimi pridėtinės vertės mokesčiu į valstybės biudžetą. Visi kiti verslumo apibrėžimai yra siauresni ir dažniausiai atspindi tik dalinius verslumo gebėjimų aspektus. Legenda Geriausiai verslumo gebėjimų esmę atskleidžia ši senovės žydų legenda. Gyveno kažkada Jeruzalėje iškilus šviesuolis – mokytojas, kuris pasiaukojančiai mokė, lavino ir ruošė jaunimą gyvenimui. Kad ir kaip stengėsi, jo mokinių likimas klostėsi labai įvairiai. Vieniems sekėsi, jie klestėjo, kitų gyvenimas buvo pilnas sielvarto ir kančių. Norėdamas sužinoti tokių pasekmių priežastis, savo maldose šviesuolis nuolat prašė Dievo atskleisti jas. Įsiklausė Dievas į mokytojo maldas ir nutarė išpildyti jo norą – pasikviestė vienos nakties ekskursijai į dangų. Pasiuntė jis angelą, kuris mokytoją greitai nuskraidino prie dangaus vartų. Privedęs prie pirmųjų durų pasakė: „Čia – skaistykla.“ Už jų mokytojas išgirdo žmonių aimanas, dejones, klyksmus, pykčius, keiksmus, grūmojimus ir kitokius šauksmus. „Čia turbūt kankinimų kameros“, – pagalvojo. Atsivėrus skaistyklos vartams, mokytojas nustėro. Didžiulėje patalpoje buvo daugybė tauriais valgiais ir gėrimais nukrautų stalų, apie kuriuos vaikštinėjo, šokinėjo ir aimanavo minios žmonių. Į mokytojo klausimą, kodėl tie žmonės taip elgiasi, angelas atsakė: „Tai neišmanėliai. Jie aimanuoja, verkia ir burnoja todėl, kad jiems išsuktos rankos, todėl negalėdami jų sulenkti, nesugeba patys nei pavalgyti, nei atsigerti, nei kitaip pasinaudoti visomis turimomis gėrybėmis, kurių pilna šioje skaistykloje. Šis jų neįgalumas ir sukelia kančias bei tą baisų triukšmą“. Tai pasakęs angelas nuvedė mokytoją prie kitų durų ir tarė: „Ten – rojus.“ Įsiklausė mokytojas į garsus už durų ir išgirdo smagias dainas, daug malonių kalbų: padėką, pagyrimus ir nuoširdžią pagarbą. Atsivėrus rojaus vartams, mokytojas išvydo patalpą, kurioje stalai ir gėrybės buvo kaip skaistykloje, tik žmonės elgėsi visai kitaip – visi buvo ramūs, patenkinti, vienas kitam pagarbūs ir dėkingi. „Šie žmonės visiškai sveiki, jų rankos neišsuktos?“ – paklausė mokytojas. „Ne, – atsakė angelas, – jie irgi nėra fiziškai sveiki. Šie žmonės – tokie pat invalidai su išsuktomis rankomis. Tačiau jie yra suvokę verslumo esmę ir ja naudojasi – savo poreikius gali patenkinti tik pamaitinę kitus, kurie už tai jiems atsilygina tuo pačiu. Visa tai galima labai sėkmingai atlikti net ir su išsuktomis rankomis. Na, o žmonių elgesys ir kalbos liudija, jog jie visi naudojasi verslumo gebėjimais.“ Verslumo reikŠmĖ visuomenei Papasakota legenda yra tinkamas modelis suprantamiau atskleisti tikrąją verslumo esmę bei reikšmę žmonėms. Ji akivaizdžiai parodo, kad esant net ir labai nepalankioms sąlygoms (išsuktos ir nesilenkiančios per alkūnes rankos), galimi dviejų variantų rezultatai: pirmasis – visuotinis žmonių nepasitenkinimas, aimanos ir skundai dėl esamos situacijos. Antrasis – visuotinis pasitenkinimas, padėka vieni kitiems, racionaliai bei efektyviai naudojantis esama situacija. Šios dvi alternatyvios pasekmės pagimdytos skirtingų priežasčių: pirmoji yra egoistinio požiūrio ir veiksmų pasekmė, siekiant tenkinti tik savo asmeninius poreikius. Antroji būdinga versliems žmonėms, pastebintiems bei suprantantiems kitų žmonių poreikius. Jie suranda būdų juos patenkinti – sulaukia ir sau naudingo atlygio. Reikia pabrėžti, kad toks būdas leidžia gauti naudą sau po to, kai yra patenkinami kitų žmonių poreikiai jų nenuskriaudžiant. Tokia veikla būdinga laisvai rinkai. Jei joje atsiranda nepatenkintų poreikių, visada atsiras veikėjų, kurie tuos poreikius patenkins. Todėl išplėtoti racionalaus verslumo gebėjimai yra ypač reikšmingi visiems žmonėms: ir juos naudojantiems, ir jų rezultatų vartotojams. Ekonominiai verslumo rezultatai Pagrindinis verslios veiklos ekonominis tikslas – gauti pridėtinę vertę ir pasiimti jos dalį grynojo pelno pavidalu. Siekiamas pelnas yra užmokestis verslininkui už suteiktą naudą vartotojams ir duoda jam investicinę grąžą už žmogiškojo ir finansinio kapitalo investicijas. Likusi gautos pridėtinės vertės dalis privalo būti adekvačiai padalinta ir darbuotojų, dalyvavusių tos vertės sukūrime, darbo užmokesčiui, ir visuomenei (valstybei) mokesčių pavidalu, ir darbo vietų funkcionavimo kaštams padengti. Taigi, pasiekus ekonominių rezultatų, privalu jais dorai pasidalinti. Tik tokiu būdu galima visuomeninių santykių harmonija, kuri tenkins ir verslo savininkų, ir darbuotojų, ir visuomenės (aplinkos) poreikius. Neturint pakankamų ekonominių rezultatų, t.y., negavus norimų pridėtinės vertės apimčių, ir dorai jais nepasidalinus, sunku subalansuoti visų visuomenės grupių poreikių tenkinimą. Nėra sudėtinga pastebėti, kad nepasitenkinimas užmokesčiais – dažniausia daugelio konfliktų priežastis. Laiku neišspręsti finansiniai konfliktai kildina daug nepageidaujamų socialinių pasekmių: pykčius, barnius, piketus, agresiją, depresiją, nusivylimą, emigraciją ir t.t. Geriausias būdas to išvengti – didinti visuotinius verslumo gebėjimus, plėtoti efektyvaus verslo subjektų skaičių ir jų rezultatyvumą. Tik tai gali sparčiau didinti gaunamos pridėtinės vertės apimtis. Pastarosioms didėjant, labai svarbu, kad ta pridėtine verte būtų tinkamai pasidalinta. Pažeidus šią harmoniją, įsižiebę konfliktai kenkia esamiems žmonių santykiams ir kelia grėsmes ateičiai. Pagrindinė šios disharmonijos pasekmė – nepasitenkinimas turima gyvenimo kokybe. Vieni nusivilia, antri į aplinką reaguoja agresyviai, treti emigruoja, ieškodami geresnio gyvenimo svetur. Todėl nėra nuostabu, kad ES direktyvos pastaruoju metu ypač akcentuoja verslumo ugdymo svarbą ir būtinybę visose lavinimo pakopose. Spartesni verslumo rezultatų pasiekimai priklausys nuo visų mūsų pastangų ir realių, efektyvių veiksmų. O kaip Jūsų bendrovėje, įmonėje ar įstaigoje ugdomas verslumas? Maloniai prašome – parašykite, aptarkime, diskutuokime drauge. Nuo to Jums ir visos Lietuvos ekonomikai bus geriau. Juk mes rytdieną kuriame šiandien – sau ir savo ateities kartų labui. Labai svarbi Jūsų nuomonė!

Foreign Trade and International Competitiveness of Lithuanian Products Deputy Director of Industry and Business Department of the Ministry of Economy Violeta VIRŠILO and Director of Trade Department of the Ministry of Economy Kęstutis STRAIGIS	UŽsienio prekyba ir tarptautinis lietuviŠkŲ prekiŲ konkurencingumas Ūkio ministerijos Pramonės ir verslo departamento vadovo pavaduotoja Violeta VIRŠILO, Ūkio ministerijos Prekybos departamento direktorius Kęstutis STRAIGIS
Development of export favourable environment and infrastructure This year, the Lithuanian Government approved the strategic guidelines on development and promotion of export of goods to the third countries and EU Member States for 2006-2008 and their implementation measures. These guidelines have been developed to create possibilities to find new trade partners, provide for more active penetration into new markets and creation of the environment favourable for the development of export of goods to the third countries. So far, small and mid-sized companies have limited resources and capacities to find potential clients, therefore it is suggested to use the services of the Lithuanian Development Agency (LDA) and the information it has about foreign markets. Some of the primary goals that LDA pursues in its everyday activities is increasing exports of Lithuanian goods and services and promoting the growth of competitiveness of Lithuanian manufacturing companies. The projects realised by LDA have helped Lithuanian companies to sign export contracts for 110 million litas within the last year and three quarters of this year. LDA offers consultancy services on export issues, arranges seminars on improving skills in the field of exports, assists in searching for foreign partners and organizes various events, like business missions, exhibitions, and international projects. The Euro Info Centre hosted by LDA assists Lithuanian companies in disseminating their business proposals in any of the European countries. Besides, companies may get registered in a special exporters’ database administered by LDA in which the potential clients may get the freshest information about their goods and services. Commercial attaché and representative offices of LDA is another instrument efficienty helping to develop export of goods to the third countries and the EU, also represent the interests of Lithuania’s business in foreign countries. Lithuania has commercial atzaché positions in Poland, Russia (Moscow and Sankt Petersburg), Sweden, United Kingdom, France, the Ukraine, LDA representative offices have been established in Germany, Italy and Belgium. With the view to enhance the competitiveness of Lithuanian industry and develop export, projects on the development of the conformity assessment infrastructure (testing laboratories, certification bodies) are implemented. Businessmen wishing to offer their production to the EU market do not need to buy expensive certificates witnessing their conformity from expensive foreign laboratories any longer. Manufacturers may undergo conformity assessment procedures in 14 Lithuanian notified bodies that issue EU-recognized conformity certificates. In helping small and mid-size companies in their penetration into foreign markets, the Ministry of Economy supports about 100 projects every year that relate to participation of Lithuanian economic entities in international exhibitions and organization of Lithuanian businessmen missions, gives subsidies to goods and services of Lithuanian economic entities and publications introducing the Lithuanian potential to foreign exporters, supports projects on market research and search, quality management and certification of products. International competitiveness of Lithuanian goods and services The rapidly growing Lithuanian export (27 percent in 2005, 28 percent during three quarters of 2006) demonstrates that the Lithuanian manufacturers successfully meet the challenges of competitiveness. Seeking to achieve that the competitiveness of Lithuanian companies would secure sustainable growth also in the future, it is necessary to invest into modernization of companies, new technologies, development of higher value added products and services, enhancement of productivity and competitiveness of companies. In large, competitiveness depends upon how innovative companies are and therefore the state support helps to promote investment into business sector that develops its activities on the basis of advanced technologies and innovations. In 2006, the Ministry of Economy awarded the financial support to 34 innovative (creation of a new product, introduction of new technology or process, introduction of information system, etc.) projects. Not only the national financing but also the significant support arriving from the EU structural funds are helping to enhance the competitiveness of companies. In 2004 and 2006, 359.8 million litas was allocated to support projects in the field of company development, modernization, research, etc. In implementing the measures of the National Lisbon Strategy Implementation Programme, a methodology for evaluation of competitiveness of industry sectors has been prepared that will help to better evaluate the potential and challenges of separate industry sectors, also to draft targeted support mechanisms eliminating the reasons restricting the growth of competitiveness of industry sectors. Foreign trade partners. Groups of commodities making the largest share in the general export structure According to the data of Statistics Lithuania, Lithuania had trade relations with almost 180 countries in recent years. Foreign trade in goods has constantly increased during the last ten years, except the year of financial and economic crisis in Russia (1999). After the EU accession, Lithuania’s foreign trade turnover grew by 18.7 percent in 2004, 26.1 percent in 2005 and 26.9 percent in January-September 2006. Lithuania has also witnessed the rapid export development in recent years. In 2005, compared with 2004, export grew by 26.9 percent. In January – September 2006 (further in the text “the analysed period”) Lithuania exported goods for 29.1 billion litas and compared with the same period of 2005 recorded the increase of 25.5 percent. It is forecasted that the same tendency will survive until the end of the year and the export growth will be about 20 percent. Lithuania mainly exported to the neighbouring and EU countries. During the analysed period, the main Lithuania’s export partners were Russia (11.9 percent of the general Lithuania’s export), Latvia (10.8 percent), Germany (8.2 percent), Estonia (6.8 percent), Poland (5.9 percent), USA (4.9 percent), the Netherlands (4.8 percent) and Sweden (4.6 percent). In terms of distribution of Lithuania’s export by groups of countries, the value of goods exported to the EU countries has constantly increased in recent years. In 2005, this indicator grew by 24 percent, during the analysed period – by 17 percent and made the largest share of the overall Lithuanian exports – 62.4 percent. The share of exports to EFTA countries also grew, therefore during the analysed period exports to EU and EFTA markets was the largest – 65.8 percent of the whole Lithuania’s export. It is expected that the tendencies of Lithuanian export will not change in the future. One more important group of Lithuanian export partners is CIS countries. The value of goods exported to CIS countries increased even by 42.9 percent during the analysed period compared to the same period of the last year and made 20.2 percent of Lithuania’s export. The main export partners of Lithuania among the EU Member States are Latvia, Germany, Estonia, Poland, the Netherlands and Sweden; Russia, Belarus and Ukraine among CIS countries. The bilateral cooperation with the USA is also intensifying. The aforementioned facts show that Lithuanian exporters have benefited from the enlarged EU market, have consolidated their positions in it and are increasing export volumes to other countries. The analysis of distribution of Lithuania’s export by the chapters of the Combined Nomenclature of Goods shows that mineral products, machinery and electric appliances, transport vehicles and equipment, textile materials and articles, chemical and related production made the largest export share. Considering that in recent years goods attributed to the said chapter prevailed in Lithuania’s export, it is envisaged that they will make the largest share in it in the future. Export structure by chapters of the Combined Nomenclature of Goods Taking into consideration that in resent years and also during the analysed period the results of Lithuanian foreign trade significantly impred, it is forecasted that export and import tendencies will remain positive in the coming ears as well (will grow more than 10 percent each), and the same groups of goods will remain the most popular.	Kaip kuriama eksportui palanki aplinka ir infrastruktŪra Šiemet Vyriausybė patvirtino Prekių eksporto į trečiąsias valstybes ir prekių išvežimo į Europos Sąjungos (ES) valstybes nares plėtros ir skatinimo 2006–2008 m. strategines kryptis ir jų įgyvendinimo priemones. Jose numatyta sudaryti galimybes susirasti naujų prekybos partnerių, padėti aktyviau skverbtis į naujas rinkas ir sukurti aplinką, palankią prekių eksportui į trečiąsias valstybes. Mažų ir vidutinių įmonių ištekliai bei gebėjimai susirasti potencialių klientų yra riboti, todėl siūloma naudotis Lietuvos ekonominės plėtros agentūros (LEPA) paslaugomis ir teikiama informacija apie užsienio rinkas. Didinti Lietuvos prekių ir paslaugų eksportą bei skatinti Lietuvos verslo konkurencingumo augimą Lietuvos gamybinėms įmonėms – tai vieni iš svarbiausių tikslų, kuriuos savo kasdienėje veikloje siekia įgyvendinti LEPA. LEPA įgyvendinti projektai suteikė galimybę Lietuvos įmonėms pasirašyti eksporto kontraktų už 110 milijonų litų per praėjusius bei tris šių metų ketvirčius. LEPA siūlo konsultacines paslaugas eksporto klausimais, eksporto įgūdžių tobulinimo seminarus, užsienio partnerių paieškos paslaugas ir renginius (verslo misijos, parodos, tarptautiniai projektai). LEPA veikiantis Europos verslo informavimo centras padeda Lietuvos įmonėms išplatinti savo verslo pasiūlymą bet kurioje Europos šalyje. Be to, įmonės gali užsiregistruoti specialioje LEPA eksportuotojų duomenų bazėje, kad potencialūs užsakovai greičiau sužinotų apie jų siūlomas prekes ir paslaugas. Plėtoti prekių eksportą į trečiąsias valstybes ir prekių išvežimą į ES, geriau atstovauti Lietuvos verslo interesams labai padeda komercijos atašė ir LEPA atstovybių veikla. Šiuo metu komercijos atašė dirba Lenkijoje, Rusijoje (Maskvoje ir Sankt Peterburge), Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Ukrainoje, taip pat veikia LEPA atstovybės Vokietijoje, Italijoje, Belgijoje. Siekiant padidinti pramonės konkurencingumą, plėtoti eksportą, vykdomi atitikties įvertinimo infrastruktūros (bandymų laboratorijų, sertifikacijos įstaigų) plėtros projektai. Verslininkams, norintiems ES rinkai pasiūlyti savo gaminių, jau nereikia jų įvertinimo sertifikato pirkti iš brangių užsienio šalių laboratorijų. Gamintojai gali atlikti atitikties įvertinimo procedūras 14 Lietuvos notifikuotų įstaigų, kurių išduoti atitikties sertifikatai pripažįstami ES. Padėdama mažoms ir vidutinėms įmonėms skverbtis į naujas užsienio rinkas, Ūkio ministerija kasmet paremia apie 100 projektų, susijusių su Lietuvos ūkio subjektų dalyvavimu tarptautinėse parodose ir Lietuvos verslininkų misijų organizavimu, subsidijuoja Lietuvos ūkio subjektų prekes ir paslaugas užsienio eksportuotojams pristatančių įvairių leidinių leidybą, remia įvairių rinkų tyrimo ir paieškos, kokybės vadybos ir gaminių sertifikavimo projektus. LietuviŠkos produkcijos prekiŲ ir paslaugŲ tarptautinis konkurencingumas Sparčiai augantis Lietuvos eksportas (2005 m. paaugo beveik 27 proc., o per 2006 m. III ketvirčius – apie 28 proc.) rodo, kad Lietuvos gamintojai puikiai susitvarko su konkurencingumo iššūkiais. Kad ir ateityje Lietuvos įmonių konkurencingumas užtikrintų ilgalaikį augimą, būtina investuoti į įmonių modernizavimą, naujas technologijas, didesnės pridėtinės vertės produktų ir paslaugų plėtojimą, įmonių produktyvumo ir konkurencingumo didinimą. Konkurencingumas didele dalimi priklauso nuo įmonių inovatyvumo, todėl valstybės parama padeda skatinti investicijas į pažangiomis technologijomis ir inovacijomis savo veiklą grindžiantį verslo sektorių. Per 2006 m. Ūkio ministerija suteikė finansinę paramą 34 inovaciniams (naujo produkto sukūrimo, naujos technologijos ar proceso įdiegimo, informacinių sistemų įdiegimo ir kt.) projektams. Įmonių konkurencingumą padeda stiprinti ne tik nacionalinės lėšos, bet ir nemaža ES struktūrinių fondų parama. Per 2004 ir 2006 m. įmonių plėtros, modernizavimo, mokslinių tyrimų ir kt. projektams remti jau skirta 359,8 mln. Lt. Be to, įgyvendinant Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos priemones buvo parengta Pramonės šakų konkurencingumo vertinimo metodika, kuri ateityje leis geriau įvertinti pramonės šakų galimybes ir iššūkius bei parengti tikslinius paramos mechanizmus, šalinančius pramonės šakų konkurencingumo didėjimą ribojančias priežastis. Su kokiomis valstybĖmis vyksta uŽsienio prekyba, kokios prekiŲ grupĖs sudaro didŽiausiĄ eksporto struktŪros dalį Statistikos departamento duomenimis, pastaraisiais metais prekybos ryšiai Lietuvos ūkio subjektus siejo bemaž su 180 pasaulio valstybių. Užsienio prekybos prekėmis rezultatai Lietuvoje pastarąjį dešimtmetį nuolat gerėjo, išskyrus Rusijos finansinės ir ekonominės krizės metus (1999). Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, 2004 m. užsienio prekybos apyvarta padidėjo 18,7 proc., 2005 m. – 26,1 proc., o 2006 m. sausio – rugsėjo mėn. – 26,9 proc. Eksporto plėtra pastaraisiais metais taip pat buvo gan sparti. 2005 m., palyginus su 2004 m., eksportas padidėjo 26,9 proc. 2006 m. sausio – rugsėjo mėn. (toliau – analizuojamas laikotarpis) iš Lietuvos eksportuotų prekių vertė sudarė 29,1 mlrd. Lt, ir, palyginus su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, padidėjo 25,5 proc. Prognozuojama, kad metų pabaigoje šio rodiklio tendencija išliks panaši ir eksporto didėjimas sudarys apie 20 proc. Didžiausia prekių dalis iš Lietuvos eksportuota į kaimynines bei kitas Europos Sąjungos valstybes. Analizuojamu laikotarpiu svarbiausios Lietuvos eksporto partnerės buvo Rusija (11,9 proc. bendro Lietuvos eksporto), Latvija (10,8 proc.), Vokietija (8,2 proc.), Estija (6,8 proc.), Lenkija (5,9 proc.), JAV (4,9 proc.), Nyderlandai (4,8 proc.) ir Švedija (4,6 proc.). Kalbant apie Lietuvos eksporto pasiskirstymą pagal valstybių grupes, pastaraisiais metais nuolat didėjo išvežtų į ES valstybes prekių vertė. Šis rodiklis 2005 m. padidėjo 24 proc., o analizuojamu laikotarpiu – 17 proc. ir sudarė didžiausią bendro Lietuvos eksporto dalį – 62,4 proc. Eksporto į Europos Laisvosios Prekybos Asociacijos (ELPA) valstybes dalis šiais metais taip pat padidėjo, todėl analizuojamu laikotarpiu į ES ir ELPA valstybių rinkas buvo eksportuota didžiausia prekių dalis – 65,8 proc. viso Lietuvos eksporto. Tikimasi, kad ši Lietuvos eksporto kryptis nesikeis ir ateityje. Kita svarbi Lietuvos eksportuotojams valstybių grupė – Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalys, į kurias eksportuotų prekių vertė šių metų laikotarpiu, palyginus su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, padidėjo net 42,9 proc. ir sudarė 20,2 proc. bendro Lietuvos eksporto. Iš ES valstybių galima paminėti svarbiausias Lietuvos eksporto partneres: Latviją, Vokietiją, Estiją, Lenkiją, Nyderlandus ir Švediją, o iš NVS valstybių – Rusiją, Baltarusiją ir Ukrainą. Plečiamas abipusis naudingas bendradarbiavimas ir su JAV. Minėti faktai rodo, kad Lietuvos eksportuotojai sugebėjo pasinaudoti išsiplėtusia ES rinka, įsitvirtinti joje ir didinti eksportą į kitas valstybes. Analizuojant Lietuvos eksporto pasiskirstymą pagal Kombinuotosios nomenklatūros prekių skyrius, matyti, kad didžiausią dalį sudarė mineraliniai produktai, mašinos ir elektros įrenginiai, transporto priemonės ir įrenginiai, tekstilės medžiagos ir dirbiniai, chemijos pramonės ir jos šakų produkcija. Atsižvelgiant į tai, kad pastaraisiais metais eksporte vyravo minėtų skyrių prekės, prognozuojama, kad ir ateityje jos sudarys didžiausią Lietuvos eksporto dalį. PrekiŲ eksporto struktŪra pagal prekiŲ skyrius Atsižvelgiant į tai, kad ir pastaraisiais metais, ir analizuojamu laikotarpiu Lietuvos užsienio prekybos rezultatai sparčiai gerėjo, prognozuojama, kad ir ateinančiais metais eksporto ir importo plėtros tendencijos bus teigiamos (didės daugiau nei po 10 proc.), o populiariausios prekių grupės išliks tokios pačios.

Industrial territories expect investment Director of Investment and Innovation Department of the Ministry of Economy of Lithuania Laimutė KALINAUSKIENĖ	RAMONINĖS TERITORIJOS LAUKIA INVESTICIJŲ LR Ūkio ministerijos investicijų ir inovacijų departamento direktorė Laimutė KALINAUSKIENĖ
As of 1 January 2006, foreign direct investment amounted to 18802,4 million litas (5445,6 million euro). Compared with January 1, 2005 they grew by 16.1 percent (see Diagram). The major investment went to the manufacturing industry (33.1 percent of all FDI), financial mediation companies (15.7 percent), transport, warehousing and communication enterprises (12.5 percent). MAJOR BARRIERS The growth of Lithuanian economy was recorded as positive as far back as before the EU accession. Wishing to maintain these rates, Lithuania needs investment and particularly foreign direct investment (FDI) into the development of production of high and averagely high technologies and services. Today, the reorientation of FDI is observed, their quality changes what is no less important than their value expression. The competition among countries in terms of attracting investment is significantly growing. Therefore, having the goal to draw more FDI, it is necessary to know how to compete, point out to advantages of a country and carry out active and targeted investment attraction policy. According to the FDI attraction, Lithuania is among the lagging behind EU countries and holds next-to-last place among eight new EU members States according to FDI per capita. FDI per capita in Lithuania does not make 5525 litas (1600 euro). This index is worse in Poland. Many of the world countries consider FDI as an important source for the capital growth, increase of work places and export, gaining new knowledge (both managerial and technological) and economic growth. It is the usual case when investment of foreign companies provide local residents with the conditions to penetrate new foreign markets through the investors’ international distribution networks, bring revenues to the national budget in the form of taxes and from growing economic activities, improve the international payment and trade balance. The efficient FDI attraction to priority economic activities is the tool that, within the shortest time, helps to import knowledge and technologies, managerial capacities and so stimulate the growth of the overall productivity. After the completion of the privatization process, Lithuania’s priority in FDI attraction is green field investment. Therefore, it is very important to adapt public territories for investment attraction, develop and regenerate industrial territories aiming for Lithuania to have sufficient supply of industrial territories of national/regional significance and other public investment territories. Although in recent years the Lithuanian Government has made a huge progress in improving the investment climate and eliminating shortcomings pointed out in the study prepared by World Bank Foreign Investment Advisory Service (FIAS), there still is a huge place for improvement. It may sound paradoxical when Lithuania is described as the most investment-favourable country in the last United Nations study, however the volume of investment continues to be quite small, particularly compared with other East Europe countries. Nevertheless, it is expected that the aggressiveness of Lithuanian businessmen will push forward the economic growth within the coming years and Lithuania will actively implement the investment promotion programme. The largest danger lies in passive anticipation of investors and hoping that they will choose Lithuania as the country for their investment only due to generally favourable conditions. In many countries, these conditions are becoming similar and only specific initiatives may guarantee the success. Many countries offer investors various subsidies that are greatly lacked in Lithuania, have industrial parks with the necessary infrastructure (Czech Republic, Slovakia, Slovenia, Romania, etc.), wider network of local suppliers (Czech Republic, Slovakia, Hungary, Poland), larger domestic market that is closer to the large West European markets, etc. FIRST STEPS. LET’S MOVE FORWARD The leaders in attracting foreign direct investment - Czech Republic, Slovakia, Hungary and Poland – are ready to offer the potential investors well-arranged investment sites (in industrial parks, special economic zones) that have the necessary infrastructure and communications. Therefore, one of the forms for attraction of FDI and national investment in Lithuania is establishment of free economic zones. The Republic of Lithuania Law on Fundamentals of Free Economic Zones was passed on 28 June 1995. A free economic zone (FEZ) is a territory designated for the purpose of economic, commercial and financial activities within which economic entities are provided with special economic and legal conditions of operation as established by the Republic of Lithuania Law on Fundamentals of Free Economic Zones. There are two free economic zones in Lithuania today. Klaipėda Free Economic Zone was established on 12 September 1996 immediately after the adoption of the Law on Klaipėda Free Economic Zone. It is the first successfully operating free economic zone in Lithuania. The zone occupies the territory of 205 ha, the engineering infrastructure is fully developed in 100 ha. 5 companies have been established in Klaipėda FEZ, 1 company has recently completed the constructions and will be soon put into operation, another 7 companies carry out design or construction works. Over 3500 jobs have been created in the companies established in the zone. Kaunas Free Economic Zone (534 ha) was established on 22 October 1996 following the adoption of the Law on Kaunas Free Economic Zone. The development of the zone is hindered by the processes of taking the land for public needs. The land area redeemed for the zone purposes is not compact and therefore the zone management company that has in disposition 58,8 ha may offer investors only 11 ha. Currently huge attempts are directed to put Kaunas FEZ into full operation. They are improvement of the infrastructure, taking the land for public needs, etc. Agreements have already been signed with the Finnish-Lithuanian capital company YIT Kausta, UAB Elinta and a group of three companies and these companies are already getting established in the free economic zone. Investors coming to FEZ are offered certain privileges: if investment is more than 1 million euro, the investor is exempted from profit tax for 6 taxable periods and the coming 10 taxable periods this tax is reduced by 50 percent; the zone management company pays the preferential 50 percent smaller land lease tax for the leased state land; no road tax is paid; dividends earned by investors in the zone are not taxed as envisaged by the Lithuanian Law on Profit Tax. Lithuania faces a huge lack of places ready for investment that could practically express the interests of potential investors and possibilities created by regions to make green field investment. The establishment of such places has just started. For this purpose, four PHARE financed projects have been implemented: Šiauliai industrial zone development, Klaipėda industrial park development, Building engineering infrastructure in Kėdainiai industrial district and establishment of Visaginas industrial park. Now the stage of implementation of these projects has started, infrastructure is constructed. The Ministry of Economy has also implemented the PHARE 2003 project Support to the development of green field investment in Lithuania. The goal of the project was to improve business environment through creation of attractive conditions for private and public green field investment, including FDI. One of the most important results of the project is preparation of the project documentation for arranging infrastructure for establishment of industrial parks in four sites in Marijampolė, Alytus, Akmenė and Panevėžys. The establishment of the planned industrial parks is intended to be financed from the EU structural funds. 37,396 million litas has already been allocated for the first three projects from the EU structural support of 2004-2006. Klaipėda city municipality that is implementing the project on the development of physical infrastructure of the industrial park has received the financial support of 10,834 million litas. The total project value is 12 773 300 litas. The implementation of the project started in June 2005 and is planned to be completed in December 2006. According to the experts, it is one of the most promising and best prepared projects financed by the EU support funds. It is intended to complete the first stage of construction works by the end of 2006, i.e. construct the wastewater and rainwater collection system in Verslo and Metalo Streets and the water-supply system in Metalo Street. It is the first project of its kind and its successful implementation will mean that Lithuania will have the first industrial park established according to the set standards. The successful realization of this project would be a stimulus for the establishment of other industrial parks throughout Lithuania. The establishment of Šiauliai industrial park is another project financed from the EU structural funds in 2004-2006. Industry if one of the most important economic sectors in Šiauliai City and therefore the city municipality has the goal to strengthen the industrial potential and create the investment environment favourable for its development. The establishment of the industrial park would enhance the investment attractiveness of Šiauliai and would allow for more rational use of its geographic position, free territories and regional infrastructure for the industry development. The present-day situation shows that the lack of territories that could be used for industrial needs may become one of the major hindrances to enhance the competitiveness of Šiauliai industry. The total project value is 27,798 million litas, 15 million of which are EU structural support and 13,798 million litas comes from Šiauliai city municipality. This money is intended to be used for construction of water-supply and sewage networks, gas and electricity supply lines, road building. One more project that has been financed from the EU structural support is building engineering infrastructure in Kėdainiai industrial district. It has received 11,562 million litas of structural support, the total project value is 13,602 million litas. The primary task of the project is to prepare sites for green field investment, build roads and engineering infrastructure so creating conditions for green field investment, development of enterprise sector and enhancement of competitive advantages. It is expected that in the course of 5 years after the completion of the implementation of the project the least of 5 green field investment projects will be realised in the industrial zone, up to 600 new jobs will be created and 200 million litas of private funds will be invested. The support to other projects on establishment of industrial parks should reach Lithuania from the EU structural support of 2007-2013. Full implementation of the green field investment project may last up to two years and that is what hinders the process of investment. It is worth noticing that this process is no shorter in other countries however these countries have programmes for improving investment environment based on which the support to the establishment of industrial parks is given on the national scale. In industrial parks, investors are provided with the possibility to lease a land plot with the infrastructure needed for realization of an investment project what significantly shortens the time needed for implementation of an investment project. Hungary has 160, Czech Republic 90, Poland 31 and Latvia 8 industrial parks. The success of an industrial park greatly depends upon the chosen management model. There are several models: Management of an industrial park is trusted to the public sector – municipality or any other public legal entity, in which the rights and duties of a shareholder and (or) owner are assumed by an administration institution established by the municipality and (or) Ministry of Economy; Management of an industrial park is trusted to a private entity, i.e. the administration of a park is in the hands of a private entity or is based on public private partnership.	2006 m. sausio 1 d. tiesioginės užsienio investicijos sudarė 18802,4 mln. Lt (5445,6 mln. eurų). Palyginus su 2005 m. sausio 1 d., jos padidėjo 16,1 proc. (žr. diagramą). Daugiausia investuota į apdirbamąją gamybą – 33,1 proc., prekybą – 13,9 proc., finansinio tarpininkavimo įmones – 15,7 proc., transporto, sandėliavimo ir ryšių įmones – 12,5 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų (toliau – TUI). KAS MUMS TRUKDO? Lietuvos ekonomikos augimo tempai buvo teigiami dar iki narystės Europos Sąjungoje (ES). Norint juos išlaikyti, būtinos investicijos, ypač TUI į aukštų ir vidutiniškai aukštų technologijų gamybos bei paslaugų plėtrą. Šiuo metu vyksta tam tikras TUI perorientavimas, keičiasi jų kokybė, o tai ne mažiau svarbu nei jų vertė. Itin sparčiai didėja konkurencija tarp šalių dėl investicijų pritraukimo. Todėl, siekiant pritraukti daugiau TUI, reikia mokėti konkuruoti, išryškinti šalies privalumus ir vykdyti aktyvią bei fokusuotą investicijų pritraukimo politiką. Lietuva pagal TUI pritraukimą yra tarp atsiliekančių ES šalių, o skaičiuojant TUI vienam gyventojui, iš aštuonių naujųjų ES narių ji užima priešpaskutinę vietą. Sukauptos TUI vienam gyventojui nesiekia 5525 Lt (1 600 EUR). Pagal šį rodiklį Lietuva lenkia tik Lenkiją. Dauguma pasaulio valstybių TUI vertina kaip svarbų kapitalo, darbo vietų kūrimo, eksporto didinimo ir naujų žinių (tiek vadybinių, tiek technologinių) įdiegimo ir ekonomikos augimo šaltinį. Užsienio kompanijų investicijos vietiniams gamintojams neretai sudaro sąlygas per investuotojų tarptautinius platinimo tinklus patekti į naujas užsienio rinkas, papildo valstybės iždą pajamomis iš mokesčių ir augančios ūkinės veiklos, gerina šalies tarptautinio mokėjimo ir prekybos balansą. Efektyvus TUI pritraukimas prioritetinėse ūkio plėtros srityse leidžia per trumpiausią laiką importuoti žinias ir technologijas, vadybinius gebėjimus ir taip paskatinti bendro produktyvumo didėjimą. Lietuvoje iš esmės pasibaigus privatizacijos procesui, pagrindinė tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo kryptis yra plyno lauko investicijos. Šiuo požiūriu labai svarbus tampa viešųjų teritorijų pritaikymas investicijoms pritraukti ir pramoninių teritorijų plėtra bei regeneracija, siekiant užtikrinti, kad Lietuvoje egzistuotų pakankama nacionalinės regioninės svarbos pramoninių teritorijų ir kitų investicijoms skirtų viešų teritorijų pasiūla. Nors Lietuvos Vyriausybė per kelerius pastaruosius metus nemažai nuveikė, gerindama investicinį klimatą bei likviduodama Pasaulio banko Užsienio investicijų konsultacinės tarnybos (FIAS) studijoje išryškintus trūkumus, to nepakanka. Gali pasirodyti paradoksalu, kad paskutinėje Jungtinių Tautų studijoje Lietuva minima tarp palankiausių investicijoms šalių, tačiau investicijų mastas vis dar yra gana nedidelis, ypač jei lygintume su kitomis Rytų Europos šalimis. Vis dėlto tikėtina, kad Lietuvos verslininkų veržlumas per artimiausius metus lems gana sparčią ūkio plėtrą ir šalyje bus aktyviai įgyvendinama investicijų pritraukimo programa. Didžiausias pavojus slypi pasyviai laukiant investuotojų ir tikintis, kad jie pasirinks investuoti Lietuvoje tik dėl bendrųjų palankių sąlygų. Šios sąlygos daugelyje šalių vis labiau vienodėja ir sėkmę gali garantuoti tik specifinės iniciatyvos. Daugelyje šalių investuotojams teikiamos įvairios subsidijos, kurių Lietuvoje pasigendama. Jau veikia pramoniniai parkai su sutvarkyta infrastruktūra (Čekija, Slovakija, Slovėnija, Rumunija, kt.), platesnė vietinių tiekėjų bazė (Čekija, Slovakija, Vengrija, Lenkija), didesnė vietinė rinka, kuri yra arčiau didžiųjų Vakarų Europos rinkų ir kt. PIRMIEJI ŽINGSNIAI. EIKIME TOLIAU Tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo lyderės Čekija, Slovakija, Vengrija, Lenkija yra pasirengusios investuotojams pasiūlyti parengtas investicines aikšteles (pramoniniuose parkuose, specialiosiose ekonominėse zonose), kuriose įrengta infrastruktūra ir komunikacijos. Todėl ir Lietuvoje viena iš TUI ir šalies investicijų pritraukimo formų yra laisvųjų ekonominių zonų (toliau – LEZ) steigimas. 1995 m. birželio 28 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos (LR) laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas. LEZ – tai ūkinei, komercinei ir finansinei veiklai skirta teritorija, kurioje yra minėto įstatymo pagrindu nustatytos specialios ekonominės ir teisinės funkcionavimo sąlygos ūkio subjektams. Šiuo metu Lietuvoje egzistuoja dvi laisvosios ekonominės zonos. Klaipėdos laisvoji ekonominė zona įsteigta 1996 m. rugsėjo 12 d., priėmus LR Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įstatymą. Tai yra pirmoji Lietuvoje veiklą pradėjusi ir sėkmingai ją plečianti laisvoji ekonominė zona. Ji iš viso užima 205 ha, nors šiuo metu tik 100 ha teritorijoje yra išvystyta inžinerinė infrastruktūra. Zonoje jau veikia 5 įmonės, kuriose sukurta virš 3500 darbo vietų. Viena iš įmonių baigė statybos darbus ir artimiausiu metu pradės veiklą, dar 7 vykdo projektavimo arba statybos darbus. Kauno laisvoji ekonominė zona (534 ha) buvo įsteigta 1996 m. spalio 22 d., priėmus LR Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymą. Jos plėtrai trukdo užsitęsę žemės paskyrimo visuomenės poreikiams procesai. Išpirktas šios zonos reikmėms žemės sklypas yra nekompaktiškas, todėl zonos valdymo bendrovė, disponuodama 58,5 ha, investuotojams kol kas gali pasiūlyti tik 11 ha. Šiuo metu dedama daug pastangų, kad Kauno laisvoji ekonominė zona kuo greičiau pradėtų veiklą: įrengiama infrastruktūra, nepaisant trukdžių, vyksta žemės paskyrimas visuomenės poreikiams, pasirašytos trys sutartys dėl veiklos zonoje su Suomijos – Lietuvos kapitalo bendrove „YIT Kausta“, UAB „Elinta“ ir trijų bendrovių grupe. Minėtos įmonės jau kuriasi Kauno LEZ. Investuojantiems LEZ teritorijoje suteikiamos kai kurios lengvatos: investuojant daugiau kaip 1 mln. eurų 6 mokestiniams laikotarpiams atleidžiama nuo pelno mokesčio, o kitais 10 mokestinių laikotarpių jis mažinamas 50 proc.; zonos valdymo bendrovė už nuomojamą valstybinę žemę moka lengvatinį 50 proc. mažesnį žemės nuomos mokestį; nemoka kelių mokesčio; investuotojų zonoje gauti dividendai neapmokestinami LR pelno mokesčio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Labai trūksta investicijoms parengtų vietų, kurios išreikštų potencialių investuotojų interesus ir regionų sudaromas galimybes investuoti į plyną lauką. Tokie parkai dar tik pradedami įrengti. Tuo tikslu baigti įgyvendinti keturi PHARE Projektų rengimo priemonės lėšomis finansuoti projektai: Šiaulių pramoninės zonos plėtra, Klaipėdos industrinio parko plėtra, Inžinerinės infrastruktūros kūrimas Kėdainių miesto pramonės rajone ir Visagino pramoninio parko kūrimas, kurių metu parengta visa reikalinga projektinė dokumentacija. Dabar prasidėjo šių projektų įgyvendinimo etapas, įrengiant jiems visą reikalingą infrastruktūrą. Ūkio ministerija įgyvendino ES PHARE 2003 projektą „Parama plyno lauko investicijų plėtrai Lietuvoje”, kurio tikslas – pagerinti verslo aplinką, sukuriant patrauklias sąlygas privačioms ir valstybės investicijoms, taip pat ir tiesiogines užsienio investicijas į plyną lauką. Vienas iš svarbių projekto rezultatų yra projektinė dokumentacija infrastruktūros įrengimui dar keturiems atrinktiems sklypams Marijampolėje, Alytuje, Akmenėje ir Panevėžyje, kuriuose bus įkurti pramoniniai parkai. Planuojamų pramoninių parkų įrengimui numatoma panaudoti ir ES struktūrinių fondų lėšas. Iš 2004–2006 m. ES struktūrinės paramos lėšų pirmiesiems trims projektams jau skirta 37,396 mln. Lt. Klaipėdos miesto savivaldybei, kuri įgyvendina pramoninio parko fizinės infrastruktūros plėtros projektą, skirta 10,834 mln. litų finansinė parama. Viso projekto vertė – 12 773 300 litų. Projektas pradėtas įgyvendinti 2005 m. birželio mėn., ketinama užbaigti 2006 m. gruodį. Ekspertų vertinimu, tai vienas iš perspektyviausių ir geriausiai parengtų projektų, finansuojamų ES paramos lėšomis. Iki 2006 m. pabaigos planuojama pabaigti pirmąjį numatytą statybos darbų etapą, t.y. įrengti nuotekų ir lietaus nuotekų sistemą Verslo ir Metalo gatvėse bei vandentiekio sistemą Metalo gatvėje. Tai pirmas tokio pobūdžio projektas, kurį įgyvendinus būtų suformuotas pirmasis standartus atitinkantis pramoninis parkas Lietuvos teritorijoje. Sėkmingas šio projekto įgyvendinimas būtų paskata, pavyzdys kurtis naujiems pramoniniams parkams kitose Lietuvos vietovėse. Kitas pramoninių parkų įkūrimo projektas, kuriam jau suteikta ES struktūrinių fondų parama iš 2004–2006 m. struktūrinės paramos lėšų, yra Šiaulių industrinio parko įkūrimo projektas. Pramonė – vienas svarbiausių Šiaulių miesto ekonomikos sektorių, todėl miesto savivaldybė siekia stiprinti pramonės potencialą ir sudaryti jos plėtrai palankią investicinę aplinką. Industrinio parko įkūrimas sustiprintų investicinį Šiaulių miesto patrauklumą, kartu leistų racionaliau panaudoti pramonės plėtrai palankią miesto geografinę padėtį, laisvas teritorijas ir regioninę infrastruktūrą. Šiandienos situacija rodo, jog pramonei tinkamų teritorijų trūkumas gali tapti viena svarbiausių Šiaulių pramonės konkurencingumo didinimo kliūčių. Bendra projekto vertė – 28,798 mln. Lt, iš jų 15 mln. Lt ES struktūrinės paramos lėšos ir 13,798 mln. Lt – Šiaulių miesto savivaldybės indėlis. Už šias lėšas planuojama nutiesti vandentiekio, kanalizacijos tinklus, įvesti dujas, elektrą, nutiesti kelius. Dar vienas ES struktūrinę paramą jau gavęs projektas – inžinerinės infrastruktūros kūrimas Kėdainių miesto pramonės rajone. Jam skirta 11,562 mln. Lt struktūrinės paramos. Bendra projekto vertė – 13,602 mln. Lt. Siekiama įrengti plyno lauko investicijoms paruoštus sklypus su privažiavimais bei inžinerine infrastruktūra ir tokiu būdu sudaryti palankias sąlygas plyno lauko investicijoms, įmonių plėtrai, jų konkurencinių pranašumų stiprinimui. Per 5 metus nuo projekto įgyvendinimo pabaigos tikimasi, kad pramoninėje zonoje bus įgyvendinti mažiausiai 5 plyno lauko investiciniai projektai, sukurta iki 600 naujų darbo vietų bei investuota iki 200 mln. litų privačių lėšų. Kitiems pramoninių parkų įrengimo projektams parama turėtų būti suteikta iš 2007–2013m. struktūrinės paramos lėšų. Visiškas plyno lauko investicinio projekto įgyvendinimas gali užtrukti iki dvejų metų. Tai yra rimtas trukdis investavimo procesui. Svarbu pabrėžti, kad kitose šalyse šis procesas trunka ne ką trumpiau, tačiau jos yra sukūrusios investicijų aplinkos gerinimo programas, pagal kurias valstybiniu mastu remiamas pramoninių parkų sukūrimas. Pramoniniuose parkuose investuotojams suteikiama galimybė išsinuomoti žemės sklypą su jau įrengta infrastruktūra investiciniam projektui, o tai labai sutrumpina jo įgyvendinimo laiką. Vengrijoje įkurta 160, Čekijoje – 90, Lenkijoje – 31, Latvijoje – 8 tokie pramoniniai parkai. Įrengto pramoninio parko funkcionavimo sėkmė didele dalimi priklauso nuo valdymo modelio, kuris bus jame įgyvendintas. Galimi įvairūs pramoninių parkų valdymo modeliai: Pramoninio parko valdymas patikimas viešajam sektoriui – savivaldybei ar kitam juridiniam asmeniui, kurio dalininko ir (ar) savininko teises bei pareigas įgyvendina savivaldybės valdymo institucija ir (ar) Ūkio ministerija; Pramoninio parko valdymas patikimas privačiam subjektui, t. y. parkas atiduodamas valdyti privačiam subjektui ar panaudojant viešąją ir privačią partnerystę.

Lithuanian post: market liberalization and social needs	Lietuvos paŠtas: rinkos liberalizavimas ir socialiniai poreikiai
The year 2006 will be marked in the history of Lithuania Post as the beginning of new activities - State Enterprise Lietuvos paštas was reorganized into Public Limited Company Lietuvos paštas. Although 100 percent of shares are owned by the state, the new status provided the company with the possibility to make more rapid changes striving to get adapted to the postal market that is getting more and more liberalized. While implementing the obligation laid by the state to ensure the availability of universal postal services, Lithuania Post is investing into new technologies and searches for the faster ways to respond to the growing needs of the clients, diversify the services and ensure the quality of postal services. The journalist Gražina Malinauskienė talks to Director General of Lithuania Post Jonas ŠALAVĖJUS about the changes that the company is facing today. - You are the manager of the company for twelve years already. If we include the period when you worked as the Director of Vilnius Region Main Post Office, we see that Lithuania Post has been in your hands since the predawn of Lithuania’s Independence. What are the most important stages in the development of Lithuania Post? - The biggest changes were made in 1992 when the structure of communications management was reorganized by separating the postal sector from the Lithuanian telecommunications sector and by establishing the State Enterprise Lietuvos paštas and the State Enterprise Lietuvos telekomas. Separate branches were integrated into solid structure and we started entering into first international relations. We closely collaborated and gained experience from our Nordic colleagues. In 1992, Lithuania restored the membership in the Universal Postal Union, approved statutes of Lithuania Post and entered into agreement with Denmark on sending express mail service (EMS) items via Copenhagen to 150 destinations all over the world. On December 1, 1993, State Enterprise Lietuvos paštas was granted a membership of the European Association of Postal Operators (POSTEUROP). On January 29, 1994, the postal administrations of Estonia, Latvia and Lithuania established the Baltic Postal Union. The major reorganizations and changes lasted until 1995. The introduction of computer-based system into post offices started in 2000-2001. The districts lacked customer-oriented personnel rather than book-keepers or economists and therefore we provided our employees with the possibility to adapt their qualification for the work in the service sector. The customers of Lithuania Post were anxious about the possible closures of post offices and decrease of postal services, however it did not happen. Actually, the number of working places (managing positions) has decreased, however this phenomenon cannot be escaped during the process of centralization. On January 3, 2006, State Enterprise Lietuvos paštas was reorganized into the public limited company. It was an extremely important change, which once again led to anxiety among the company employees and our clients. However we have proved that the company reorganization does not necessarily end in firing the employees, and our mission remains the same – to provide reliable and efficient postal services. Our company has gained more independence and is ready to give more attention to introduction of novelties. - Such changes make Lithuania Post open for new and unexpected possibilities. What services does Lithuania Post offer to its business clients? - Lithuania Post offers quite a range of services for business sector. Courier mail is rather popular service by which postal items are delivered from a sender to a receiver through a courier, also sending of special postal items (eg. with confidential information, with expensive or other things prohibited to be sent by the ordinary mail). Such items are accepted and delivered by an armed courier, they are handed in personally and we guarantee their safety and confidentiality. Lithuania Post also provides the international express mail service (EMS) by which parcels are collected and delivered to receivers in 100 foreign countries in 2-6 working days. Our clients may enjoy the possibility to use the electronic track and trace system to find international and local EMS items on our website at the address www.post.lt. The senders themselves may track the postal item, to find out where it is, when and to whom it has been handed in. For those doing business in the Baltic countries we offer to use the EXPRESS service. It is door-to-door delivery of items including their collection, handling, transportation and delivery to any of the Baltic countries within the shortest possible period. In case of bulk business mail sent in Lithuania and abroad, it is convenient to acquire a permission to send licensed postal items - they are marked with special labels and are accepted in groups from the customers who have such permission. Thus the customer will not need to stick on stamps on envelopes, which will be replaced by the label “Sumokėta”. The postal items may also contain an IBRS envelope or card that can be returned by the receiver free of charge (sending of this envelope is paid by the sender). It is fast and reliable way to receive orders, responses and any other information. If businessmen want to advertise their companies, services or goods, we may distribute their unaddressed advertising material, such as catalogues, booklets, magazines, etc. for the indicated groups of addressees at the agreed time. By all means, they may also send addressed advertising items both in Lithuania and abroad (starting from this year). In addition, we offer the service of printing large quantities of correspondence (for instance, invoices or any other information) by modern automated machines, enveloping and sending them to the receivers. Lithuania Post offers one more service – mail order. It is the service that may be used by people who live in more remote areas, where there is not choice of goods and also by those who do not want to do usual shopping. In accordance with the distributed advertising material, various companies may also send their production to the receivers in the postal items labelled “Prekės paštu” (“Mail order”). - Will Lithuania Post be able to preserve its traditional services without the state subsidies? - No doubt that Lithuania Post will preserve its traditional services: acceptance of postal items and their delivery in Lithuania and abroad, services of subscription, acceptance of fees and payout of payments, money orders. We started considering Lithuania Post as a commercial enterprise, although the society keeps associating it with the social institution. In 2009, the European Commission is intending to adopt the decision to eliminate the monopoly of national postal operators thus opening the way for free market of postal services. The competition of the providers of postal services will undoubtedly intensify and the period until 2009 may be regarded as the time for making preparations for it. In the liberalized market it is most important to provide quality postal services, to increase their variety and to set favourable tariffs. As the provider of universal services, Lithuania Post must ensure their availability both in large cities and in more remote areas. We have a wide network of post offices all over Lithuania and so may fully realize this goal However, while doing this we face some problems– small populations and few business customers in villages cause loss-making post offices. Of course, local residents wish to retain acceses to postal services in their villages and we are seriously thinking about various ways out. One of such ways could be the establishment of mobile post offices. We already have experience in providing universal postal services by using mobile post office. Clients are served by the postal employees which in accordance with the set schedule come to the certain area by special cars and provide the main postal services: accept and deliver letter mail items, postal parcels, send and payout money orders, deliver periodicals, pensions and social benefits, acept payments and fees, sell post stamps, etc. A single post vehicle may replace 5-6 small post offices. We already have 6 mobile post offices and are planning to establish some more next year. I would like to stress that the process of optimising postal network is a gradual reorganization of the activities of post offices considering the interests of the employees of Lithuania Post and of the users of postal services. We think that motorized delivery is useful both to the company (while reducing the number of employees we offer the same services) and to our postmen since the delivery becomes much faster and safer. Next year we have plans to expand volumes of motorized delivery. - You have said that Lithuania Post is now considered a commercial company. Will it cause the growth of tariffs? Is it expected to attract private capital? - Large investment is necessary to make Lithuania Post a modern commercial company. At the moment we are introducing the centralized business management and barcode based electronic systems, however it is just a small part of all works. Lithuania Post needs a new and modern logistics centre and new transport vehicles, it is necessary to modernize post offices, increase wages for employees of the postal sector, raise their qualification through trainings, etc. We do not get any state subsidies and have to find our own ways to remain profitable. We also analyse the possibility to increase the tariffs for postal services (they have not been raised since 1999), however, there are no concrete suggestions made so far. We are a state-owned public limited company and according to Lithuanian legislation our Government is in control of tariffs. . We are not able to set new tariffs and intend to present only economic calculations. We are also discussing the possibility to attract private capital. By all means, it will not happen today or next year, however this natural business development process should not be feared. At the moment the feasibility study on privatisation of Lithuania Post is in the process of preparation. In November my colleagues and I participated in the Conference of the Universal Postal Union arranged in Dubai. This time participants of the Conference mainly discussed the issue of competition of postal structure on the world scale and analysed the issues of privatisation. It proves that the process of privatisation of posts is gathering speed not only in Europe but also throughout the world: for example, 49 percent of the shares of Austria Post and 25 percent of Denmark Post were sold to private companies, posts of Japan and Germany will be privatised as well. The experiences of foreign colleagues show that private capital enhances the profitability of postal structures. - I would like to conclude this interview by mentioning letters. The bags of postmen will become very heavy during the Christmas and New Year season. And what is the situation on ordinary days? Are traditional letters still popular in the time of information technologies or are they replaced by e-messages, SMS and phone talks? Do you think that soon we will no longer associate the post with the symbol of an envelope? - Actually, the number of letters is significantly decreasing. The number of the sold post stamps also proves this fact. Private letters make about 20 percent, the rest leaving to advertisements of companies and organizations, accounts, documents. Internet services that are gaining popularity and are becoming available in nearly each household also put a spoke in our wheels. However, the volumes of letters sent during the holidays and particularly in Christmas and New Year season are absolutely different and are growing every year. During holidays the post becomes the mediator who brings happiness and joy. E-messages and SMS are mainly used for everyday communication and not for a heartfelt congratulation. Last year, I was very happy to receive even 800 New Year postcards and only 2 congratulating e-mails. I wish you all to receive lots of postcards with pleasant and warm regards this year.	Lietuvos pašto istorijoje 2006 metai liks įsimintini kaip naujo veiklos etapo pradžia – valstybės įmonė Lietuvos paštas buvo pertvarkyta į akcinę bendrovę Lietuvos paštą. Nors 100 procentų akcijų valdo valstybė, naujas statusas suteikė bendrovei galimybių sparčiau keistis prisitaikant prie vis labiau liberalizuojamos pašto paslaugų rinkos sąlygų. Vykdydamas valstybės įpareigojimą užtikrinti universaliųjų pašto paslaugų prieinamumą, Lietuvos paštas investuoja į naujas technologijas ir ieško būdų, kaip greičiau reaguoti į didėjančius klientų poreikius, plėsti paslaugų įvairovę, užtikrinti jų kokybę. Apie pasikeitimus bendrovėje su Lietuvos pašto generaliniu direktoriumi Jonu Šalavėjumi kalbėjosi žurnalistė Gražina Malinauskienė. - Lietuvos paštui vadovaujate jau 12 metų. Jei pridurtume laiką, kai buvote Vilniaus apskrities centrinio pašto direktoriumi, galėtume drąsiai sakyti, kad paštininkams vadovaujate beveik nuo Nepriklausomybės priešaušrio. Kokius pokyčių etapus išskirtumėte kaip pačius svarbiausius? - Didžiausios permainos vyko 1992-aisiais, kai buvo reorganizuota ryšių valdymo struktūra – pašto ryšiai buvo atskirti nuo elektros ryšių ir įsteigtos valstybės įmonė ,,Lietuvos paštas“ ir valstybės įmonė ,,Lietuvos telekomas“. Atskiri padaliniai buvo jungiami į bendrą struktūrą, mezgėsi pirmieji tarptautiniai santykiai. Ypač daug bendravome su skandinavais, sėmėmės iš jų patirties. 1992-aisiais buvo atkurta Lietuvos narystė Pasaulinėje pašto sąjungoje, patvirtinti Lietuvos pašto įstatai, pasirašyta sutartis su Danija dėl tarptautinio greitojo pašto siuntų (EMS) tranzito per Kopenhagą į 150 šalių. 1993 metų gruodžio 1 dieną Lietuvos paštas priimtas į Europos valstybių paštų operatorių asociaciją „PostEurop“. Kitų metų sausio 29 dieną Estijos, Latvijos ir Lietuvos pašto administracijos įkūrė Baltijos šalių paštų sąjungą. Svarbiausieji pokyčiai užtruko iki 1995-ųjų. 2000–2001 metais paštuose pradėjome diegti kompiuterinę sistemą. Rajonuose labiau reikėjo ne buhalterių ar ekonomistų, o paslaugas teikiančių darbuotojų, todėl buvo rūpinamasi, kad žmonės persikvalifikuotų dirbti su klientais. Gyventojai baiminosi, ar nemažės pašto paslaugų, ar nebus uždaromi paštai, tačiau nieko panašaus neįvyko. Tiesa, darbo vietų (vadovaujančio personalo) sumažėjo, bet vykdant centralizaciją tai neišvengiama. Nuo šių metų sausio 3 dienos Lietuvos paštas tapo akcine bendrove. Tai išties svarbus pokytis, vėl kėlęs nerimo mūsų darbuotojams ir pašto paslaugų naudotojams. Dabar jau visi įsitikino, kad akcinės bendrovės statusas neatnešė darbuotojų atleidimo iš darbo bangos, o mūsų misija liko ta pati – patikimai ir efektyviai teikti pašto paslaugas. Įgijome daugiau savarankiškumo, galėsime daugiau dėmesio skirti naujovėms. - Besikeisdamas Lietuvos paštas atsiveria netikėtomis galimybėmis. Kokių paslaugų bendrovė siūlo verslo klientams? - Paslaugų verslui siūlome tikrai daug. Paklausus yra pasiuntinių paštas – kai pašto siuntos paimamos iš siuntėjų ir pristatomos gavėjams per pasiuntinį. Galima siųsti ir specialiąsias pašto siuntas (su įslaptinta informacija, brangiais ar draudžiamais siųsti paprastuoju paštu daiktais). Tokias pašto siuntas priima ir pristato ginkluoti pasiuntiniai, jos įteikiamos asmeniškai, garantuojamas jų saugumas ir slaptumas. Teikiame vidaus greitojo pašto ir tarptautinio greitojo pašto (EMS) paslaugas. Per labai trumpą laiką pasiuntinių paštu siuntas pristatome daugiau nei į 80 šalių. Gera žinia klientams – galimybė bendrovės interneto tinklalapyje www.post.lt naudotis vidaus ir tarptautinio greitojo pašto siuntų elektronine paieškos sistema. Siuntėjai patys gali stebėti, kaip keliauja išsiųsta pašto siunta, sužinoti, kuriame siuntimo etape ji yra, kada ir kam buvo įteikta. Turintiems verslo reikalų Baltijos šalyse siūlome naudotis paslauga „EXPRESS“, kuri apima pašto siuntų priėmimą, apdorojimą, vežimą bei pristatymą į Baltijos šalis per kaip įmanoma trumpesnį laiką. Pašto siuntas pristatome nuo durų iki durų. Jei pašto siuntos Lietuvoje ar į užsienį siunčiamos dideliais kiekiais, patogu įsigyti leidimą siųsti licencines pašto siuntas – specialiai pažymėtas, priimamas grupėmis iš klientų, gavusių leidimą jas siųsti. Tuomet nereikia klijuoti pašto ženklų ant vokų – jų vietoje bus žyma „sumokėta“. Siunčiamose klientams ar gyventojams pašto siuntose galima įdėti laiškus–atsakymus – specialius vokus ar atvirukus, kuriuos gavėjai galėtų nemokamai grąžinti – už jų siuntimą moka siuntėjas. Toks būdas patogus greitai ir patikimai gauti klientų užsakymus, atsiliepimus ir kitą informaciją. Jei verslininkai nori paskleisti informaciją apie savo įmonę, prekes ar paslaugas, nurodytu laiku nurodytoms adresatų grupėms galime išplatinti neadresuotąją reklamą – katalogus, lankstinukus, žurnalus ir t.t. Žinoma, galima siųsti ir adresuotąsias reklamines pašto siuntas, nuo šių metų – ir tarptautines. Didelius kiekius korespondencijos (pavyzdžiui, sąskaitas ar kitą informaciją) patys spausdiname, moderniomis automatinėmis mašinomis sudedame į vokus ir pristatome gavėjams. Be to, siūlome paslaugą „prekės paštu“. Ja patogu naudotis žmonėms, gyvenantiems atokesnėse vietovėse, kur nėra didelio prekių pasirinkimo, taip pat tiems, kurie nelinkę apsipirkti įprastais būdais. Įmonės irgi gali pagal išplatintą reklamą siųsti gavėjams savo produkciją pašto siuntomis, pažymėtomis „prekės paštu“. - Ar įstengs Lietuvos paštas, negaudamas valstybės dotacijų, išlaikyti tradicines paslaugas? - Žinoma, tradicinės pašto paslaugos išliks. Mes užtikrinsime pašto siuntų priėmimą bei pristatymą Lietuvoje ir užsienyje, taip pat prenumeratą, o kartu ir mokesčių bei įmokų priėmimą ir išmokėjimą, pašto perlaidų siuntimą ir gavimą. Kita vertus, Lietuvos paštą pradėjome traktuoti kaip verslo bendrovę, nors visuomenė iki šiol jį sieja su socialine institucija. Nuo 2009 metų Europos Komisija ketina priimti sprendimą panaikinti nacionalinių pašto paslaugų teikėjų monopolį ir atverti kelius laisvai rinkai. Dar labiau didės pašto paslaugų teikėjų konkurencija. Laikotarpis iki 2009-ųjų – tai pasiruošimo laisvai konkurencijai metas. Liberalizuotoje rinkoje svarbiausia teikti kokybiškas pašto paslaugas, didinti jų įvairovę, nustatyti patrauklius tarifus. Lietuvos paštas, teikiantis universaliąsias paslaugas, turi užtikrinti jų prieinamumą tiek miestuose, tiek atokesnėse vietovėse. Valdydami platų paštų tinklą, turime tam galimybių, tačiau egzistuoja problema – kaimuose nedaug gyventojų, mažai verslo klientų, todėl paštai už teikiamas paslaugas nesurenka tiek pajamų, kad išsilaikytų. Gyventojai pageidauja, kad paslaugos išliktų, todėl reikia sugalvoti būdų, kaip tai padaryti. Viena galimybių – kilnojamųjų paštų steigimas. Jau turime patirties organizuoti darbą kilnojamose universaliųjų pašto paslaugų teikimo vietose – kai klientus aptarnauja nustatytu laiku pagal patvirtintą maršrutą į atitinkamą vietovę pašto automobiliais atvykstantys kilnojamojo pašto darbuotojai, kurie gyventojams teikia pagrindines pašto paslaugas – priima ir pristato pašto korespondencijos siuntas, pašto siuntinius, išsiunčia ir išmoka pašto perlaidas, pristato spaudą, pašalpas ir pensijas, priima mokesčius, parduoda pašto ženklus, prekes ir kt. Vienas specialiai įrengtas pašto automobilis gali pakeisti 5–6 mažus paštelius. Lietuvoje jau veikia 6 kilnojamieji paštai, nuo kitų metų planuojama įsteigti dar keletą. Noriu pabrėžti, kad paštų tinklo optimizavimo procesas – laipsniškas paštų darbo pertvarkymas, paisant ir Lietuvos pašto darbuotojų, ir paslaugų naudotojų interesų. Manome, kad darbo organizavimas, kai laiškininkai ne pėsčiomis, o automobiliais pristato pašto siuntas, irgi naudingas ne tik bendrovei (mažindami darbuotojų skaičių teikiame visas pašto paslaugas), bet ir darbuotojams – patogu, saugu. Kitais metais pašto siuntų pristatymą automobiliais plėsime. - Paminėjote, kad Lietuvos paštą pradėjote traktuoti kaip verslo bendrovę, ar tai nelems paslaugų tarifų augimo, privataus kapitalo pritraukimo? - Tam, kad Lietuvos paštas taptų šiuolaikiška verslo bendrove, reikia didelių investicijų. Šiuo metu diegiame centralizuotąją verslo valdymo ir brūkšninio kodo elektronines sistemas, bet šito nepakanka. Lietuvos paštui reikia naujo modernaus logistikos centro ir naujų transporto priemonių, būtina modernizuoti paslaugų teikimo vietas, darbuotojams reikia didinti atlyginimus, svarbu nuolat tobulinti jų kvalifikaciją, t.y. organizuoti mokymus ir t.t. Dotacijų iš valstybės nebegauname, tad patys turime ieškoti būdų, kaip dirbti rentabiliai. Analizuojamos ir paslaugų tarifų didinimo galimybės (tarifai nebuvo didinti nuo 1999 metų), bet konkrečių siūlymų dar nėra pateikta. Mes esame valstybės valdoma akcinė bendrovė, todėl tarifus pagal įstatymą kontroliuoja Vyriausybė, patys negalime jų nustatyti – pateiksime tik ekonominius skaičiavimus. Apie galimą privataus kapitalo pritraukimą irgi kalbama. Žinoma, tai neatsitiks nei šiandien, nei kitais metais, tačiau natūralaus verslo raidos proceso nereikėtų baimintis. Kol kas rengiama tik galimybių privatizuoti Lietuvos paštą studija. Lapkričio mėnesį su kitais kolegomis Dubajuje dalyvavome Pasaulinės pašto sąjungos konferencijoje. Nuo anksčiau vykusių susitikimų ji skyrėsi ypač tuo, kad pirmą kartą buvo iškelti paštų konkurencijos pasaulio mastu klausimai, gvildenti ir paštų privatizavimo aspektai. Visa tai rodo, kad ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje prasidėjo paštų privatizavimo procesas: 49 procentus akcijų privačioms kompanijoms jau pardavė Austrijos paštas, Danijos paštas – 25 procentus, ketinama privatizuoti Japonijos, Vokietijos paštus. Užsienio kolegų patirtis rodo, kad, atėjus privačiam kapitalui, pašto sektoriaus pelningumas didėja. - Pokalbį norėčiau baigti klausimu apie laiškus. Artėjant Kalėdų ir Naujųjų metų šventėms laiškininkų krepšiai žymiai pasunkės... O šiokiadieniais? Ar informacinių technologijų laikais vis dar rašomi tradiciniai laiškai? Gal juos baigia išstumti elektroninio pašto laiškai, SMS žinutės, pokalbiai telefonu? Ar iš tiesų pašto greitai nebesiesime su voko simboliu? - Laiškų tikrai rašoma vis mažiau. Tai stebime ir pagal parduotų pašto ženklų kiekį. Privatūs asmenys išsiunčia apie 20 procentų laiškų, o visa kita – įmonių ir bendrovių reklamos, sąskaitos, dokumentai. Internetas tampa vis labiau prieinamu visuomenei, tad ir toliau „kiša mums koją“. Tačiau artėjant šventėms, ypač Kalėdoms ir Naujiesiems metams, siunčiamų laiškų kiekis labai kinta. Pastaraisiais metais jis tik didėja. Per šventes paštas tampa tarpininku, atnešančiu žmonėms džiaugsmą. Elektroniniai laiškai, SMS žinutės labiau skirtos reikalams tvarkyti, bet ne šiltam sveikinimui siųsti. Džiugu, kad praėjusių Naujųjų metų proga gavau net 800 atvirukų ir tik du sveikinimus elektroniniu paštu. Linkiu visiems gauti daug gražių sveikinimų.

Algirdas KARUŽIS: To guarantee safe traffic through ŠIAULIAI Conversation on topics important not only to railway specialists Mūsų buveinė: AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialas „Šiaulių geležinkelio infrastruktūra“ Tel. +370 41 39 38 07 Faks. +370 41 39 34 17 El. paštas if-3@litrail.lt	Algirdas KARUŽIS:„Garantuoti saugŲ eismĄ per ŠIAULIUS“ Aktualus pokalbis ne tik geležinkelininkams rūpima tema
The transportation of passengers and freight along the steel rail lines has become more silent. Four branch companies of the Lithuanian railway company AB Lietuvos geležinkeliai that is a part of the European Union (EU) railway network take care of maintenance of 1900 km of railways. One of these companies – Šiauliai Railway Infrastructure – has been recognized as the best branch company of Lithuanian Railways. This year, huge progress has been made by all railway companies, no smaller have been achievements of contacting organizations. Šiauliai railway company meets the coming New Year 2007 proud of its contribution into the development of railway sector in Lithuania and full of new plans, fearing no challenges and surprises. Today, Šiauliai Railway Infrastructure consists of six divisions: Tracks, Automation, Electricity Networks, Track Buildings, Transport and Machinery Maintenance, Buildings and Water-Supply Facilities, and Auxiliary Train. Šiauliai Railway Infrastructure was established on 1 September 2001. On that day it employed 1200 people. Today its employees number 1073. The company looks after 900 kilometres of railway tracks with 945 shunts, 153 level crossings and other types of equipment ensuring safe railway traffic conditions.The Head of AB Lietuvos geležinkeliai (Lithuanian Railways) branch company Šiauliai Railways Infrastructure Algirdas KARUŽIS tells the journalist Juozas GIRDVAINIS more about the achievements of the company and plans for 2007. -The report of 2006 shows that Šiauliai Railway Infrastructure made works for 12 million litas. Is it large or small money? What are the major developments of the company and where were the largest amounts invested? - The largest amount of money was spent in the railway track sector: in 2006, 12.32 km of new and 9.3 km of used ferroconcrete blocks were laid; 0.5 of new and 3.1 km of used rails were replaced. 28 sets of LST type shunts were also replaced, 15 set of which had ferroconcrete sleepers. On the connecting tracks, 29.3 km of tracks were repaired, the conversion of braces was done on 25.1 km, 12 sets of shunts were replaced, 840 joints were welded with thermit. -Transportation along the rails that have been thermit-welded is more silent… - I hope that passengers have already noticed the difference. The noise made by railways is becoming a rare phenomenon. Thermit welding is used not only to achieve the better comfort. After using this technology the rolling stock impacts wheels less and so wheels make smaller harm to rails. This results in saving energy resources used for pulling rolling stock, reduction of operational costs, not so frequent repairs of tracks. Thermit welding of rails increases their operational time for 25 percent. Drivers in Šiauliai should have noticed that the reconstruction of a crossing in Pramonės Street has already been completed. The crossing has a new rubber covering that is more comfortable and safer to drive. Many of approaches to crossings have been repaired covering them with asphalt-concrete. - What were the major constructions? - Much has been done in the sector of track building. Among the major works are completion of reconstruction of the bed and drainage system in Šiauliai Railway Station, repairs of platforms in Joniškis, Meškučiai, Kuršėnai, Akmenė and Mažeikiai Railway Stations. Residents and guests of Šiauliai city are invited to use a new, modern pedestrian bridge constructed over railway tracks that has replaced a very old construction. - What has been done in renewing traffic lights? - The Division of Automation and Communications has been consistently working to change lamps of traffic lights on crossings into diode lamps that are better seen in daytime not speaking about the effect they make in the dark. The new lamps have been installed in 132 traffic lights. Old compressors in Bugeniai Station have been replaced with modern and automated compressors. The same works are being done in Radviliškis Station. - When coming to meet you today early in the morning I noticed not only new traffic lights but also lightened other railway stations. - The Division of Electricity Networks is completing the third stage of modernization of lighting in stations. We are now conducting division by sections floodlight towers in larger stations in Bugeniai, Radviliškis and others, finishing the programme for compensation of introduction of propultion facilities using GSM communications. - What were the other constructions or renovations? - We have completed the construction of a modern hangar for road machinery. No less attention is directed to work conditions. This year, our company has made capital repairs of rooms used by Radviliškis water-supply and transport sector employees, arranged showers, changed windows. Now we are engaged in renovation of premises in Mažeikiai repairs department that will be used by electricity specialists. The comfortable rooms for specialists of Automation Division have been arranged in the compressor-house of Bugieniai Station. - How much attention is directed to improvement of work conditions of railway specialists? - The employees of transport and machinery sectors, engine-drivers and their assistants who work with equipment that is the source of vibration affecting the whole body of a person have a possibility to soak their feet is specifically-arranged baths. Modernisation of ventilation systems is also conducted. Special smoking rooms have been arranged back from the main rooms. This year, our company has arranged the vaccination against encephalitis caused by ticks for all people working in the open. People wishing to get vaccination against flu have been also given such a possibility. - How are leisure activities arranged for your employees? - We know how to work hard and how to enjoy our leisure. Like every year, this year we have arranged the Winter Festival for all employees and their family members, had fun during St. Valentine, organized basketball games on the occasion of March 8, celebrated the 5th anniversary of our branch company choosing a trip by the narrow-gauge railway to Rubikai Lake. - Šiauliai is the intersection of many railways. How safe is transportation of passenger and freight by railways? - Ensuring safe traffic conditions is the primary task of all railway specialists and companies. Šiauliai company supervises even seven railway lines that belong to the international transport corridor of European significance. The railway corridor starts in Tallinn, crosses Riga, Šiauliai, Kaunas and goes to Warsaw. The railway branch from Radviliškis goes through Pagėgiai and reaches Kaliningrad. Another branch of the international transport corridor going through Šiauliai is Kiev-Minsk-Vilnius-Šiauliai-Klaipėda. Two other lines are Šiauliai-Mažeikiai-Bugeniai and Radviliškis-Panevėžys-Obeliai-Daugavpils. The most intensive traffic is recorded on the branch Vilnius-Šiauliai-Klaipėda that is mainly used for transportation of transit freight to Klaipėda Seaport. Šiauliai railway lines are also used for transportation of oil. Railways linking Mažeikiai and Šiauliai deliver oil and oil products in different directions, a significant part of which is exported via the Klaipėda port. AB Lietuvos geležinkeliai branch company Šiauliai Railway Infrastructure, as a part of the EU railway network, ensures safe transportation of passengers and freight by railways in all four directions – south, north, west and east. -The speed of trains, efficiency and safety mostly depend upon the infrastructure of railway lines as do income and productivity of commercial activities. Investment into rails is investment into long-term assets. What measures are taken to protect this assets? - The primary goal of the company is to ensure the traffic of trains at the established speed, traffic safety, reduce operational costs and increase speed of trains. -What would you wish the people of the company in the light of the coming Christmas and New Year? - I would wish all of them good heath, strength and hope that in the coming year we would work more and so earn more. I woul be happy to see that harmony exists in all families and in the tough railwayman’s work, that the company that is becoming younger with each year fears no challenges and successfully overcomes all difficulties and hardships. -Let me wish you and you company success. Thank you for the open and hearty conversation.	Plieno keliais tyliau dunda traukiniai. Europos Sąjungos (ES) geležinkelių tinkle keturios Lietuvos AB „Lietuvos geležinkeliai“ organizacijos 1900 km ruožuose rūpinasi Lietuvos geležinkelių ūkio priežiūra. Viena iš jų – „Šiaulių geležinkelių infrastruktūra“ –pripažinta geriausia. Šiemet iš peties padirbėjo visi geležinkelio ūkiai, daug darbų atliko rangovinės organizacijos. Naujuosius 2007 metus Šiaulių geležinkelininkai pasitinka svariu indėliu ir naujais užmojais, nebijodami iššūkių ir staigmenų. Šiandien „Šiaulių geležinkelių infrastruktūra“ apjungia šešis padalinius: kelių, automatikos, elektros tinklų, kelio statinių, transporto ir mechanizmų priežiūros, pastatų ir vandentiekio ūkių bei pagalbinio traukinio. Kai 2001 m. rugsėjo 1 d. buvo įkurtas šis AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialas, jame triūsė 1200 darbuotojų, dabar – 1073. Žmonės tvarko 900 kilometrų geležinkelio kelių, kuriuose veikia 945 iešmai, 153 pervažos bei daugybė įvairių įrengimų, užtikrinančių saugų eismą. AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Šiaulių geležinkelių infrastruktūra“ viršininkas Algirdas KARUŽIS sklaido suvestines ir dėlioja naujus darbus 2007-iesiems. Poną Algirdą Karužį kalbino žurnalistas Juozas GIRDVAINIS. - 2006 metų suvestinėje pažymėta, jog Šiaulių geležinkelininkai atliko darbų už 12 mln. litų. Tai daug ar mažai? Kas padaryta, pone Algirdai, kam išleisti pinigai? – Daugiausia lėšų išleista kelių ūkiui: per 2006-uosius metus paklota 12,32 km naujų, 9,3 km naudotų gelžbetoninių gardžių, pakeista 0,5 km naujų bėgių, 3,1 km naudotų. Taip pat pakeisti 28 komplektai LST tipo iešmų, iš kurių 15 komplektų su gelžbetoniniais pabėgiais. Jungiamosiose linijose suremontuota 29,3 km kelio, sąvaržų konversija atlikta 25,1 km kelio, pakeista 12 komplektų iešmų. Termitu suvirinta 840 sandūrų. - Termitu suvirintais bėgiais tyliau čiuožia vagonų ratai... – Tai ypač turėjo pajusti traukiniais keliaujantys žmonės. Vis rečiau galime išgirsti anksčiau geležinkeliams taip būdingą dundėjimą. Toks bėgių sujungimo būdas taikomas ne vien dėl komforto. Suvirinus bėgius termitu riedmenys silpniau veikia ratus, o tie – bėgius. Kai tokie poveikiai silpnesni, sutaupoma energetinių išteklių traukos riedmenims, tenka rečiau remontuoti kelią, mažėja eksploatacinės išlaidos. Suvirinus bėgių sandūras termitu, beveik 25 procentais pailgėja iešmų eksploatavimo laikas. Šiauliuose automobilių vairuotojai tikriausiai pastebėjo rekonstruotą pervažą Pramonės gatvėje. Čia įrengta guminė danga, per kurią daug saugiau ir patogiau važiuoti. Apskritai suremontuota nemažai geležinkelio pervažų prieigų, kuriose paklota nauja asfaltbetonio danga. - Pone Algirdai, kas naujo pastatyta? – Kelio statinių ūkis atliko taip pat nemažai svarbių darbų. Baigta Šiaulių stoties žemės sankasos ir drenažo rekonstrukcija, suremontuoti peronai Joniškio, Meškučių, Kuršėnų, Akmenės, Mažeikių stotyse. Šiaulių miesto gyventojai ir svečiai jau gali naudotis visiškai nauju, moderniu pėsčiųjų tiltu per geležinkelį. Jis pakeitė susidėvėjusį ankstesnį senučiuką tiltą. - Ar ryškiau šviečia Šiaulių regiono pervažose šviesoforai? – Filialo automatikos ir ryšių ūkis smarkiai padirbėjo keisdamas pervažų šviesoforų galvutes į šviesos diodines, kurios žymiai geriau matomos dieną, jau nekalbant apie tamsų paros metą. Iš viso pakeistos 132 šviesoforo galvutės. Senieji Bugenių stoties kompresoriai pakeisti į modernius automatinius. Analogiški darbai atliekami ir Radviliškio stotyje. - Atvažiuodamas paryčiais pastebėjau ne tik sutvarkytus šviesoforus, bet ir gerai apšviestas kitas geležinkelio stotis... – Elektros tinklų ūkis baigia trečią stočių apšvietimo modernizavimo etapą, atliekami stambesnių Bugenių, Radviliškio ir kitų stočių prožektorinių bokštų apšvietimo sekcionavimo darbai, baigiama reaktyvinės energijos įrenginių įdiegimo kompensavimo programa pritaikant GSM ryšį. - Ką dar statėte, remontavote? – Baigėme statyti modernų kelio mašinų angarą. Nuolat rūpinamės darbuotojų buitinėmis sąlygomis. Šiais metais atlikome Radviliškio vandentiekio ir transporto ūkio darbuotojų buitinių patalpų kapitalinį remontą, įrengėme dušo kabinas, pakeitėme senus langus. Pertvarkomos Mažeikių meistrijos patalpos. Jose po remonto įsikurs ir elektros tinklų ūkio darbuotojai. Naujoje Bugenių geležinkelio stoties kompresorinėje įrengtos patogios ir jaukios buitinės patalpos automatikos ūkio darbuotojams. - Apskritai, pone Algirdai, ar daug dėmesio skiriate sunkios geležinkelininko profesijos žmonių darbo sąlygoms ir poilsiui gerinti? – Transporto ir mechanizmų ūkio darbuotojams, mašinistams ir padėjėjams, dirbantiems įrenginiais, nuo kurių visą kūną veikia vibracija, prausyklose įrengtos vonelės kojoms mirkyti, modernizuojamos darbo vietų vėdinimo ir ventiliacijos sistemos. Kad visiems pagerintume gamybinę buitį, rūkymo patalpas ir vietas įrengiame nuošaliau. Šiemet organizavome visų dirbančiųjų lauke skiepijimą nuo erkinio encefalito ir pageidaujančių darbuotojų skiepijimąsi nuo gripo. - Kaip ilsisi Jūsų geležinkelininkai? – Aišku, mokame ir atsipalaiduoti. Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet, visiems filialo darbuotojams bei jų šeimos nariams organizavome žiemos šventę, jaunatviškai atšventėme šv. Valentino dieną, kovo 8-ąją, organizavome krepšinio varžybas, gražiai paminėjome filialo penkerių metų veiklos jubiliejų, įprasmindami jį kelione siauruku ir iškyla prie Rubikių ežero. - Per Šiaulius kryžiuojasi plieno keliai į visas keturias puses. Ar garantuotas saugus keleivių vežimas ir krovinių gabenimas geležinkeliais? – Saugaus eismo užtikrinimas – pirmaeilė visų pareiga, Šiaulių geležinkelininkams patikėta net septyniose geležinkelio linijose. Tai tarptautinio transporto koridoriaus, reikšmingo visai Europos transporto sistemai, linija. Geležinkelio koridorius prasideda Taline, per Rygą, Šiaulius, Kauną tęsiasi iki Varšuvos. Geležinkelio atšaka nuo Radviliškio per Pagėgius pasiekia Kaliningradą. Tarptautinio transporto kita koridoriaus dalis, einanti per Šiaulius, yra atšaka Kijevas – Minskas – Vilnius – Šiauliai – Klaipėda. Dar kitos linijos: Šiauliai – Mažeikiai – Bugeniai ir Radviliškis – Panevėžys – Obeliai –Daugpilis. Apskritai intensyviausias eismas yra Vilniaus – Šiaulių – Klaipėdos linijoje, kur gabenami daugiausia tranzitiniai kroviniai į Klaipėdą. Šiaulių plieno magistralėmis driekiasi ir naftos kelias. Geležinkeliais, jungiančiais Mažeikius su Šiauliais, įvairiomis kryptimis gabenama nafta bei jos produktai. Nemaža jų dalis per Klaipėdos uostą išvežama į įvairias šalis. AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialas „Šiaulių geležinkelių infrastruktūra“ bendrame Europos Sąjungos tinkle užtikrina saugų keleivių vežimą ir krovinių gabenimą traukiniais visomis kryptimis: į pietus ir šiaurę, į vakarus ir rytus. - Nuo geležinkelių magistralių būklės priklauso traukinių greitis, darbo našumas, sauga, taip pat pajamos bei ūkinės veiklos pelningumas. Juk investicijos į kelius – investicijos į ilgalaikį turtą. Kaip, pone Algirdai, tausojate valstybės patikėtą turtą? – Bendrovė sau kelia tikslą – užtikrinti traukinių eismą nustatytu greičiu, eismo saugumą, mažinti eksploatacines sąnaudas, didinti važiavimo greitį. - Artėjant šventoms Kalėdoms ir Naujiesiems metams... – Linkėčiau visiems bendrovės žmonėms stiprios sveikatos, ryžto ir vilties, kad ateinančiais 2007-aisiais nuveiktume dar daugiau darbų ir uždirbtume kiekvienas daugiau, kad šeimose ir nelengvame geležinkelininko gyvenimo kelyje vyrautų susiklausymas ir darna, kad jaunėjanti mūsų bendrovė nebijotų iššūkių ir įveiktų visus sunkumus bei netikėtumus. - Asmeninės laimės Jums. Visokeriopos sėkmės. Ačiū už nuoširdžias mintis.

Efficient and profitable activities AB Lietuvos geležinkeliai Freight Transportation Board Radviliškis Freight Wagon Depot A.s. Puškino St. 1, LT-82124 Radviliškis Tel.: (+370 422) 204 07 Fax: (+370 422) 201 41 r.adomaviciute@litrail.lt	Efektyviai ir pelningai dirbti
Today Radviliškis is the highest category railway station engaged in repairs and distribution of wagons. Petras RAMOŠKA worked in the wagon depot since 1968 and since 1992 he is the Head of Freight Wagon Depot. Petras RAMOŠKA says that the depot is the largest wagon repair and maintenance enterprise in Lithuania today. It has concentrated the best specialists, cherishes old traditions and does all the work on mechanized basis. On the eve of St. Christmas and New Year, the journalist Juozas GIRDVAINIS talks to the Head of Radviliškis Freight Wagon Depot of the Freight Transportation Directorate of AB Lietuvos geležinkeliai Petras RAMOŠKA about the latest achievements of the enterprise. -Radviliškis Freight Wagon Depot has recently marked its 90th anniversary. It was established on 1916 in Radviliškis Railway Station. -All repairs and maintenance works done in Radviliškis Freight Wagon Depot are fully mechanized and automated; the depot has one of the most advanced equipment for repairs of wagons. More than 500 employees – engineers, metalworkers, welders with gas and electricity, grinders, millers and other specialists work hard to successfully realise the plans set in the field of repairs and maintenance of wagons. -Radviliškis is the town of railway specialists. It is the railway node that is extremely important to Lithuania, Baltic countries and the whole European Union. -Radviliškis Railway Station is the first fully computerized railway station in Lithuania. -Every day, lots of passengers and freight trains pass this station. -Radviliškis Railway Station is the place where the largest companies of the town are concentrated, every second family in Radviliškis works here. -Radviliškis is the town where the annual national Festival of Railway Specialists is arranged which is very important to each resident of Radviliškis. - How important was the ending year of 2006 to Radviliškis Freight Wagon depot? - For several years in turn, Radviliškis Freight Wagon Depot successfully realizes the planned works and even exceeds plans on wagon maintenance and repairs. Last year, we repaired 6145 wagons and did the routine repairs for 11767 wagons, while during 10 months of this year 6022 wagons were repaired, the routine repairs was done for 9198 wagons and another 48 wagons were modernized. - You enterprise also performs the repairs of refrigerators, doesn’t it? - This year, we repaired 21 section of refrigerating wagons refrigerating wagon and adapted them for transportation of cargoes. We also lay great efforts to secure safe transportation of freight as in Lithuania as in foreign countries. -What changes have occurred in Radviliškis Depot in the years of Independent Lithuania? - Before restoring Lithuania’s Independence, Radviliškis Freight Wagon Depot belonged to the Baltic Railways. Today, it is a part of AB Lietuvos geležinkeliai and we work hand in hand to solve everyday problems. - It is said that today nearly each family in Radviliškis works in the railway company. Is it true? -Nearly each family in Radviliškis is related with railways. If it is not grandparents and parents who worked in Radviliškis railway companies, so it is their children and grandchildren. - How many railway companies are there in Radviliškis and what are their functions? - There are Radviliškis Railway Station, Radviliškis Locomotive Depot and Radviliškis Freight Wagon Depot. Each of the enterprise has its own tasks and fields of activities. The heads of all three companies often meet to discuss economic and financial issues, analyze urgent problems and adopt common decisions. Such integrated activities allow us achieve even better performance results. All three railway enterprises make a huge impact on the financial, economic, social and cultural life in Radviliškis. - How are the needs of employees met? - All 510 employees of the Freight Wagon Depot always get guaranteed salaries and this means that over 500 families in Radviliškis have social provision, have enough financial means for their own and their children’s subsistence. In 2005, monthly salaries of our employees increased from 1486 litas to 1522 litas, and to 1677 litas during 10 monthis this year. The enterprise always awards bonuses for good achievements at work on the occasion of national holidays or the professional Day of Railway Specialists. By all means, we would like to see the European salaries paid to Radviliškis people what would help to even more improve their material provision. - How does the company take care of the leisure of its employees? Is there the a trade union ee?stablished in the enterpris - The trade union of the enterprise closely collaborates with the administration in solving all and most important problems. Our enterprise takes every care of its employees. Children of our employees are given the possibility to spend holidays in Ignalina, go to Palanga and Giruliai with their parents. Every year, we organize excursions in Lithuania and neighbouring countries. The employees of the enterprise are given work clothes that are free of charge washed, mended and ironed. I think that the trade union does not receive many complaints. - It is evident that the enterprise works at its full speed. Nevertheless, what is the largest headache of the enterprise? - In truth, we have one and sore headache – the clever minds of the Lithuanian Free Market Institute are drafting the unreasoned conception on liberalization, so as to say, privatization of Radviliškis railway enterprises. It is intended to pass Radviliškis railways into private hands. Our companies find such liberalization unacceptable, moreover that during the long years the employees have worked hard for the benefit of the companies, gained invaluable experience and smoothly run the railway business. Therefore, it would absolutely unfair to take away railway activities from us and eliminate us from the decision-making. AB Lietuvos geležinkeliai is the largest transport company in Lithuania in which 100 of shares are state owned. It is a stable and profitable company that makes timely settlements with its employees and the state. It is only due to its honest workers that during the last five years the company has eliminated huge debts and is allocating investment into modernization of the machinery. I think that the history is repeating itself – those who work good are always privatized. - Lithuania’s integration into the single market puts high requirements to the improvement of business management efficiency – capability to withstand huge pressure, ensure the conformity of activities and production to strict requirements. How is you company working in this field? - After Lithuania’s accession into the European Union, railway specialists are asked to constantly improve their work quality. High quality in our enterprise is clearly reflected in the quality of repaired and modernized wagons. We have bought a number of new equipment: axel wheel press for 1 528 845 litas, machine tools for processing side wagon chassis carriages for 774 000 litas, radial boring mill for 39 800 litas, machine for repairs of wagon frames for 1 041 300 litas and many other equipment for 3 million 554 thousand litas. During the years of Independent Lithuania, we allocated up to 16 million litas for renovations in the Freight Wagon Depot. The new equipment is of great in improving the quality of works and achieving better results. In December last year, Freight Wagon Depot was granted the right to perform works to prolong the service time of tilt, semi-wagons and platform wagons. After we do the repairs, the operation of such wagons is prolonged from 11 to 16 years. In 2004, the Radviliškis Freight Wagon Depot was certified according to the ISO 9001:2000 quality management system. - What are the plans for the future? - In 2007, we intend to build the shop for renovation of wagons and to allocate up to 17 million litas for new equipment. Among other plans is to modernize 74 wagons and 2 thousand carriages, repaint 523 wagons, form 5 thousand axel wheels, renovate 50 tilt wagons to prolong their service time, repair 6 873 freight wagons, renovate 4 500 various wagon parts and components. We anticipate large scope of works and will be fully ready to implement them all. - What is your wishes for the coming year? - Let me take this opportunity to congratulate all employees of the depot on the occasion of the approaching Christmas. I would wish them and their families happiness and peace. Let the New Year of 2007 bring more jobs and larger salaries, let the Year be more happy and fuller of new ideas.	-Šiandien Radviliškis – aukščiausios klasės vagonų remonto ir jų skirstymo geležinkelio stotis. -Nuo 1968 m. Petras RAMOŠKA dirba vagonų depe, o nuo 1992 m. vadovauja Prekinių vagonų depui. Anot pono Petro RAMOŠKOS, šių dienų depas – stambiausia vagonų remonto ir priežiūros įmonė, kurioje sutelktos geriausios specialistų pajėgos. Ji turi senas darbo tradicijas ir mechanizuotai atlieka visus darbus. -Artėjant šventoms Kalėdoms ir Naujiesiems 2007 metams AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Radviliškio prekinių vagonų depo viršininką Petrą RAMOŠKĄ kalbina žurnalistas Juozas GIRDVAINIS – aptaria šių metų depo nuveiktus darbus. Sukako 90 metų, kai 1916 m. Radviliškio geležinkelio stotyje buvo įkurtas Vagonų depas. Šiandien Radviliškio prekinių vagonų depe visi remonto bei priežiūros darbai mechanizuoti ir automatizuoti, veikia pažangiausių technologijų įranga vagonams remontuoti. Šiemet daugiau nei 500 darbuotojų – mechanikų, šaltkalvių, suvirintojų dujomis ir elektra, tekintojų, frezuotojų, kitų profesijų – įtemptai triūsė ir sėkmingai susidorojo su planinėmis vagonų remonto bei priežiūros užduotimis. Radviliškis – geležinkelininkų miestas. Šis geležinkelio mazgas svarbus ne tik Baltijos šalims, bet ir visai Europos Sąjungai (ES). Radviliškio geležinkelio stotis – pirmoji visiškai kompiuterizuota stotis Lietuvoje. Kasdien pro šį miestą vyksta didžiosios keleivinių ir krovininių traukinių vilkstinės. Dabar geležinkelio stotyje – didžiausios miesto įmonės. Čia dirba kas antra radviliškiečių šeima. Būtent Radviliškyje kasmet rengiama respublikinė Geležinkelininkų šventė – ypatinga diena kiekvienam radviliškiečiui. - Kuo reikšmingi Jūsų bendrovei besibaigiantys 2006-ieji? – Radviliškio prekinių vagonų depo bendrovė jau kelinti metai planingai vykdo ir viršija vagonų priežiūros ir remonto užduotis. Pernai suremontavome 6 145 vagonus, o 11 767 vagonams atlikome einamąjį remontą, šiemet per 10 mėnesių suremontavome 6 022 vagonus, einamasis remontas atliktas 9 198 vagonams, modernizuoti 48 vagonai. - Jūsų bendrovėje, pone Petrai, taisomi ir refrižeratoriniai? – Įmonėje šiemet suremontavome 21 refrižeratorinių vagonų sekciją. Juos modernizavę pritaikome kroviniams vežti. Kiek įstengiame, siekiame užtikrinti saugų krovinių vežimą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. - Kaip Lietuvos Nepriklausomybės metais pasikeitė Jūsų vadovaujamas depas? – Žinia, Radviliškio prekinių vagonų depas iki Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo priklausė Pabaltijo geležinkeliui, o šiais atgimimo laikais AB „Lietuvos geležinkeliai“ Radviliškio filialas iš esmės atsinaujino, daug dirbame, tikrai neblogai tvarkomės ir esame kaip viena darni šeima. -Teigiama, jog dabar čia, Radviliškyje, vos ne kiekviena šeima dirba geležinkelio įmonėje? - Beveik kiekviena Radviliškio miesto šeima yra susijusi su geležinkeliu. Tėvai ar seneliai yra dirbę, jų vaikai ar anūkai dirba Radviliškio geležinkelio įmonėse. - Radviliškyje veikia kelios geležinkelio įmonės ir jos atlieka skirtingus darbus? – Yra Radviliškio geležinkelio stoties, Radviliškio lokomotyvų depo ir mūsų, Radviliškio prekinių vagonų depo, bendrovės. Kiekviena jų pasiskirsčiusios atskirais darbais. Su visų Radviliškyje esančių trijų geležinkelio įmonių vadovais dažnai aptariame ne tik ekonominius ar finansinius reikalus, bet susirinkę gvildename opias problemas ir priimame kolegialius sprendimus visiems rūpimais klausimais. Tokia bendra darni veikla leidžia siekti vis geresnių rezultatų. Apskritai šios trys geležinkelio įmonės daro didžiulę įtaką Radviliškio miesto finansiniam, ekonominiam, socialiniam ir kultūriniam gyvenimui. - Kaip tenkinami dirbančiųjų poreikiai? – Ką reiškia apie 510 žmonių, dirbančių Prekinių vagonų įmonėje? Tai nuolatiniai darbuotojai, gaunantys garantuotą ir gerą uždarbį. Vadinasi, per 500 darbuotojų šeimų yra socialiai aprūpintos, gali išlaikyti save ir vaikus. Įmonės darbuotojų atlyginimai 2005 m. padidėjo nuo 1486 iki 1522 litų, šiemet per 10 mėnesių darbo užmokestis jau siekia 1677 litus. Metinių švenčių ir profesinės Geležinkelininkų dienos progomis išmokamos piniginės premijos už gerus darbo rodiklius. Aišku, norėtume, jog Radviliškyje žmonių atlyginimai būtų dar didesni, tada ir visų įmonės darbuotojų materialinė padėtis pagerėtų. - Pone Petrai, kaip rūpinatės šeimų poilsiu, kaip veikia profesinė sąjunga Jūsų įmonėje? - Profsąjunga glaudžiai dirba su administracija. Visus klausimus sprendžiame drauge. Apskritai mūsų įmonė nuolat rūpinasi savo darbuotojais. Vasarą vaikams suteikta galimybė atostogauti Ignalinoje, suaugusiems – Palangoje ir Giruliuose. Kasmet organizuojamos įvairios ekskursijos po Lietuvą ir už jos ribų. Jas remia administracija. Įmonės darbuotojai aprūpinami darbo rūbais, kurie skalbiami, taisomi ir lyginami depo lėšomis. Regis, didelių nusiskundimų profsąjunga neturi. - Dirbama iš peties. Vis dėlto, pone Petrai, koks Jums didžiausias galvos skausmas? – Išties turime problemą – didžiulį galvos skausmą. Būtent tai, kad Lietuvos laisvosios rinkos instituto galvočiai rengia geležinkelio sektoriuje nepamatuotą koncepciją dėl Radviliškio geležinkelio bendrovių liberalizavimo, atvirai sakant, – privatizavimo. Norima Radviliškio geležinkelį atiduoti į privačias rankas. Mūsų įmonėms toks bendrovių liberalizavimas yra nepriimtinas. Juolab kad per daugelį darbo metų mūsų darbuotojai šiai įmonei atidavė visas jėgas, įgijo didelį patyrimą ir kuo puikiausiai tvarkosi. Todėl nušalinti mus nuo šios veiklos būtų labai nesąžininga. AB „Lietuvos geležinkeliai“ – didžiausia transporto įmonė, kurios 100 procentų akcijų priklauso valstybei. Tai stabiliai ir pelningai dirbanti įmonė, laiku atsiskaitanti ne tik su darbuotojais, bet ir valstybe. Darbuotojų sąžiningas darbas padėjo įmonei per pastaruosius penkerius metus išbristi iš milijoninių skolų, ir šiandien ji sugeba skirti daug lėšų investicijoms naujų įrengimų modernizavimui. Juk visad taip Lietuvoje – kas gerai dirba, tą privatizuoja. - Lietuvos integracija į bendrąją rinką kelia didelius reikalavimus nuolatinio verslo valdymo efektyvumui gerinti – gebėti atlaikyti konkurencinį spaudimą, užtikrinti įmonės veiklos ir pagaminto produkto atitikimą griežtiems reikalavimams. Kaip, pone Petrai, klostosi šie reikalai? – Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą iš mūsų geležinkelio darbuotojų reikalaujama vis geresnės darbo kokybės. Mūsų įmonėje visada nepriekaištingai suremontuoti bei modernizuoti vagonai – tai ir atspindi aukštą veiklos kokybę. Įsigijome naujų įrengimų: aširačių presą už 1 528 875 litus, vagonų važiuoklės vežimėlių apdirbimo stakles už 774 tūkst. litų, radialines gręžimo stakles už 39 800 litų, vagonų kėbulo remonto mašiną už 1 041 300 litų ir daug kitų įrenginių, kurie leidžia gerinti darbų kokybę ir pasiekti didelių rezultatų. Iš viso už 3 mln. 554 tūkst. litų. Lietuvos atgimimo metais Prekinių vagonų depo atnaujinimui skirta iki 16 mln. litų. Pernai gruodį Prekinių vagonų depui suteikta teisė atlikti dengtų, pusvagonių ir platforminių vagonų eksploatacijos laiko pratęsimo darbus – po remonto mūsų įmonėje vagonų eksploatacija pratęsiama nuo 11 iki 16 metų. Jau 2004 m. depe buvo įdiegta kokybės vadybos sistema pagal standartą ISO 9001:2000. - Kaip, pone Petrai, žvelgiate į rytdieną? – 2007 metais planuojame pastatyti Vagonų atnaujinimo cechą. Naujai įrangai įsigyti skirta iki 17 mln. litų. Modernizuoti 74 vagonus ir 2 tūkst. vežimėlių, nudažyti 523 vagonus, suformuoti 5 tūkst. aširačių, pagal turimą licenciją atnaujinti 50 dengtų vagonų, pratęsiant jų eksploatacijos laiką. Suremontuoti 6 873 prekinius vagonus, atnaujinti 4 500 įvairių vagonų detalių ir mazgų. Darbų daug ir juos įveiksime kitais metais. - Ir jie jau artėja – artėja Naujieji... – Visą depo bendrovę sveikinu su šventomis Kalėdomis. Santarvės ir džiaugsmo kiekvienai šeimai, o ateinančiais Naujaisiais 2007 metais – dar geriau visiems dirbti ir daugiau uždirbti. Lai 2007-ieji būna laimingi ir sotesni metai.

Upstream to the Future (Freight Transportation by Waterways: Safe, Quick and Cheap) Gintautas LABANAUSKAS,Director General of Lithuanian Inland Waterways Authority	PrieŠ srauniĄ upiŲ srovĘ – Į ateitĮ (KroviniŲ gabenimas vandens keliais: saugiau, greiČiau, pigiau) Gintautas LABANAUSKAS, VĮ Vidaus vandens kelių generalinis direktorius
One of the primary tasks of the state enterprise Lithuanian Inland Waterways Authority (LIWA) is to perform monitoring of inland waterways of national and local significance as well as functioning of their navigation equipment. LIWA is also tasked to supervise the structure of inland waterways of national significance in accordance with the State program “Inland waterways’ exploit and maintenance, sustention of mechanisms”. The primary goal of the program is to facilitate modernization of inland waterways traffic infrastructure so that it meets technical standards and shipping requirements of the EU and to enhance correlation of different types of transport. Therefore LIWA actively participates in the process of analysing and assessing important issues of national inland waterways development, submits proposals to those state institutions, enterprises and companies that are involved in national policy implementation, and coordinates actions to be taken in preparation and implementation of various projects, related to the development of inland waterways infrastructure. The major strategic project of LIWA this year is related with the water-route of international significance Klaipeda-Kaunas, in which the 4th class dimensions must be ensured during the whole navigation period of 230 days as established by the international agreement. In February 2006, a feasibility study Complex arrangement of the inland waterway along the River Nemunas and Curonion Lagoon Klaipėda-Kaunas (E-41), financed from the EU structural and national budget funds, was completed. LIWA has already received about 300 thousand litas for preparation of the feasibility study from the EU funds. The feasibility study says that, considering the present flows of cargoes, 1.5 million tones of freights could annually be transported along inland waterways. Lithuanian inland waterways could be used for transportation of timber, sand, gravel, metal articles, and fertilizers. For the time being the main problem of the waterway Klaunas-Klaipėda to be used for cargo shipping is differences in depth. Along the route from Kaunas to Jurbarkas it is 1.2 meters, and from Jurbarkas to Klaipeda - 1.5 meters. As of today, along the whole route barges could carry a freight weighing only 500 tones. In case of 1.5 meters’ depth along the whole route, barges suited to carry 1000 tones of freight could be used, which means that in any case they would be able of shipping cargoes of 725 tones. That would have a positive impact on economic costs. Calculations of the feasibility study show that 117 million litas would be needed for depth equalization or its deepening up to 2 meters. The guarantee depth could be increased by constructing dikes to change the direction of the water flow. Such a construction is rather expensive, but it is by far more efficient than financing annual riverbed cleaning by dredgers. The well-constructed dikes may serve 50 years at the least. The same feasibility study provides for actions to be taken to maintain the depth of 3-4 m up to Klaipėda in order to enable navigation of sea-river type vessels. In such a case we would need sluices (hydrotechnical equipment for transfer of vessels from one water body to another when their depth is different) that would demand the investment of about 2 billion litas. Today, such ideas simply seem utopian. The aforementioned study is the first serious scientific work in the field of inland waterways. It has set perspectives for the coming 20 years, has initiated hydraulic tests and depth modelling along the whole waterway. Lithuania is witnessing tendencies in the revival of passenger and freight navigation along inland waterways. This year, 6 thousand passengers were carried by inland waterways, ordered trips along the River Nemunas making the largest part. In August 2006, barges of LIWA transported more than 19 thousand tones of cargoes. During the coming years, to improve inland waterways infrastructure for passenger shipping Lithuania is planning to invest 30 million litas both, from the EU structural funds and the national budget. Seeking to expand the network of waterways and create navigable conditions along picturesque rivers of the Nemunas delta so much enjoyed by water tourists, LIWA prepared and submitted for approval draft Order to the Minister of Transport and Communications on inclusion of these rivers into the list of inland waterways of local significance. It has been due to the environmental problems that the order has not received the approval of the Ministry of Environment. The new reading of the order will be submitted for approval in the near future. LIWA could ensure safe navigation conditions only in case some rivers belonging of the Nemunas delta are granted the status of a waterway. Specific attention is given to improving navigation conditions along the Curonian Lagoon and the Nemunas delta region. For this purpose, marking of the waterway in the Curonian Lagoon has been made denser. Luminous signs are marking the fairway not only in the Curonian Lagoon but also in the River Atmata from its mouth up to Rusnė. Marking of the waterway with luminous navigation signs enables shipping in the dark. Among the most immediate plans is luminous marking of the waterway along the River Nemunas from Kaunas to Rusnė. From spring 2006, the website of Inland Waterways Authority www.liwa.lt publishes the latest dynamic and static information about navigation conditions in the section from Kaunas to Klaipėda. The website also has the navigation information system that will be soon developed into the river information services system (RIS), meeting all the requirements of the EU. LIWA possesses 42 floating objects. Four of them are dredgers used for cleaning of riverbeds (one of them is not used at the moment). Dredgers are mainly used in the River Nemunas and the Curonian Lagoon, along the waterway Kaunas-Klaipėda. Dredging works must be done every year. The most valuable piece of machinery owned by LIWA is a modern dredger Nemuno 11 manufactured in the Czech Republic in 1996. It is the only machinery that has been bought by the Authority, the rest has been inherited from the Soviet times and is about 50 years old. The largest financing is allocated to dredging works. About 1-1.5 million cubic meters of sand, gravel, silt and clay are taken from riverbeds and later used for making ground dikes. In 2003-2004, inland waterways in Lithuania were used for transportation of ground gravel, building materials and over-dimensioned freight. These waterways might also serve for transportation of containers. Today, the main carriers of cargoes are businessmen from Jurbarkas and LIWA. Another company from Kaunas, engaged in transportation of gravel from quarries, is increasing its capacities and asking for a luminous fairway and other infrastructure to facilitate transportation of cargoes in the dark, and to ensure safe and convenient freight loading and unloading. LIWA has addressed the Ministry of Transport and Communications asking to allocate money for marking the waterway at least from Kaunas to Jurbarkas and expects to get the positive answer next year. Estimations show that transportation of freights by railways is 1.5 times and by inland waterways 2 times cheaper than by inland roads. The fact that freight transportation by inland waterways in Lithuania flounders is more political than economic decision. Wishing to restore freight transportation by inland waterways, a tax system should be changed, otherwise no progress will be made. It is evident that freight transportation by roads and railways receives a more significant protection in Lithuania. One more important aspect is that Lithuania, the same as Europe, faces the problem of huge traffic congestions resulting in the loss of about 45 billion euro in the EU each year. France, a country that has a well-developed network of highways, is currently implementing the project on connection of two rivers. The project will be financed from public and private investment. A waterway will be built parallel to the highway; about 25 percent of freight will be transferred to it. The EU guidelines provide for transfer of a large part of cargoes delivered by roads to railways and inland waterways, thus recommending choosing a more ecological mode of transport.. So far, these are more theoretical ideas and it is difficult to say when they will be given due attention in Lithuania. Sceptics say that it is not worthwhile transporting freights by waterways. The main reason is that in wintertime (about 4 months), when navigation in inland waterways is closed, transportation of freights must be brought back to railways or roads. The Nordic countries have much severer climate, nevertheless inland waterways in Finland are navigable all throughout the year. The state grants subsidies to small icebreakers to make the waterways free of ice. The Nordic practice shows that the state does not incur any losses, and subsidies given to small icebreakers are fully recouping. Lithuania is seriously considering renewal of the old fleet. In November, after the break of 20 years, the first river tugboat will be built and registered in the Lithuanian Inland Waterways Ship Register. The new tugboat is constructed by LIWA in its ship repair yards in Kaunas. During the soviet times, this yard was used for construction of floating cranes and barges, while today building of new towboat was quite a for LIWA due to shortage of modern facilities and equipment. It is expected that the new tugboat will have the capacity to easily pull a barge of 1000 tones and is designed to work with dredgers. The technical project of the tugboat was made by the Finnish specialists. The tugboat is built on the efforts of LIWA and its estimate cost is 2 million litas. The average market price of such a tugboat is over 1 million euro. The frame of the tugboat is made of steel, the wheelhouse – of aluminium. The tugboat will be equipped with 2 main engines, 125 horsepower each. Its length will be 25 m, width – 5 m, draught – 60 cm, and speed – 15 knots. The tugboat will be able to stay autonomous for 5 days. The tugboat is a rather complex engineering solution, especially for its outstanding dimensions against a small draught. This year, the first stage of reconstruction of Ship Technical Maintenance Depot (STMD) has been completed during which the partial reconstruction of premises for ship repairs has been done, new offices for administration have been equipped. In 2007 it is planned to proceed with the reconstruction works to make working conditions still better and to replace the old machinery with the new equipment.	VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) viena iš užduočių – vykdyti valstybinės ir vietinės reikšmės vidaus vandens kelių būklės bei navigacijos įrenginių juose funkcionavimo kontrolę. Be to, VVKD prižiūri valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių struktūrą pagal vyriausybinę programą „Vidaus vandens kelių priežiūra ir eksploatavimas, mechanizmų išlaikymas“. Jos pagrindinis tikslas – modernizuoti vidaus vandens transporto infrastruktūrą taip, kad ji atitiktų Europos Sąjungos (ES) techninius standartus, vežimų poreikius ir didintų atskirų transporto šakų tarpusavio sąveiką. Todėl VVKD aktyviai dalyvauja nagrinėjant ir vertinant svarbiausias šalies vidaus vandens plėtros problemas, teikia pasiūlymus valstybės institucijoms, įmonėms ir įstaigoms, vykdančioms valstybės politiką, bei koordinuoja veiksmus ruošiant ir įgyvendinant įvairius vidaus vandens kelių infrastruktūros plėtros projektus. Svarbiausias šių metų VVKD strateginis projektas susietas su tarptautinės reikšmės laivybiniu keliu Klaipėda – Kaunas, kuriame turi būti palaikomi tarptautiniu susitarimu nustatyti IV klasės vidaus vandens kelių gabaritai per visą 230 parų navigacijos laikotarpį. 2006 m. vasario mėnesį baigta rengti galimybių studija „Kompleksinis vidaus vandens kelio Nemuno upe ir Kuršių mariomis Klaipėda – Kaunas (E-41) sutvarkymas“, finansuojama ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis. VVKD iš ES lėšų jau yra gavusi apie 300 tūkst. litų galimybių studijai parengti. Studijos duomenimis, vertinant dabartinius krovinių srautus, per metus vandeniu galėtų būti gabenama 1,5 mln. tonų krovinių. Lietuvos vidaus vandens keliais būtų galima plukdyti medieną, smėlį, žvyrą, įvairius metalo gaminius, trąšas. Šiandien pagrindinė kelio Kaunas – Klaipėda problema, turinti įtakos krovinių gabenimui, – nevienodas gylis. Nuo Kauno iki Jurbarko jis yra tik 1,2 m, o nuo Jurbarko iki Klaipėdos – 1,5 m. Šiandien visu maršrutu baržos galėtų plukdyti tik po 500 t sveriančius krovinius. Jeigu visame maršrute gylis siektų 1,5 m, būtų galima plukdyti 1000 tonų talpinančias baržas. Vadinasi, jos galėtų gabenti mažiausiai po 725 t krovinių. Tokiu atveju ekonominiai kaštai būtų kur kas geresni. Gylio suvienodinimui arba pagilinimui iki 2 m, pagal galimybių studijos atliktus skaičiavimus, reikėtų 117 mln. Lt. Garantinis gylis būtų didinamas statant bunas – pylimus vandens tekėjimo krypčiai pakeisti. Jų statyba gana brangi, tačiau šis būdas kur kas efektyvesnis nei kasmetis pinigų skyrimas vagos valymui žemsiurbėmis. Gerai įrengtos bunos gali stovėti mažiausiai 50 metų. Galimybių studijoje apskaičiuota, ką reikėtų daryti, norint išlaikyti 3–4 m gylį iki Klaipėdos, kad šiuo maršrutu galėtų plaukti upių ir jūrų laivai. Tokiu atveju neišsiverstume be šliuzų (hidrotechninio įrenginio, naudojamo laivams perkelti iš vieno vandens telkinio į kitą, kai jų vandens lygiai skirtingi), ir reikėtų investuoti apie 2 milijardus litų. Tad tokios idėjos šiandien atrodo utopinės. Minėtoji studija – pirmas rimtas mokslinis darbas šioje srityje. Ji numatė perspektyvas 20 metų į priekį, buvo atlikti hidrauliniai bandymai, sumodeliuotas gylio suvienodinimas. Ryškėja keleivinės ir krovininės laivybos Lietuvos vidaus vandens keliais atgimimo tendencijos. Šiemet navigacijos metu VVKD turimais laivais perplukdė apie 6 tūkstančius keleivių, didžiąją jų dalį – užsakomaisiais reisais Nemuno upe. Vien tik 2006 m. rugpjūtį Vidaus vandens kelių direkcijos baržomis pergabenta daugiau kaip 19 tūkst. tonų krovinių. Per artimiausius kelerius metus valstybė į Lietuvos Respublikos (LR) vidaus vandens kelių infrastruktūrą, skirtą keleivinei laivybai gerinti, planuoja investuoti 30 mln. litų iš ES struktūrinių fondų ir LR biudžeto. Siekdama išplėsti vandens kelius ir sudaryti sąlygas plaukioti laivams vaizdingomis ir vandens turistų mėgstamomis Nemuno deltos upėmis, VVKD paruošė ir pateikė derinimui susisiekimo ministro įsakymo projektą dėl šių upių įtraukimo į vietinės reikšmės vidaus vandens kelių sąrašą. Dėl iškilusių aplinkosauginių problemų šio įsakymo nepavyko suderinti su Aplinkos ministerija. Artimiausiu metu planuojame teikti derinimui naują įstatymo redakciją. Tik suteikus vandens kelio statusą kai kurioms Nemuno deltos upėms, VVKD galėtų užtikrinti saugias laivybos sąlygas jose. Ypač didelis dėmesys skiriamas laivybos sąlygų gerinimui Kuršių mariose ir Nemuno deltos regione. Siekiant pagerinti laivybos sąlygas, Kuršių mariose sutankintas farvaterio (plaukiojimo vagos – vidaus vandens kelio juostos, tinkančios plaukti tam tikros grimzlės laivams) ženklinimas. Šviečiančiais ženklais farvateris pažymėtas jau nebe tik Kuršių mariose, bet ir Atmatoje nuo žiočių iki Rusnės. Farvaterio žymėjimas šviečiančiais navigaciniais ženklais sudaro sąlygas laivams plaukioti ir tamsiu paros metu. Artimiausiu metu šviečiančiais ženklais planuojama nužymėti farvaterį Nemune nuo Kauno iki Rusnės. Nuo 2006 m. pavasario VVKD interneto tinklalapyje www.liwa.lt galima rasti naujausią dinaminę ir statinę informaciją apie laivybos sąlygas vandens kelio ruože nuo Kauno iki Klaipėdos. Tinklalapyje veikia informacijos apie navigacijos sąlygas sistema, kuri bus išvystyta iki ES reikalavimus atitinkančios upių informacinės sistemos (RIS – river information services). VVKD turi 42 plaukiojančiuosius objektus. Upių vagoms valyti skirtos keturios žemkasės, tiesa, viena iš jų nesinaudojama. Žemkasėmis dažniausiai dirbama Nemune ir Kuršių mariose, vandens kelyje Kaunas – Klaipėda. Valymo darbus atlikti reikia kasmet, nes nuolatos formuojasi seklumos. Didžiausias VVKD turtas – 1996 m. Čekijoje pastatyta techniniu požiūriu šiuolaikinė žemsiurbė „Nemuno 11“. Tai vienintelis direkcijos pirkinys – visi kiti laivai likę iš sovietmečio laikų. Kitos VVKD technikos amžius yra apie 50 metų. Daugiausia VVKD lėšų skiriama valymo darbams. Per metus iškasama 1–1,5 mln. kubinių metrų grunto – smėlio, dumblo, žvyro ir molio mišinio. Jis naudojamas gruntinėms bunoms statyti. 2003–2004 m. vidaus vandens keliais buvo transportuojamas gruntas-žvyras, statybinės medžiagos ir nestandartinių gabaritų kroviniai. Manoma, jog šiais keliais galėtų būti gabenami net konteineriai. Šiuo metu pagrindiniai upinių krovinių vežėjai yra verslininkai iš Jurbarko ir VVKD. Kauno įmonei, vežančiai iš karjerų žvyrą, jau nebeužtenka šviesaus paros laiko, ji prašo šviečiančio farvaterio, įrengti infrastruktūrą, kad būtų galima patogiai iškrauti ir pakrauti krovinius. Direkcija kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, kad būtų skirta lėšų tokiam farvateriui bent nuo Kauno iki Jurbarko padaryti, ir tikisi, kad kitais metais šis prašymas bus patenkintas. Apskaičiuota, kad gabenti krovinius geležinkeliais yra 1,5 karto pigiau nei sausumos keliais ir du kartus pigiau vidaus vandens keliais nei sausuma. Tai, kad Lietuvoje merdi krovinių gabenimas vidaus vandens keliais, yra daugiau politinis nei ūkinis sprendimas. Norint atgaivinti krovininę laivybą vandens keliais, reikėtų pasitelkti mokesčių sistemą, nes priešingu atveju nieko padaryti nepavyks. Krovinių gabenimas sausumos keliais ir geležinkeliais Lietuvoje yra stipriai proteguojamas. Kita medalio pusė – Lietuva, kaip ir visa Europa, dūsta nuo transporto kamščių sausumos keliuose. Europos Sąjungoje dėl transporto kamščių kasmet prarandama apie 45 mlrd. eurų. Prancūzai, turėdami puikius magistralinius kelius, įgyvendina dviejų upių sujungimo projektą, į kurį investuoja milijardines valstybės ir verslininkų lėšas. Paraleliai su magistraliniu keliu bus nutiestas ir vandens kelias, į kurį ketinama perkelti 25 proc. krovinių. ES gairės numato dalies krovinių, gabenamų autotransportu, perkėlimą į geležinkelius ir į vidaus vandens kelius, t. y. rekomenduojama rinktis ekologiškesnį krovinių gabenimo būdą. Tačiau kol kas tai tik teoriniai dalykai. Kada Lietuvoje į tai bus realiai atsižvelgiama, sunku pasakyti. Skeptikų manymu, gabenti krovinius vidaus vandens keliais neapsimoka, nes dalį laiko, apie 4 mėnesius šaltuoju metų laiku, kai navigacija vidaus vandens keliais nevyksta, vėl reikia grąžinti krovinius ar į geležinkelius, ar į sausumos kelius. Skandinavijoje klimatas atšiauresnis nei Lietuvoje, tačiau Suomijoje navigacija vidaus vandens keliais vyksta ištisus metus. Valstybė dotuoja mažus ledlaužius, kurie valo kelius. Skandinavai sako, kad valstybė nuostolių dėl to nepatiria, jai atsiperka mažų ledlaužių dotacija. Apie laivyno atnaujinimą galvojama labai rimtai. Šiemet, lapkričio mėnesį, po 20 metų pertraukos, pastatytas pirmas upinis vilkikas, registruotas Lietuvos vidaus vandens laivų registre. Jis statomas VVKD jėgomis turimoje laivų remonto bazėje Kaune. Sovietmečiu čia statyti ir plaukiojantieji kranai, ir baržos. Norint tai padaryti dabar, Direkcijai, neturinčiai šiuolaikinių įrenginių, buvo rimtas išbandymas. Manoma, kad naujasis vilkikas laisvai galės patempti 1000 t baržą. Pagrindinė jo paskirtis – dirbti su žemkasėmis. Vilkiko projektą parengė konkursą laimėję suomiai. Kadangi jis statomas savo jėgomis, laivo sąmatinė vertė – apie 2 mln. Lt. Beje, rinkoje tokio laivo be 1 mln. eurų nenusipirksi. Vilkikas, kurio korpusas plieninis, vairinė – iš aliuminio, turės 2 pagrindinius variklius po 125 AG, bus 25 m ilgio, 5 m pločio, grimzlė – 60 cm, greitis – 15 mazgų. Laivo autonomiškumas – 5 paros. Pakankamai sudėtingas inžinerinis sprendimas, turint omenyje tai, kad tokių gabaritų ir galingumo laivas turės mažą grimzlę. Šiais metais jau užbaigtas pirmas Laivų technikos priežiūros bazės (LTPB) rekonstrukcijos etapas, kurio metu buvo dalinai rekonstruotos laivų remontui skirtos gamybinės patalpos, įrengti nauji administracijos darbo kabinetai. 2007 m. planuojama tęsti LTPB rekonstrukciją: bus gerinamos darbuotojų darbo sąlygos, senos gamybinės staklės keičiamos naujomis.

The New Law on Metrology Will Promote the Supply of Qualitative Measuring Instruments to the Market Osvaldas STAUGAITIS, Director of State Metrology Service	Naujasis metrologijos Įstatymas paskatins papildyti rinkĄ kokybiŠkomis matavimo priemonĖmis Osvaldas STAUGAITIS, Valstybinės metrologijos tarnybos direktorius
The metrology system compared with other social and economic sectors is one of the most integrated into the European Union (EU) market. After Lithuania’s accession into the EU, no major changes occurred in the field of metrology. In the pre-accession period, the State Metrology Service tightly collaborated with metrology bodies in other countries, consistently endeavoured that results of measurements done in Lithuania would be recognized in foreign countries. Moreover, measuring instruments used in Lithuania are tested and undergo metrological verification using the same methods as in other EU Member States what is guaranteed by the special programme for metrological legitimation of measuring instruments. The Law Amending the Republic of Lithuania Law on Metrology passed in the Seimas on 22 June, 2006 came into effect on 30 October, 2006. The editorial of Business and Exhibitions Lithuanian Economic Review has asked the Director of State Metrology Service Osvaldas Staugaitis to tell the reasons why the law had to be amended, particularly when the Lithuanian metrology system was developed in full conformity with the EU requirements and criteria. The new law is fully harmonized with the EU regulations Some provisions of the Law on Metrology passed in 1996 did not comply with the requirements of the EU law. The reason was that immediately after the EU accession about 30 EU directives in the field of metrology came into effect in Lithuania, 4 of which were the main directives dealing with the control of quantities of pre-packaged products and control of measuring containers. Directive 2004/22/EC of the European Parliament and of the Council of 2044 on measuring instruments and applicable to ten fields of legal metrology imposes an obligation on Member States to adopt laws and other legal acts envisaging the implementation of the said directive. The new law more specifically covers the metrology issues and evaluates principles and methods of the traceability of measurements generally accepted in the EU and international practise: results of measurements must be traced to values produced by standards, traceability of measuring instruments is certified by calibration using calibrated standards. Both the initial and the amended laws entrust legal metrological supervision to Lithuanian Metrology Inspectorate established under the Ministry of Justice of Lithuania. The main difference is that the amended law contains a separate article pointing out to the objects for which legal metrological supervision is applied, establishes rights and duties of the officials of Lithuanian Metrology Inspectorate. Changes in the activities of metrology bodies after enacting the new law In the new law, the structure of the system of metrological certification has been supplemented with the designated and notified bodies. Designated bodies carry out metrological assessment of measuring instruments and conformity assessment of pre-packaged goods or measuring containers, fasten certain marks, issue conformity assessment documents. These are calibration, testing and inspection laboratories, control or certification bodies designated by State Metrology Service. Notified bodies perform conformity assessment according to technical regulations of measuring instruments. These bodies are issued with the special identification numbers by the European Commission, the European Commission and other EU Member States are informed about their notification. Notified bodies are nominated and announced under the procedure established by the Lithuanian Government. Designated or notified bodies must be considered as competent and impartial (by accreditation or any other motivated means). The new law does not change the nature and tasks of bodies and laboratories and only puts their activities into legitimate framework. Impact of the new law on EU Member States After the adoption of the new law, activities in the filed of metrology will become even more harmonized in all EU Member States, conditions for developing cooperation will get improved – legal acts of all EU-25 must confirm to requirements of Directive 2004/22/EC of European Parliament and of the Council. In implementing this directive, State Metrology Service has prepared and approved the technical regulation on measuring instruments transposing into it the requirements of the directive. The new regulation contains the essential and specific requirements raised to measuring instruments and procedures for their conformity assessment, conditions for their supply to the Lithuanian market and beginning of their use. Having evaluated the requirements of all EU directives and the experience of many countries, State Metrology Service has prepared and approved rules for legal metrological regulation of measuring instruments establishing the order for approval of the type of measuring instruments ascribed to legal metrology, evaluation and verification of conformity to the set requirements. Impact of the new law on environment protection, food products and other important sectors The new Law on Metrology will guarantee reliable measurements in particularly important fields related to environment protection, food products, drinking water, soil, air quality and others. The amended law imposes legal metrological regulation on all measuring instruments used in establishing quantities and value of goods, energy and services in cases when a direct sale transaction is concluded between a buyer and a seller, when payment is made for services and goods and the price strictly depends upon the measured quantity. Moreover, legal metrological regulation is also used for measurements when the results of measurements determine the amount of fine or damage compensation, also in the field of health care, veterinary, environment protection and labour safety, operation of bank fees, customs and post, also in conducting measurements by order of law enforcement, public administration and control institutions. Besides the aforementioned fields, the objects of legal metrological regulation are quantities of goods, volume of de-packed goods and measurement containers. The implementation of the new law will reduce the interference of the state into the solution of some metrological issues (for instance, conformity assessment). The right to solve them has been awarded to manufacturers of measuring instruments that may choose the most useful and best method for conformity assessment as envisaged in Directive 2004/22/EC. This means that a possibility is created for better business conditions and business development. The amended law contains a provision prohibiting to interfere with the supply to the market and use of those measuring instruments that confirm to requirements of technical regulations of the new law and some other legal acts.	Metrologijos sistema, palyginus su kitomis socialinėmis ir ekonominėmis sferomis, yra viena labiausiai integruotų sričių į Europos Sąjungos (ES) rinką. Lietuvai įstojus į ES, metrologijoje nebuvo esminių pokyčių, nes Lietuvos valstybinė metrologijos tarnyba (VMT) nuolat bendradarbiavo su kitų valstybių metrologijos institucijomis, siekė, kad Lietuvoje atliktų matavimų rezultatai būtų pripažįstami užsienio valstybėse. Be to, Lietuvoje naudojamos matavimo priemonės išbandomos ir metrologiškai patikrinamos naudojant tuos pačius būdus, kaip ir ES valstybėse – tai garantuoja specialioji matavimo priemonių metrologinio įteisinimo programa. Nuo šių metų spalio 30 dienos įsigaliojo Lietuvos Respublikos (LR) Metrologijos įstatymo pakeitimo įstatymas, LR Seimo priimtas 2006m. birželio 22 d. Kodėl prireikė šių pakeitimų, kai nacionalinė metrologijos sistema ir taip jau plėtojama pagal ES valstybių visus reikalavimus bei patirtį, „Business & Exhibitions Lithuanian Economic Review“ redakcija paprašė pakomentuoti Valstybinės metrologijos tarnybos direktorių Osvaldą Staugaitį. Naujasis Įstatymas suderintas su ES teisĖs aktŲ nuostatomis Kai kurios metrologijos įstatymo, priimto 1996 metais, nuostatos neatitinka ES teisės aktų reikalavimų, nes Lietuvai tapus ES nare įsigaliojo apie 30 ES direktyvų metrologijos srityje, iš jų 4 – pagrindinės fasuotų produktų kiekio ir matavimo indų kontrolės direktyvos. 2004 m. priimta Europos Sąjungos parlamento ir Tarybos direktyva 2004/22/EB dėl matavimo priemonių, taikoma dešimčiai teisinės metrologijos sričių, įpareigoja valstybes nares priimti įstatymus ir kitus teisės aktus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Naujajame įstatyme plačiau išdėstyti metrologijos klausimai įvertinant ES ir tarptautinėje praktikoje priimtus matavimų sieties principus ir metodus: matavimo rezultatai turi būti susieti su etalonų teikiamomis vertėmis, matavimo priemonių sietis laiduojama kalibravimu, naudojant kalibruotus etalonus. Tiek ankstesnysis, tiek pakeistasis įstatymas teisinę metrologinę priežiūrą atlikti paveda Lietuvos metrologijos inspekcijai prie LR teisingumo ministerijos, tačiau naujajame įstatyme yra atskiras skirsnis, kuriame nurodyti teisinės metrologinės priežiūros taikymo objektai, išvardintos Lietuvos metrologijos inspekcijos pareigūnų teisės bei pareigos. Metrologijos ĮstaigŲ veiklos pasikeitimai priĖmus naujĄjĮ ĮstatymĄ Naujajame įstatyme metrologinio laidavimo sistemos struktūra papildyta paskirtosiomis ir paskelbtosiomis įstaigomis. Paskirtosios atlieka matavimo priemonių metrologinį ir fasuotų prekių ar matavimo indų atitikties įvertinimą, pritvirtina atitinkamus ženklus, išduoda atitiktį patvirtinančius dokumentus. Tai kalibravimo, bandymų ir patikros laboratorijos, kontrolės ar sertifikavimo įstaigos, kurias skiria Valstybinė metrologijos tarnyba. Paskelbtosios įstaigos atlieka atitikties įvertinimą pagal matavimo priemonių techninius reglamentus. Šiai įstaigai Europos Komisija suteikia atitinkamus identifikavimo numerius ir apie jos paskyrimą pranešama Europos Komisijai bei kitoms ES valstybėms. Paskelbtosios įstaigos paskiriamos ir skelbiamos LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Paskirtosios ar paskelbtosios įstaigos turi būti įvertintos kaip kompetentingos ir nešališkos (akredituojant ar kitais motyvuotais būdais). Naujasis įstatymas nekeičia įstaigų, laboratorijų darbo krypties ir pobūdžio, o tik suteikia jų veiklai įstatyminį pagrindą. Naujojo Įstatymo Įtaka Europos SĄjungos valstybĖms Priėmus naująjį įstatymą, metrologijos veikla visose ES valstybėse taps labiau harmonizuota, pagerės bendradarbiavimo sąlygos – visų ES valstybių narių teisės aktai turi atitikti Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/22/EB reikalavimus. Įgyvendindama šią direktyvą VMT parengė ir patvirtino matavimo priemonių techninį reglamentą, į kurį perkėlė direktyvos reikalavimus – nurodė esminius ir savituosius matavimo priemonių reikalavimus ir jų atitikties įvertinimo procedūras, jų tiekimo Lietuvos rinkai ir naudojimo pradžios sąlygas. Įvertindama visų ES direktyvų reikalavimus, daugelio valstybių patyrimą, VMT parengė ir patvirtino matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisykles, nustatančias priskirtų teisinei metrologijai matavimo priemonių tipo patvirtinimo, atitikties nustatytiems reikalavimams įvertinimo ir jų patikros tvarką. Pakeistojo Įstatymo poveikis aplinkosaugai, maisto produktams ir kitoms svarbioms sritims Naujasis metrologijos įstatymas garantuos patikimus matavimus ypač svarbiose srityse, susijusiose su aplinkosauga, maisto produktais, geriamojo vandens, dirvožemio, oro kokybe ir kitomis. Pakeistasis įstatymas teisinį metrologinį reglamentavimą taiko matavimo priemonėms, naudojamoms nustatant prekių, energijos, paslaugų kiekį ir vertę tais atvejais, kai vyksta pirkėjo ir pardavėjo tiesioginio pardavimo sandoris bei atsiskaitant už suteiktas paslaugas ir prekes, kai nuo jų kiekio matavimo priklauso kaina. Be to, teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas ir matavimams, kai nuo jų rezultatų priklauso baudos ar žalos atlyginimo dydis, taip pat sveikatos apsaugos, veterinarijos, aplinkosaugos ir darbų saugos srityse, banko mokesčių, muitinės ir pašto operacijoms bei atliekant matavimus teisėsaugos, valstybės valdymo ir kontrolės institucijų pavedimu. Be šių paminėtų sričių teisinio metrologinio reglamentavimo objektai yra prekių kiekis ir išfasuotų bei matavimo indų tūris. Naujojo įstatymo įgyvendinimas sumažins Valstybės kišimąsi į kai kurių metrologijos klausimų sprendimą (pavyzdžiui, atitikties įvertinimo). Tokius klausimus spręsti suteikta teisė patiems matavimo priemonių gamintojams, kurie gali pasirinkti naudingiausią ir patogiausią atitikties įvertinimo būdą, numatytą direktyvoje 2004/22/EB. Tai reiškia, kad sudaroma galimybė geresnėms verslo sąlygoms, jo plėtrai. Pakeistajame įstatyme yra nuostata, draudžianti trukdyti tiekti rinkai ir naudoti tas matavimo priemones, kurios atitinka šio įstatymo tam tikrų techninių reglamentų ir kitų teisės aktų reikalavimus.

„Painting is a game“, - Raimundas Regimantas MartinĖnas	„Tapyba – tai Žaidimas“, – Raimundas Regimantas MartinĖnas
Home address: Krivių St. 41-15, LT-01209 Vilnius, Lithuania Tel.: (+370 5) 2154561 Studio address: Krivių St. 43a-3, Vilnius, Lithuania Tel.: (370 5) 2154616 Mobile: (+370 689) 47469 The painter Raimundas Regimantas Martinėnas was born in 1947 in Šiauliai. In 1965-1971, he studied in Faculty of Painting of Vilnius Institute of Fine Arts (today Vilnius Academy of Fine Arts). The artist participates in exhibitions held in Lithuania, Latvia, Sweden, Germany, France, Great Britain and other countries since 1973 in which he is often awarded prizes. In 1996, the artist was granted the GRAND PRIX of the Baltic painting triennial. Raimundas Regimantas Martinėnas joined the Lithuanian Artists’ Association in 1978. The painter has arranged 12 personal exhibitions. In 1994-1966 and 2003 the artist was awarded the state scholarship of the Ministry of Culture of the Republic of Lithuania. From 1994 to 1998 he was the member of Group 24. Today, Raimundas Regimantas Martinėnas lives and creates in Vilnius, works as a teacher in M. K. Čiurlionis Art School. The artist’s works are found in the Ministry of Culture of Lithuania, Lithuanian Arts Museum, Tretyakov Gallery and Contemporary Art Gallery in Moscow (Russia), Norton George Gallery in New York (USA), various organizations, institutions, private collectors and art lovers in Lithuania and other countries. The artist Raimundas Regimantas Martinėnas says, “Painting is a game” - it is a phrase that was first said during the years of studies. It is a difficult, demanding, dramatic, sometimes easy, joyful or ironic game. Admiring the freedom of abstraction that is difficult to reach due to the Lithuanian mentality, the secret of nature existing in rural silence, calmness and wind howl, reflections of the non-discovered Christianity - this is the environment in which I exist and create. It is in the swamp of everyday demagogy where the sparkle of light is a rare phenomenon that the process of creation becomes the most interesting and meaningful… Formation of creation is a continuous, never-ending process, and therefore it is not worth setting the date for appearance of the individual style in a creative biography…”	Tapytojas Raimundas Regimantas Martinėnas gimė 1947 m. Šiauliuose. 1965–1971 m. studijavo Vilniaus dailės instituto (dabar Vilniaus dailės akademija) tapybos fakultete. Nuo 1973 m. dalyvauja parodose, rengiamose Lietuvoje, Latvijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Anglijoje ir kitose šalyse, pelnydamas jose prizų ir premijų. 1996 m. Baltijos šalių tapybos trienalėje gavo pagrindinę premiją „GRAND PRIX“. 1978 m. Raimundas Regimantas Martinėnas tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu. Dailininkas yra surengęs 12 personalinių parodų. 1994–1996, 2003 m. menininkas gavo individualią Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos valstybės stipendiją. Nuo 1994 iki 1998 m. – grupės „24“ narys. Šiuo metu Raimundas Regimantas Martinėnas gyvena ir kuria Vilniuje bei dirba mokytoju Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje. Dailininko kūrinių yra įsigijusi Lietuvos kultūros ministerija, Lietuvos dailės muziejus, Tretjakovo ir modernaus meno galerijos Maskvoje (Rusija), Norton George Galerija Niujorke (JAV), įvairios įstaigos, organizacijos, privatūs kolekcionieriai ir meno mylėtojai, gyvenantys Lietuvoje bei kitose šalyse. Menininkas Raimundas Regimantas Martinėnas sako: „Tapyba – tai žaidimas“ – skamba dar studijų metais išgirsta frazė. Žaidimas sunkus, klampus, dramatiškas, retsykiais lengvas, džiaugsmingas ar ironiškas. Žavėjimasis abstrakcijos laisve, kurios lietuviškas mentalitetas neleidžia pasiekti, kaimo tyloje, ramybėje ar vėjo kaukime pajausta gamtos paslaptis, nesuvoktos krikščionybės atšvaitai – terpė, kurioje egzistuoju ir kuriu. Kasdienėje gyvenimo demagogijos klampynėje, kur šviesos tikrai nedaug, pats kūrybos procesas yra įdomiausias ir prasmingiausias... Kūrybos formavimas – niekada nesibaigiantis procesas. Todėl kūrybinėje biografijoje fiksuoti tikslesnės individualaus stiliaus išsikristalizavimo datos kaip ir nederėtų...“

Irony, grotesque and comic subject in the works of Vytautas JurkŪnas	Ironija, groteskas ir humoristiniai siuŽetai Vytauto JurkŪno kŪryboje
Address: Klinikų St. 17/40-5 LT-10326 Vilnius, Lithuania Tel: (+370 5) 2340 434 Mobile: (+370 601) 23726 The graphic artist and the master of caricatures Vytautas Jurkūnas (junior) was born in 1946 in Vilnius. In 1965-1971 he studied graphics at Vilnius Institute of Fine Arts (presently Vilnius Academy of Fine Arts). The artist joined the Lithuanian Artists’ Association and Group “1” in 1974. V. Jurkūnas participates in exhibitions in Lithuania, USA, Finland, Estonia, Poland, Hungary, France, Russia (Kaliningrad) and other countries since 1971, has arranged over 10 personal expositions. In 1980-1993, the artist delivered lectures in Vilnius Academy of Fine Arts, from 1993 he is mainly occupied with creation, pictures for the daily Lietuvos rytas, draws caricatures. Vytautas Jurkūnas’ works are exhibited in the Lithuanian National Art Museum and are found in private collections. The art critic Eglė Bertašienė, “It was the early works of Vytautas Jurkūnas that revealed two elements most characteristic to his creation – irony and grotesque. They are embodied as in the free, caricature painting, as in quick writing that seems not to face any resistance of the material, as in the choice of unexpected and strange to the then Lithuanian graphics comic situations… In later works done in the last decade of the 20th century, the artist often chooses the technique of etching and dry needle. His compositions integrate the rough silhouette painting, subtle modelling of forms and diversity of texture. The artist loves active and contrasting colours, so obtaining somehow mystic mood…”	Grafikas, karikatūrų kūrėjas Vytautas Jurkūnas (jaunesnis) gimė 1946 m. Vilniuje. 1965–1971 m. studijavo Vilniaus dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija) grafiką. Nuo 1974 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys, grupės „1“ narys. Parodose Lietuvoje, JAV, Suomijoje, Estijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Prancūzijoje, Rusijoje (Kaliningrade) ir kitose šalyse dalyvauja nuo 1971m., yra surengęs per 10 personalinių parodų. 1980–1993 m. dėstė Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 1993 m. dirba kūrybinį darbą Vilniuje ir bendradarbiauja „Lietuvos ryto“ dienraštyje, kuria karikatūras. Vytauto Jurkūno kūrinių yra įsigijęs Lietuvos dailės muziejus ir privatūs kolekcionieriai. Pasak meno kritikės Eglės Bertašienės, „jau ankstyvuosiuose Vytauto Jurkūno raižiniuose išryškėjo būdingiausi jo kūrybinio braižo bruožai – ironija ir groteskas. Tai atsiskleidžia tiek laisvame, šaržuotame piešinyje, tiek greitoje, atrodytų, medžiagos pasipriešinimo nevaržomoje raižysenoje, tiek netikėtų, neįprastų to meto lietuvių grafikai humoristinių siužetinių situacijų pasirinkime... Vėlesniuose, paskutinio XX a. dešimtmečio kūriniuose dailininkas dažnai renkasi oforto ir sausos adatos techniką. Savo kompozicijose jis derina eskizišką siluetinį piešinį, subtilų formų modeliavimą bei faktūrų įvairovę, mėgsta aktyvias, kontrastingas spalvas, išgaudamas paslaptingą, kiek mistišką lakštų nuotaiką...“

“There isn’t and there wasn’t any elite; it is just the fantasy of journalists,” – Linas Leonas Katinas	„Elito nĖra ir nebuvo, tai ŽurnalistŲ fantazija“, – Linas Leonas Katinas
Address: Klinikų St. 17 LT-10326 Vilnius, Lithuania Tel: (+370 5) 2340 432 Mobile: (+370 614) 04615 The painter Linas Leonas Katinas was born in 1941 in Radviliškis. In 1958-1964 he studied architecture in State Institute of Arts (today Vilnius Academy of Fine Arts). Linas Leonas Katinas is the member of the Lithuanian Artists’ Association since 1967. In 1974-1977, the artist worked as the chief artist in Vilnius Youth Theatre, in 1975-1989 delivered lectures at M. K. Čiurlionis Secondary Art School, since 1989 teaches painting in Textile Department of Vilnius Academy of Fine Arts. In 1973, Linas Leonas Katinas started participating in exhibitions organized in Lithuania and many other countries. The artist periodically arranges personal exhibitions in Lithuania. His works have been exhibited in Latvia, Estonia, Sweden, Finland, USA and other countries. The works of the painter Linas Leonas Katinas are found in the Lithuania Art Museum, Vilnius Contemporary Art Centre, Tretyakov Gallery in Moscow (Russia), J. V. Zimmerly Art Museum in New Brunks (USA) and private collections. In 1999, the painter Linas Leonas Katinas was awarded the National Prize. In free moments, the artist enjoys walks in forest, listening to music and having a talk with friends over a glass of red wine.	Tapytojas Linas Leonas Katinas gimė 1941 m. Radviliškyje. 1958–1964m. studijavo Lietuvos valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus Dailės akademija) architektūros specialybę. Lietuvos dailininkų sąjungos narys nuo 1967 m. 1974–1977 m. dirbo Vilniaus jaunimo teatro vyr. dailininku. 1975–1989 m. dėstė M. K. Čiurlionio vidurinėje meno mokykloje. Nuo 1989 m. Vilniaus dailės akademijoje, Tekstilės katedroje, dėsto tapybą. Menininkas nuo 1973 m. dalyvauja parodose, rengiamose Lietuvoje ir kitose šalyse. Tapytojas periodiškai rengia autorines parodas Lietuvoje. Jo darbų yra eksponuota ir Latvijoje, Estijoje, Švedijoje, Suomijoje, JAV bei kitose šalyse. Lino Leono Katino darbų yra įsigijęs Lietuvos dailės muziejus, Vilniaus šiuolaikinio meno centras, Maskvos (Rusija) Tretjakovo galerija, J. V. Zimmerly meno muziejus (New Brunsk, JAV) bei kolekcionieriai. 1999 m. tapytojas Linas Leonas Katinas tapo Nacionalinės premijos laureatas. Laisvalaikiu menininkas mėgsta pasivaikščioti miške, klausytis muzikos bei su draugais išgerti taurę raudonojo vyno.

Life in A Dream Lina Beržanskytė-Trembo	Gyvenimas sapne Lina Beržanskytė-Trembo
Žirmūnų St. 49-40, LT-2051 Vilnius, Lithuania Tel.: (+370 5) 271 31 60 Mobile: (+370 680) 18998 http://LINA.ART.TRIPOD.COM www.culture.lt//ArtDB/ Trembo.html www.culture.lt/lina Twilight. The shadows moving uphill vanish and again come into view from the hanging mist. The top of the hill seems never to be reached. Strange and ghostly silhouettes are slowly passing by. I am stupefied to watch these creations, the view stops: and I recognize a face familiar to me among them. The face invites, takes my hand and leads me to somewhere. I am lost in the silence. All that is around me is blackness and loneliness. I find myself in a flat where I once lived. Suddenly, the doors to the room burst open and, like a prophet, a dazzlingly white dove dashes into my chest. I am overwhelmed with warmness. It is me who have invited this dove. I wake up. Silence. I embrace myself to be sure that the morning has come again, that I am in my bed and that a new day breaks. The suggestive consequence of the dream: I am mesmerized the whole day. I know that the dove passed me a white message, like a confirmation of the festival of fulfilment. I feel good. Does the dream end with the moment when eyes are opened? The truth is that my feelings, thoughts, emotions and experience live somewhere. And they are so lively and suggestive that I begin to think: maybe my experiences are an unceasing dream? The world surrounding us is changing at such speed that sometimes everything seems to be an illusion of reality that we all call life. It is probably under its veil that the true things are hiding. This unending state of a dream melts the flow of time in one second and in small, unnoticed steps approaches the light of the infinity. Accompanied by the inspiration, it is the creation that gives meaning, fills and expresses the essence of a life trip and so answers the questions: who am I and why I am here? This is how the dream of my life moves towards the secret that has just started talking, so opening the great space of fullness for love – the basis for everything that happens in life, the embodiment of truth in the fragile process of subsistence.	Prieblanda. Į aukštą kalną kopiantys šešėliai tai pranyksta, tai vėl išnyra iš miglos. Nepasiekiama kalno viršūnė. Pro mane lėtai praslenka svetimi, vaiduokliški siluetai. Apstulbusi stebiu šias būtybes, vaizdinys sustoja: pamatau tarp jų pažįstamą veidą. Veidas kviečia, paima už rankos, veda į ten, kažkur. Prapuolu tyloje. Aplinkui niūru, nejaukiai vieniša. Atsiradau bute, kuriame kažkada gyvenau. Staiga atsiveria kambario durys ir tarsi pranašas, lėkdamas visu greičiu, man į krūtinę trenkiasi akinančiai baltas balandis. Užlieja šiluma. Tai aš jį prisikviečiau. Pabundu. Ramybė. Apkabinu save, kad įsitikinčiau: vėl atėjo rytas, guliu savo lovoj, švinta. Įtaigi sapno būsenos pasekmė: visą dieną vaikštau lyg būčiau pakerėta. Žinau, balandis man perdavė baltą žinią, kaip patvirtinimą išsipildymo šventės. Gera. Ar sapnas baigiasi atmerkus akis? Juk ten, kažkur, irgi gyvena mano jausmai, mintys, emocijos, patyrimai. O jie tokie gyvi ir įtaigūs, kad susimąstau: gal mano išgyvenimai – nesibaigiantis sapnas? Aplinkui viskas keičiasi neapsakomu greičiu, tarsi būtų tik iliuzija realybės, kurią vadiname gyvenimu. Po jos skraiste galbūt slepiasi tai, kas tikra. Ta nesibaigianti sapno būsena ištirpdo laiko tėkmę akimirkoj ir mažais, nematomais žingsneliais artėja link begalybės šviesos. Vedama įkvėpimo kūryba įprasmina, užpildo ir išreiškia gyvenimo kelionės esmę, atsakydama į klausimus: kas aš esu ir kodėl. Taip ir keliauja mano gyvenimo sapnas į prabilusią paslaptį, atverdamas didžiąją pilnatvės erdvę meilei, kaip visa ko pagrindui, kaip tiesos įsikūnijimui trapiame būties vyksme.