business and exhibitions

	LITHUANIAN HIGHLIGHTS Will or will not money reach small business? ENERGY Creation of the Single Electricity Market of the European Union Will Enhance Energy Security of the Baltic Countries INTEGRATION Support for Agriculture, Rural Development and Fisheriesby European Union Structural Funds tAXES Corporate Income Tax Returns Is to be Filed by All Entities Engaged in Economic-Commercial Activities cOMPANY NEWS Pranas Jokubavičius: Klaipėda railway company Operates at Its Full Speed Activities of MatininkaiToday SECURITY&SOCIETY To Train an Educated Officer LEASURE Health centre Energetikas Invites to Improve Health and Have a Rest ART MARKET Harmonious Fullness of Life in the Works of Ramunė Vėliuvienė Aloyzas Stasiulevičius’ Vision of the City of Vilnius „My art is moving from concrete to abstraction...“ – sculptor Vladimiras Kančiauskas Giedrė’s Creative Self-Expressions

Will or will not money reach small business? Rimantas Šlajus, Staff writer	Ar pinigŲ skirstytojai neuŽmirŠ smulkesnio?
The first frosts are coming to Lithuania showing that the year is approaching its end. And not only in Lithuania but also in the whole world, although not everywhere accompanied by frosts. Here one must remember that the world economics continues to grow during the couple of years and does that rather significantly leaving much smaller space for frosty moods, wherever one lives. The Baltic countries, particularly Latvia and Estonia, together with nearly the whole Eastern and Central Europe are logged with unexpectedly impressive macroeconomic indicators. The truth is that much slower growth rates are forecasted, particularly for Lithuania. Nevertheless, some analysts in Lithuania have started talking about the overheating of the economy. In such event, we would really start to freeze – bankruptcies, high inflation, destroyed markets and many other unpleasant hardships. Therefore, it is suggested taking preventive measures by increasing interest, imposing taxes on real property, etc. We have already discussed the issue of real property agreeing that taxation of only commercial property distorts the market, impacts the inflation, privileges opens the way for corruption, etc. We were alone with our ideas at that time, while today we would be supported by many others encouraging the adoption of such a law. Some people say that it is already too late to raise this issue again and that the current Government will never resolve to enrich the national budget by taxing real property and so risking its neck. Maybe we should agree with this idea. Notwithstanding, the current Government seems to be more resolute in passing economic and particularly political decisions. Could have anyone imagined that during the rule of the former Government, when Russia did not proceed with the repairs of Druzhba pipeline that delivered oil to Mažeikų nafta, Lithuania would start the repairs of the transit railway to Kaliningrad so encouraging the Russians to speak about the freight railway ferry? Despite of the fact that the cabinet of ministers lead by the Prime Minister Gediminas Kirkilas was formed as an expression of political conformism, the current Government increases its allies in the Seimas, attracts new supporters and does not waste its old forces. Therefore, the time-from-time expressed prediction that the Government will collapse with the adoption of the next year budget is hardly possible. Why should the Government fall down? Would it be the reason that the next budget will not be balanced, more oriented to consumption than to investment and long-term programmes? Hardly there would be any political power that would like to become a kamikaze in such financial situation and sacrifice in the benefit of the would-be Governments by developing vague visions for the future? Particularly, when the elections are within the hand reach. The Seimas does not have clear political structures capable and wishing to assume the responsibility for the future of our country. What is left for us is to repeat the hundred-year-old truth that distribution of money has always been the privilege of the governing bodies and hope that it will be distributed justly. There is nothing bad if a person gets some extra money, particularly if that happens tomorrow and not in some distant future, although then he could get twice more. The major concern is how to make this money reach the right addressee. The smaller an entity is, the larger is the chance that the money will miss it. The Lithuanian Business Employers’ Confederation shows great concern regarding the distribution of the EU structural support to Lithuania. To our opinion, the Confederation has expressed pointed observations concerning the results of the first years in implementing SPD and perspectives for the forthcoming programming period of 2007-2013. We may state, reports the confederation, that during the current programming period the EU support has not reached small business entities in Lithuania. Today, small business entities, particularly established in regions, find it difficult or even impossible to prepare good projects and receive the EU support. The large bottom support margin, lack of internal resources, complicated and very expansive procedure of project drafting are the factors deciding that the EU subsidies are mainly used by large companies possessing both strong human and financial resources for presentation of qualitative projects. So far, small companies use credits quite rarely. INVEGA (guarantee institution – editor) has in disposition limited financial resources. This means that if the state does not help, small companies will continue to have actually no possibilities for the development, while the level of entrepreneurship will remain one of the lowest among the EU Member States. Large and rich entities have received support so becoming even more powerful. This results in the social tension, the disuniting society and raising absolutely reasoned question: does business need the direct support at all? Our answer is clear: yes, the support is necessary, however it should be reoriented towards the needs of small business. We sincerely hope that this well-reasoned analysis of distribution of European money and concrete proposals of the Confederation how not to eliminate small and mid-size business that produces the lion share of the global GDP will be duly taken into account.	Lietuvoje artėja šalnos, taigi patirtis sako, kad ir metai baigiasi. Visame pasaulyje. Nors ir ne visur su šalnomis. Bet prisimenant, kad pasaulinė ekonomika per pastaruosius dvejus metus auga, ir ganėtinai stipriai, žvarbioms nuotaikoms, kur begyventum, lyg ir mažiau progų beatsiranda. O ir Baltijos kraštai, ypač Latvija ir Estija, kartu su beveik visa Rytų ir Centrine Europa yra prisukusi netikėtai įspūdingų makroekonominių rodiklių. Tiesa, augimo tempai pranašaujami gerokai lėtesni. Ypač Lietuvai. Vis dėlto Lietuvoje kai kurie analitikai pradėjo kalbėti apie ekonomikos perkaitimą. Ekonomikai perkaitus, žinoma, iš tiesų pradėtume žvarbti – bendrovių bankrotai, aukšta infliacija, suirusios rinkos ir dar daug kitų nemalonių nepatogumų. Todėl siūloma imtis prevencinių priemonių didinant palūkanas, apmokestinant nekilnojamąjį turtą ir pan. Na, dėl to nekilnojamojo turto mes su Jumis esame kalbėję ir anksčiau, regis, ne be pagrindo tvirtindami, jog tik komercinį nekilnojamąjį turtą apmokestinus dar labiau išsibalansuoja rinka, atsiranda papildomas šansas infliacijai, lengvatos sukuria landas korupcijai ir t.t. Tuo metu šiuo klausimu buvome, galima sakyti, vieniši, dabar jau surinktume visą chorą pritariančių tokiam įstatymo atsiradimui. Nors vėlgi, kai kas sako, kad apie tai diskutuoti jau vėlu. Ir kad ši Vyriausybė tikrai nesiryš tokiu būdu turtinti šalies biudžeto sukeldama pavojų savo pačios egzistavimui. Gal ir taip. Vis dėlto dabartinė Vyriausybė, priimdama ekonominius ir ypač politinius sprendimus, regis, yra ryžtingesnė už buvusią. Ar kas galėjo įsivaizduoti prie buvusios Vyriausybės, kad Rusijai nesiplėšiant remontuoti „Družbos“ naftotiekio, plukdančio naftą į „Mažeikių naftą“, mūsų šalis gali pradėti remontuoti tranzitinį geležinkelį į Kaliningradą taip priversdama rusus diskutuoti apie jūrinę krovininio geležinkelio keltų liniją? Be to, nepaisant, kad premjero Gedimino Kirkilo vadovaujamas ministrų kabinetas yra atsiradęs kaip politinio komformizmo išraiška, dabartinė Vyriausybė renčia vis tvirtesnes sąsparas Seime, pritraukdama naujų šalininkų ir beveik neišbarstydama buvusių pajėgų. Todėl ir pasigirstantis pranašavimas, jog Vyriausybė grius priiminėjant kitų metų biudžetą, vargiai įmanomas. Ir dėl ko turėtų griūti? Kad biudžetas nebus subalansuotas, ne smarkiai orientuotas į investicijas ir į ilgalaikes programas, o nukreiptas į vartojimą? Betgi kuri politinė jėga tokiomis finansinėmis sąlygomis panorėtų tapti savotiška kamikadze ir aukotis dėl kitų vyriausybių ausdama neaiškias ateities vizijas? Ir rinkimai ne per daug toli. Be to, Seime nėra aiškiai apibrėžtos politinės struktūros, galinčios ir norinčios prisiimti atsakomybę už šalies ateitį. Todėl mums visiems belieka kantriai pakartoti nuvalkiotą amžiną tiesą, jog pinigų skirstymas visada buvo valdančiųjų privilegija, ir tikėtis, kad jie bus paskirstyti maksimaliai teisingai. Juk gal nieko blogo, kad ir žmogui šis tas nubyrėtų. Ir jau rytoj. O ne poryt, tegu ir dvigubai. Blogiau kitkas. Kad pinigai apskritai pasiektų tinkamą adresatą. Nes kuo smulkesnis subjektas, tuo didesnis šansas, kad jie tave aplenks. Beveik neužklius beplaukdami. Pastaruoju laiku sunerimusi Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, kalbėdama apie Europos S?jungos (ES) struktūrinę param? Lietuvai. Konfederacija, mūsų manymu, yra išreiškusi labai taiklias pastabas dėl Bendrojo programavimo dokumento (BPD) pirmųjų metų įgyvendinimo rezultatų bei naujojo programavimo laikotarpio 2007–2013 m. perspektyvų. Galime konstatuoti, sakoma Konfederacijos pranešime, kad šiuo programavimo laikotarpiu ES parama beveik nepasiekė šalies smulkaus verslo subjektų. Šiandien smulkiems verslininkams, ypač šalies regionuose, labai sunku arba beveik neįmanoma paruošti tinkamus projektus ir gauti ES paramą. Didelė žemutinė paramos riba, vidinių resursų stoka, sudėtinga bei labai brangi projektų paruošimo procedūra lemia tai, kad ES teikiamomis subsidijomis daugiausia naudojasi stambios įmonės, turinčios ir taip stiprius žmogiškuosius bei finansinius resursus kokybiškiems projektams teikti. Smulkios įmonės kol kas dar sunkiai pasinaudoja kreditais. INVEGA (garantijų institucija – red.) disponuoja ribotu lėšų kiekiu. Taigi valstybei nepadedant smulkios įmonės ir toliau neturės galimybės vystytis, o verslumo lygis liks vienas mažiausių iš visų Europos S?jungos valstybių. Paramą gaunantys dideli ir turtingi tapo dar galingesni. Taip kyla socialinė įtampa, skaldoma visuomenė ir kyla pagrįstas klausimas: ar iš viso reikia tiesioginės paramos verslui? Mūsų atsakymas aiškus: taip, jos reikia, tačiau paramą turime perorientuoti į smulkaus verslo poreikius. Mums belieka tikėtis, kad į tokią labai pagrįstą europinių pinigų skirstymo analizę ir į konkrečius Konfederacijos siūlymus, kaip iš šito proceso neišspirti smulkaus ir vidutinio verslo sektoriaus, gaminančio pasaulinio Bendrojo vidaus produkto liūto dalį, bus kuo rimčiausiai atsižvelgta.

Creation of the Single Electricity Market of the European Union Will Enhance Energy Security of the Baltic Countries	Vieningos ES rinkos sukŪrimas padidins Baltijos ŠaliŲ energetinĮ saugumĄ
The Minister of Economy Vytas Navickas answers Business and Exhibitions Lithuanian Economic eview Dear Minister, you have mentioned that thRe interconnection between Lithuanian and Polish electricity systems has moved forward. How is this energy project that is extremely important to the whole Europe developing? What are the next stages in its implementation? Don’t you fear that the idea of connecting power grids of two countries that has been discussed for so many years will not be realised? What is the expected economic effect of the power bridge and how will it be important from politcal aspects? – Lately, and particularly during the meeting of Presidents of Lithuania and Poland, a clear wish of both countries has been expressed to push forward with the implementation of the project. This wish was reaffirmed during my meeting with the Minister of Economy of Poland P. Wozniak during the Economic Forum in Krynica when we agreed to initiate the meeting of the bilateral Lithuanian and Polish Working Group. The enlarged Working Group that met on September 22 in Warsaw drafted the Letter of Intent concerning the interconnection between Polish and Lithuanian electricity systems and cooperation between Lithuania and Poland with regard to development of the power industry. My Polish colleague and I signed this document on September 29 during the meeting of Presidents of Lithuania and Poland. The Project development working group established in the framework of this agreement will be charged to prepare the new feasibility study and, based on the results of this study, will provide recommendations for the further steps in implementing the Project, its stages, economic and financial indicators, etc. So long as the feasibility study is not prepared, I am not in the capacity to speak about the concrete figures, however it is evident that the project will be extremely important from the political aspect. Presently, Lithuania, like other Baltic States, is isolated from the EU states in terms of electricity. There does not exist physical interconnection between electricity systems and so Lithuania cannot participate in the common EU market. Until the electricity systems of the Baltic and Western European countries are not interconnected, the single electricity market of the European Union may not be created, this meaning that one of the priorities of the EU policy in the field of energy may not be implemented. Moreover, this interconnection is absolutely important to ensure Lithuania’s energy security after Ignalina NPP decommissioning. How realistic is implemetation of two parallel projects on interconnection of energy systems between Lithuania and Sweden, and Lithuania and Finland? Isn’t it a too expensive idea? – Interconnection between Estonian and Finnish electricity systems The interconnection of electricity systems between Estonia and Finland will be put into operation at the end of this year so closing one of the lacking segments in the Baltic Ring. Another lacking segment is the interconnection between Lithuania and Poland. Once this project is realised, the idea of the Baltic Ring – creation of the electricity market around the Baltic Sea - will be realised. The interconnection between Estonia and Finland will open the way for the Baltic States to participate in the Nordic electricity market. This will be the first linkage to the EU countries, the first step towards the creation of the single European electricity market. The interconnection will be not only an important economic and political step but will also enhance the energy security of the Baltic States. Interconnection of Lithuanian and Swedish electricity systems The project regarding the interconnection of Lithuanian and Swedish electricity systems SwindLit is also in the process of development. The Swedish party initiated the project by analysing the possibilities for construction of the wind farm (300MW) in the Baltic Sea, at the distance of 100 km from the shore. In the event of extension of the submarine power cable from the wind farm to Lithuania, the project would assume the political and commercial value. Similarly, the small Baltic Ring would be created and the Baltic States would join the single EU electricity market through the market of Scandinavian countries. As a result, the reliability of electricity supply would be enhanced in the Baltic countries after the INPP decommissioning as there would appear the real possibility to supply and sell surplus electricity to the Nordic market. Based on researchers’ forecasts, already in 2007 the Nordic market will lack about 12 TWh of electricity per year. The feasibility study has demonstrated the project to be economically viable. The planned transmission capacity is 1000 MW. The implementation of the project could be completed by 2010. The Lithuanian power company AB Lietuvos energija and the Swedish operator Svenska Kraftnet have signed an agreement to launch a feasibility study to be done in 2007. It is envisaged that the project will be realised by Latvian and Estonian energy companies, other, also private, investors. Do you think that after the Ignalina NPP closure Lithuania together with the neighbouring countries should try to build a new nuclear power plant with the new-generation reactor? What would be the role and relation of the state and private capital in this project? – On 27 February 2006, in Trakai, Prime Ministers of Lithuania, Latvia and Estonia signed a communiqué in which, bearing in mind the necessity to avoid the dependence from a dominant supplier of the energy resources, taking into account the existing infrastructure and professional personnel for operation of nuclear reactors in Lithuania, approved of the initiative to build a new nuclear power plant in Lithuania and invited the Baltic energy companies Lietuvos energija, Latvenergo and Eesti Energia, on equal terms among them, to analyze the potential construction of the new nuclear power plant. Presently, the above companies, with the participation of tender-selected consultants, realize the feasibility study regarding the construction of the new nuclear power plant in which they evaluate technological, environmental, legal and economic aspects of the project and its justification. The feasibility study is planned to be completed by 1 November 2006. It will be then when the project parties will decide about the further project development. Lithuania has committed to both legally and politically support the construction of the new nuclear power plant. Depending on the results achieved by the feasibility study, the parties should decide about the participation of the Baltic States and their energy companies in the project of construction of the new nuclear power facility. If the Baltic States agree, energy companies of other countries may be invited to join the project. Among such countries could be Poland that already shows interest in the future project. What is the future of alternative energy resources in Lithuania? How would or is generation of such energy energy encouraged? – The share of renewable energy resources in the general balance of primary energy grew by 8.7 percent ion 2005. It is expected that in 2010 it will make 12 percent. 8.8 TWh of energy was generated in 2005, meanwhile the estimated potential is around 21.29 TWh. Today we see that there exist good perspectives for the development of renewable energy resources in Lithuania. The development of the use of renewable energy resources is one of the primary goals of the Lithuanian energy policy. For this reason, the Government has approved the order for promoting generation and purchase of electricity generated on the basis of renewable energy resources. The price paid for the so-called “green” energy is 2.5 times larger than the average electricity generation price in the country. Once all windmills whose construction has started and biofuel-run power plants are built, over 7 percent of electricity will be generated on the basis of renewable energy resources by 2010. How smooth is the process of the sale of Mažeikių nafta to the Polish company PKN Orlen? How true are stories that certain Russian structures make interest-based impact to the transaction? – The sale of AB Mažeikių nafta shares to the Polish company PKN Orlen is realised following the agreements signed in May and June 2006. So far, I do not see any serious obstacles to completion of this transaction. My words may be supported by the ideas shared during the meeting of the President of PKN Orlen Igor Chalupec and Prime Minister of Lithuania Gediminas Kirkilas arranged in Vilnius on 25 September, 2006. The transaction will be fully completed when we get the permission from the European Commission on concentration of production capacities. PKN Orlen has already submitted the necessary documents to the European Commission. You held the position of the Minister of Economy in even four (I, II, III, VI) Governments formed after the restoration of Lithuania’s Independence. It was the time when immediate decisions had to be made in solving economic problems as well as dealing with energy problems (economic blockade and its outcomes) that were extremely difficult to the then Government lead by Prof. K. D. Prunskienė. You, as an architect of the history of Lithuania’s economy and its participant, probably best see if we today are much safer from the energy aspect? How large is the progress made in this field? – I recall very well the economic blockade of the Soviet Union that was imposed soon after Lithuania had declared its Independence. It greatly impacted the energy sector. It was the sector that had been fully integrated into the energy system of the former Soviet Union and had no capacity to operate independently. We had neither alternative energy sources nor infrastructure to receive them. Moreover, Lithuanian borders were still protected by another state. The situation has fundamentally changed during the last 15 years. Lithuania has built the oil terminal used to handle oil from tankers in the Baltic Sea, reconstructed the oil product terminal in the port of Klaipėda. At the moment, both terminals may work on import and export regimes. Presently, Lithuania is much safer and less vulnerable from the energy aspect, although there still exists a large scope of problems to be solved. Lithuania’s energy security is among the main goals of the Lithuanian energy policy. Particularly large attention to the issue of ensuring energy security is given in the National Energy Strategy that is to be revised this year. It says that in wishing to make Lithuania an energetically safer country it is necessary to regularly enhance the efficiency of the energy sector, expand the diversity of primary energy sources and suppliers, generate electricity in different power plants, accumulate and efficiently use fuel resources, integrate electricity and gas supply systems into the EU energy systems, perform the renewal of energy infrastructure and improve its reliability, on the common efforts of the Baltic States build new energy objzcts of regional importance (nuclear power plant, underground gas storage facility, liquefied gas terminal), improve physical protection of energy infrastructure (from terrorist attacks, natural calamities, risk of political nature), reduce the dependence on import of energy resources, etc. According to the analysis conducted on the basis of 2004 Eurostat data, Lithuania’s dependence on the import of energy resources accounted for 44 percent in 2004 and it was a very good result compared to other countries (88 percent in Ireland, 85 percent in Portugal, 77 percent in Belgium, 58 percent in Finland, etc.). However, if we evaluate the planned closure of INPP Unit II in 2009, Lithuania’s dependence grows to 87 percent and the reason is that it is estimated that gas imported from the only supplier, Russia, will make about 50 percent in the general balance of primary energy resources. Considering these threats and striving to enhance Lithuania’s energy security, the National Energy Strategy until 2025 envisages concrete measures in the electricity, gas, oil and other sectors.	Ūkio ministras Vytas Navickas atsako į žurnalo „Business and Exhibitions Lithuanian Economic Review“ klausimus Gerbiamas ministre, jau esate minėjęs, kad pasistūmėjo elektros tilto į Lenkiją reikalai. Kaip konkrečiai šiuo metu vystomas visai Europai svarbus energetikos projektas? Kokius jo įgyvendinimo etapus prognozuojate? Ar neatsitiks taip, kad ilgus metus aptarinėjama idėja vėl liks nematerializuota? Koks būtų šio energetikos tilto ekonominis efektas? Kiek jis turėtų politinės reikšmės? – Pataruoju metu, o ypač tada, kai susitiko Lietuvos ir Lenkijos Prezidentai, buvo išreikštas abiejų šalių aiškus noras šį projektą pastūmėti pirmyn. Tai patvirtino ir mano bei Lenkijos ūkio ministro P. Wozniak susitikimas Krynicos Forume, kuriame sutarėme, kad reikia organizuoti bendros Lietuvos ir Lenkijos darbo grupės posėdį. Rugsėjo 22 d. Varšuvoje susirinkusi išplėstinė darbo grupė parengė Lenkijos ir Lietuvos elektros energetinių sistemų sujungimo bei Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo plėtojant energetikos projektą ketinimų protokolą. Šį dokumentą aš ir mano kolega iš Lenkijos pasirašėme rugsėjo 29 d. šalių Prezidentų susitikimo metu. Įkurta projekto plėtros darbo grupė, kuri organizuos naujos galimybių studijos parengimą ir remdamasi studijos rezultatais pateiks rekomendacijas, kokie turi būti tolimesni projekto įgyvendinimo žingsniai, etapai, ekonominiai bei finansiniai rodikliai ir pan. Kol studija nepadaryta, nenorėčiau įvardinti konkrečių skaičių, tačiau projekto politinė reikšmė akivaizdi. Šiuo metu Lietuva, taip pat ir kitos Baltijos šalys elektros energetikos požiūriu yra izoliuotos nuo Europos Sąjungos (ES) valstybių, todėl negali dalyvauti bendroje ES rinkoje. Nesujungus Baltijos šalių su Vakarų valstybių elektros sistema nebus sukurta vieninga ES elektros rinka – nebus įgyvendinta viena iš prioritetinių ES energetikos politikos idėjų. Be to, šis sujungimas labai svarbus užtikrinti Lietuvos energetiniam saugumui po Ignalinos AE uždarymo. Ar realų pagrindą turi paraleliniai projektai, kurių realizavimas sujungtų Lietuvos ir Švedijos, Lietuvos ir Suomijos energetikos sistemas? Ar tai ne pernelyg brangus sumanymas? – Estijos ir Suomijos elektros jungtis bus pradėta eksploatuoti jau šių metų pabaigoje. Taip bus uždaryta viena iš trūkstamų Baltijos žiedo grandžių. Kita – Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtis. Jeigu ir šią trūkstamą grandį pavyks realizuoti, bus įgyvendinta Baltijos žiedo idėja – elektros energijos rinkos sukūrimas aplink Baltijos jūrą. Taigi Estijos ir Suomijos jungtis leis Baltijos šalims dalyvauti Skandinavijos šalių elektros rinkoje. Tai bus pirma jungtis su Europos Sąjungos šalimis, pirmas žingsnis į vieningos ES elektros rinkos sukūrimą. Šis žingsnis labai svarbus ne tik ekonominiu ir politiniu požiūriu, tai ir akivaizdus Baltijos šalių energetinio saugumo padidinimas. Plėtojamas labai svarbus mūsų šaliai Lietuvos ir Švedijos (SwindLit) elektros tinklų sujungimo projektas. Švedai jau anksčiau nagrinėjo galimybę statyti vėjo jėgainių parką (300 MW) Baltijos jūroje 100 km atstumu nuo kranto. Pratęsus povandeninį kabelį nuo jėgainių parko Lietuvos link, projektas įgautų ir politinės, ir komercinės naudos. Tokiu būdu būtų sukurtas „mažasis Baltijos žiedas“ ir Baltijos valstybės įsijungtų į vieningą Europos Sąjungos rinką per Skandinavijos šalių rinką. Būtų sustiprinamas energijos tiekimo patikimumas Baltijos šalyse po Ignalinos AE uždarymo, be to, atsirastų ir reali galimybė pardavinėti energijos perteklių Skandinavijos rinkai. Pagal tyrinėtojų prognozes, jau 2007 m. Skandinavijos šalių rinkoje trūks apie 12 TWh elektros energijos per metus. Jau yra atlikta galimybių studija, kuri parodė, kad projektas gali būti ekonomiškai naudingas. Numatoma perdavimo galia – 1000 MW. Įgyvendinimas galėtų būti baigtas iki 2010 m. Šiuo metu yra pasirašytas AB „Lietuvos energija“ susitarimas su Svenska Kraftnet dėl galimybių studijos, kuri bus atlikta 2007 m. Projektui įgyvendinti numatoma kviesti Latvijos ir Estijos energetikos kompanijas, kitus investuotojus, taip pat ir privačius. Ar manote, kad uždarius Ignalinos AE, Lietuva su kaimyninėmis valstybėmis turėtų siekti pasistatyti kitą atominę su naujo tipo reaktoriais? Koks čia galėtų būti valstybės ir privataus kapitalo vaidmuo bei santykis? – 2006 m. vasario 27 d. Trakuose Lietuvos, Latvijos ir Estijos Ministrai Pirmininkai pasirašė komunikatą, kuriame, atsižvelgdami į siekį išvengti priklausomybės nuo vieno dominuojančio energijos išteklių tiekėjo, į Lietuvoje esančią reikiamą infrastruktūrą, profesionalius atominę elektrinę eksploatuojančius darbuotojus ir kt., pritarė iniciatyvai Lietuvoje statyti naują atominę elektrinę ir pakvietė Baltijos šalių energetikos įmones AB „Lietuvos energija“, „Latvenergo“ ir „Eesti energia“ lygiateisiškumo pagrindais išnagrinėti naujos atominės elektrinės statybos klausimus. Šiuo metu minėtos bendrovės, dalyvaujant konkurso būdu parinktiems konsultantams, pagal sutartą planą sėkmingai vykdo naujo branduolinio reaktoriaus statybos galimybių studiją, kurioje įvertinami technologiniai, aplinkosauginiai, teisiniai ir ekonominiai projekto aspektai bei pagrįstumas. Galimybių studiją ketinama užbaigti iki 2006 m. lapkričio 1 d. Tada šalys toliau turės apsispręsti dėl tolesnio projekto vystymo. Naujos elektrinės statybą Lietuva įsipareigojusi remti teisiškai ir politiškai. Šalių apsisprendimas dėl pačių Baltijos šalių ir jų energetinių kompanijų dalyvavimo naujos atominės elektrinės statybos projekte priklausys nuo galimybių studijos rezultatų. Baltijos šalių susitarimai dėl tolesnės projekto vystymo eigos lems, ar bus kviečiamos dalyvauti ir kitų šalių energetinės kompanijos. Susidomėjimą šiuo projektu jau rodo ir mūsų kaimynė Lenkija. Ar turi perspektyvą Lietuvoje alternatyvūs energijos šaltiniai? Kaip tokios elektros gamyba būtų ar yra skatinama? – Atsinaujinančių energijos išteklių dalis bendrame šalies pirminės energijos balanse 2005m. padidėjo iki 8,7 proc. Tikimasi, kad 2010 m. jų indėlis padidės iki 12 proc. 2005 m. buvo pagaminta 8,8 TWh energijos, kai skaičiuojamas potencialas – apie 21,29 TWh, todėl galima sakyti, kad atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo plėtrai Lietuvoje yra tikrai neblogos perspektyvos. Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo plėtra – vienas iš pagrindinių Lietuvos energetikos politikos tikslų, todėl Vyriausybė patvirtino elektros energijos, kuriai gaminti naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, gamybos ir pirkimo skatinimo tvarką. Taip vadinama „žalioji“ elektros energija superkama maždaug 2,5 karto didesnėmis kainomis, negu skaičiuotina vidutinė elektros energijos gamybos kaina šalyje. Pastačius visas vėjo elektrines, kurių statybos procesas jau prasidėjo, ir biokurą deginančias elektrines, 2010 m. daugiau kaip 7 proc. elektros energijos bus pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos išteklius. Ar „Mažeikių naftos“ pardavimas Lenkijos koncernui „PKN Orlen“ vyksta pakankamai sklandžiai? Kiek pagrįstos kalbos, kad Rusijos atitinkamos struktūros daro suinteresuotą poveikį šiam procesui? – AB „Mažeikių nafta“ akcijų pardavimas Lenkijos bendrovei „PKN Orlen“ vyksta pagal 2006 m. gegužės ir birželio mėnesiais pasirašytas sutartis. Kol kas šiam sandoriui kokių nors esminių kliūčių nematau. Tai patvirtina ir 2006 m. rugsėjo 25 d. „PKN Orlen“ prezidento Igorio Chalupeco ir Lietuvos Vyriausybės Ministro Pirmininko Gedimino Kirkilo susitikime Vilniuje išsakytos mintys. Tiesa, sėkmingam šio sandorio užbaigimui reikia gauti Europos Komisijos atitinkamą leidimą dėl gamybinių pajėgumų koncentravimo. „PKN Orlen“ Europos Komisijai reikiamus dokumentus jau pateikė. Esate buvęs net keturių (I, II, III, VI) pirmųjų po Nepriklausomybės atgavimo Vyriausybių ekonomikos ministru, t.y. tuo metu, kai beatsikuriančioje valstybėje reikėjo operatyviai spręsti ūkio aktualijas, sudėtingas tuometinei Vyriausybei, ypač prof. K. D. Prunskienės vadovaujamai, – energetikos problemas (ekonominė blokada ir jos padariniai). Taigi Jums, betarpiškam šios ekonominės istorijos kūrėjui ir dalyviui, turi būti pakankamai gerai matoma, ar dabar mes esame daug saugesni energetikos požiūriu? Kiek esame pasiyrę į priekį šiuo atžvilgiu? – Taip, gerai prisimenu buvusios Tarybų Sąjungos organizuotą ekonominę blokadą Lietuvai, paskelbus Nepriklausomybę. Ypač jautriai tai išgyveno energetikos ūkis, nes jis buvo visiškai integruotas į buvusios Tarybų Sąjungos energetinę sistemą ir negalėjo veikti savarankiškai. Neturėjome nei alternatyvių energijos išteklių šaltinių, nei atitinkamos infrastruktūros jiems priimti. Be to, šalies sienas dar saugojo kita valstybė. Per pastaruosius 15 metų situacija iš esmės pasikeitė. Esame pastatę naftos priėmimo terminalą, kuriuo galime priimti naftą iš tanklaivių Baltijos jūroje. Taip pat rekonstravome naftos produktų terminalą Klaipėdos uoste. Šie abu terminalai gali dirbti dviem režimais – tiek importo, tiek eksporto. Dabar esame energetiniu požiūriu žymiai saugesni ir mažiau pažeidžiami, nors spręstinų klausimų dar turime. Lietuvos energetinis saugumas yra vienas iš pagrindinių šių dienų Lietuvos energetikos politikos tikslų. Energetinio saugumo užtikrinimo klausimams ypač daug dėmesio skiriama šiais metais atnaujinamoje Nacionalinėje energetikos strategijoje. Joje pažymima, kad norint Lietuvą padaryti energetiškai saugesnę, reikia nuolat didinti energetikos sektoriaus veiklos efektyvumą, plėsti pirminės energijos šaltinių ir tiekėjų įvairovę, gaminti elektros energiją įvairaus tipo elektrinėse, sukaupti ir efektyviai naudoti kuro atsargas, integruoti elektros energetikos ir dujų tiekimo sistemas į ES energetikos sistemas, atnaujinti energetikos infrastruktūrą ir gerinti jos darbo patikimumą, bendromis Baltijos šalių pastangomis statyti regioninės reikšmės energetikos objektus (atominę elektrinę, požeminę dujų saugyklą, suskystintų gamtinių dujų terminalą), gerinti energetikos infrastruktūros fizinę apsaugą (nuo teroristų aktų, gamtos katastrofų, politinio pobūdžio rizikos), mažinti priklausomybę nuo energijos išteklių importo ir pan. Remiantis „Eurostat“ 2004m. duomenimis atlikta analize Lietuvos priklausomybė nuo energijos išteklių importo 2004 m. sudarė apie 44 proc. Tai buvo labai neblogas rezultatas lyginant su kitomis šalimis (pvz., Airijos priklausomybė – 88 proc., Portugalijos – 85 proc., Belgijos – 77 proc., Suomijos – 58 proc. ir pan.). Tačiau įvertinus planuojamą 2009 m. Ignalinos AE antrojo bloko sustabdymą Lietuvos priklausomybė padidėja iki 87 proc., kadangi planuojama, jog apie 50 proc. bendrame pirminės energijos išteklių balanse sudarys dujos, importuojamos iš vieno tiekėjo – Rusijos. Atsižvelgiant į šias grėsmes ir siekiant padidinti energetinį Lietuvos saugumą Nacionalinės energetikos strategijoje iki 2025 m. numatomos konkrečios priemonės elektros, dujų, naftos ir kt. sektoriuose.

Support for Agriculture, Rural Development and Fisheries by European Union Structural Funds	Europos SĄjungos struktŪriniŲ fondŲ parama ŽemĖs Ūkiui, kaimo plĖtrai ir Žuvininkystei
As soon as Lithuania acceded the European Union (further EU), it joined the process of implementation of the EU structural policy. Its goal is to use the financial instruments to minimize the differences in economic and social development among the EU Member States and improve the competitiveness of the lagging-behind European regions. The main instrument in implementing this policy is financial aid of the EU structural funds that is distributed according to the regulations set for financing of the programmes. The possibility to benefit through the EU structural funds has encouraged the private limited liability company UAB Ukmergės biofabrikas to implement an investment project Modernization and development of production basis of ecological fodder and feed additives targeted to the development and modernization of the main activity of the company - production of fodder and feed additives. The goal of the project to be realised by the company UAB Ukmergės biofabrikas is to modernize and expand the facilities for production of ecological fodder and feed additives. To reach this goal, the company intends buying modern equipment for mixing and granulation of ecological fodder also equipment for storing raw grain crops, like grain storing towers, cleaners, drying room with automated drying process, transporters, etc. It is expected that the successful implementation of the project will lead to significant improvement and speeding up of the production process, preparation and delivery of products, reduction of production waste and control improvement. The project will contribute to implementing the goals of Measure Improving of Processing and Marketing of Agricultural Products of 2004-2006 Single Programming Document (SPD) Priority Rural and Fisheries Development. The 2004-2006 support reaches Lithuania from four EU structural funds. The support to agriculture and rural development comes from the European Agricultural Guidance and Guarantee Fund (EAGGF), fisheries sector – from the Financial Instrument for Fisheries Guidance (FIFG). Agriculture, rural development and fisheries are supported according to ten measures of the SPD Priority Rural and Fisheries Development with the Ministry of Agriculture acting as an intermediary administering institution. The goal of implementation of Measure Investment in Agricultural Holdings is, through the support to animal and crop production, to accelerate restructuring of agricultural holdings, increase applicants’ income from agricultural and related activities. Beneficiaries (farmers, agricultural companies, economic entities) may use the money for buying new agricultural machinery, reconstruction and construction of real property used for the project needs, introduce arable land improvement systems. 248 million 194 thousand litas has been allocated under this Measure in 2004-2006. Measure Setting-up of Young Farmers is targeted to promote farmers under 40 years of age get engaged into agricultural activities, modernize agricultural and rural holdings and stabilize the demographic situation in rural areas. The support of 56 million 397 thousand litas will reach young farmers in 2004-2006. Seeking to improve the competitiveness of agricultural products, increase the value added and improve marketing the support of 103 million 978 thousand litas has been envisaged under Measure Improving Processing and Marketing of Agricultural Products. The beneficiaries under this Measure are cooperative companies and enterprises engaged in processing of agricultural products. The goal of Measure Adaptation and Development of Rural Areas is to create suitable conditions to live and work in the countryside. Under this Measure, the support is allocated to the following activities: “Agricultural water management”, “Advisory services to farms”, “Promotion of rural tourism activities and crafts”, “Reorganisation of land plots”, “Diversification of agricultural and related economic activities encouraging diverse economic activities and alternative sources of income”. 160 million 302 thousand litas has been allocated for this Measure. Measure Forestry targets to retain and develop economic, ecological and social functions in rural areas. The beneficiaries are owners of private forest holdings or their associations, municipalities, administrators of state forests. The support under this Measure in 2004-2006 totals 21 million 828 thousand litas. After Lithuania acceded the European Union on 1 May, 2004, SPD LEADER plus Measure was launched. This Measure promotes rural development by educating and enhancing the abilities of local residents to work together. LEADER plus is one of four EU initiatives (others are EQUAL, INTERREG, URBAN) established to promote rural development seeking to help rural residents to improve the quality of life, encourage them for active participation in adopting and implementing rural development ideas. The measure is characterised by its specific implementation: rural residents, rural communities and other non-profit organizations, public and private sectors integrate their activities on the principle of partnership. The principle of partnership is an instrument used to create local action groups (LAG) that prepare and implement local development strategies. Rural residents are actively involved in all stages of implementation of LEADER plus Measure. A wish to change life and environment must be generated by rural residents themselves, since the experience shows that decisions made on the national and local levels usually discord with actual situation in the countryside. Following the Republic of Lithuania Law on Associations, in the period between 1 May 2004 and October 2006, 35 local action groups have been established in Lithuania. These groups seek for active participation in implementation of LEADER plus type measures. LAG activities cover more than 90 percent of rural territories in Lithuania. As of mid January 2006, 27 LAG applications for implementation of pilot integrated strategies were received. Taking into consideration the decision of the European Commission and the fact that LAG strategies drafted for 2004-2006 period are pilot by their nature 10 best strategies out of the number of 27 were selected in 2006 and were awarded the support of up to 508 817 litas per strategy. The strategies will be implemented though local projects that may be presented to the local action group by rural communities, non-profit organizations, other natural and legal persons envisaged in the strategy. In the period of 2004-2006, the total of 9 million 373 thousand litas has been allocated for SPD Measure LEADER plus. 45.7 percent of the aid money is given for activities relating to acquisition of skills and another 54.3 percent go to pilot integrated strategies. Measure Training has been developed to enhance professional qualification of people employed in the agricultural sector. The final beneficiaries are training institutions enjoying the status of a legal entity and holding the right to be engaged in adult education in the procedure established by the Lithuanian legislation. Training courses are also subject for financing. 3 million 547 thousand litas has been allocated under this measure in 2004-2006. The goal of Measure Fishing Activities of SPD Priority Rural and Fisheries Development is to adjust fishing effort to available fish resources, create modern, more competitive and profitable fishing fleet. Applicants may submit projects in the fields of “Termination of fishing activities” and “Modernization of fishing vessels”. 28 million 799 thousand litas has been intended for financing this measure in 2004-2006. SPD Measure Protection and Development of Aquatic Resources, Fishing Port Facilities, Fish Processing and Marketing, and Fishing in Inland Waters supports the following activities: “Aquaculture”, “Fish processing and marketing”, “Protection and development of live aquatic resources”, “Fishing in inland waters”, “Construction, development and modernization of port facilities”. The support may be granted for construction of fish passages, restoration of spawning areas and migratory routes, modernization of aqua-culture enterprises and expansion of the assortment of fish bred in these enterprises, modernization and rationalization of activities of fish processing companies, maintenance of fishing vessels, improvement of fishermen’s work conditions, conditions for fish unloading and sale in the fishing port, modernization of vessels used for fishing in inland waters, their adaptation to veterinary, hygiene and sanitary requirements. In 2004-2006, the measure will be financed by 23 million 304 thousand litas. The goal of SPD Measure Other Fishing Activities is to create conditions necessary for the market development, improve fishing conditions in coastal waters, and mitigate social consequencies arising from termination of fishing activities. The supported activities under this measure are “Compensation for temporal termination of fishing activities”, “Compensation to fishermen who have terminated their fishing activities as a result of scrapping of a vessel on which they were employed”, “Support for the establishment and activities of producers’ organizations, and implementation of quality improvement plans”, “Collective small-scale projects for fishing in coastal waters”. The support to this measure in 2004-2006 totals 7 million 214 thousand litas. The support of European Agricultural Fund for Rural Development (EAFRD) for agriculture in 2007-2013 So far financial support for agriculture and rural development reached Lithuania from several funds. Seeking to simplify the administration of the aid, the support of the single financial source will be introduced from 2007 - European Agricultural Fund for Rural Development operating under one regulation, one programme and one management system. The Lithuanian Rural Development Programme for 2007-2013 was drafted according to the strategic EU documents which were Lisbon and Göteborg Strategies and Community Guidelines for Rural Development. The strategic goals set for 2007-2013 are development of alternative businesses and services, modernization of farms, production of agricultural produce creating high value added. It will be also endeavoured to minimize regional, urban and rural differences. In 2007, after the new Lithuanian Rural Development Programme for 2007-2013 is launched, farmers and other entities engaged in agricultural activities will have a possibility to apply for EAFRD support of 7 billion litas. Rural development in Lithuania, like in rest Europe, will be based on four guidelines. The first guideline will be targeted to improve the competitiveness of agricultural and forestry sectors, where it is planned to improve the structure and infrastructure of farms and forest holdings, introduce modern technologies and innovations, improve quality and marketing of products, strengthen the human potential. The second guideline, improvement of the environment and the countryside, will target to promotion of environment-friendly farming that reduces climate change, preserves biological diversity and supports farming activities. The third guideline points to improving the quality of life in rural areas and diversification of rural economies. It will help to enhance employment in rural areas, create alternative sources of income, educate entrepreneurship skills in rural residents, make the countryside more attractive. The fourth guideline that is targeted to implement LEADER method will help to promote local initiatives, partnership, development of cooperation and human resources in the seek of successful preparation and implementation of strategies for local action groups, adoption of rural-residents-initiated solutions in rural development. The 2007-2013 support for fisheries will reach this sector from the European Fisheries Fund.	Lietuva, tapusi Europos Sąjungos (toliau – ES) nare, prisijungė prie ES struktūrinės politikos įgyvendinimo. Jos tikslas – finansinėmis priemonėmis mažinti ES valstybių ekonominio ir socialinio išsivystymo skirtumus bei pagerinti atsilikusių Europos regionų konkurencingumą. Pagrindinė šios politikos įgyvendinimo priemonė yra ES struktūrinių fondų lėšos, kurios skirstomos vadovaujantis programų finansavimo nuostatomis. Galimybė pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama paskatino uždarąją akcinę bendrovę „Ukmergės biofabrikas“ įgyvendinti investicinį projektą „Ekologinių pašarų bei papildų gamybos bazės modernizavimas ir plėtra“, orientuotą į pagrindinės įmonės veiklos – pašarų bei pašarų papildų gamybos – plėtrą ir modernizavimą. Bendrovės įgyvendinamo projekto tikslas – modernizuoti bei praplėsti ekologinių pašarų bei papildų gamybos bazę. Šiam tikslui pasiekti UAB „Ukmergės biofabrikas“ planuoja įsigyti modernią ekologinių pašarų malimo, maišymo ir granuliavimo įrangą bei grūdinių žaliavų saugyklą: valymo mašiną, džiovyklą su džiovinimo proceso automatika, transporterių ir t.t. Tikimasi, jog po sėkmingo projekto įgyvendinimo žymiai pagreitės bei pagerės gamybos procesas, produktų paruošimas bei pristatymas, sumažės gamybos atliekų, padidės kontrolė. Projektas prisidės prie Lietuvos 2004–2006 m. Bendrojo programavimo dokumento (toliau – BPD) prioriteto „Kaimo plėtra ir žuvininkystė“ priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimo ir rinkodaros gerinimas“ tikslų įgyvendinimo. Lietuva 2004–2006 m. finansinę paramą gauna iš keturių ES struktūrinių fondų. Parama žemės ūkiui ir kaimo plėtrai teikiama iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF), žuvininkystės sektoriui – iš Žuvininkystės orientavimo finansinės priemonės (ŽOFP) fondo. Žemės ūkis, kaimo plėtra ir žuvininkystė remiami pagal dešimt BPD „Kaimo plėtros ir žuvininkystės“ prioriteto priemonių. Tarpinė šių priemonių administravimo institucija – Žemės ūkio ministerija. Priemonės „Investicijos į žemės ūkio valdas“ tikslas – remiant gyvulininkystę, augalininkystę, spartinti žemės ūkio valdų restruktūrizavimą, didinti pareiškėjų pajamas iš žemės ūkio ir su juo susijusios veiklos. Paramos gavėjai (ūkininkai, žemės ūkio bendrovės, ūkio subjektai) gali įsigyti naujos žemės ūkio technikos, rekonstruoti bei statyti projekto reikmėms skirtą nekilnojamąjį turtą, įrengti ariamos žemės gerinimo sistemų. Pagal šią priemonę 2004–2006m. skirta 248 mln.194 tūkst. Lt. Teikiant paramą pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ siekiama skatinti ūkininkus iki 40 metų amžiaus užsiimti žemės ūkio veikla, padėti jiems modernizuoti žemės ūkio ir kaimo valdas bei stabilizuoti demografinę situaciją kaimo vietovėse. Jaunųjų ūkininkų rėmimui 2004–2006 m. skirta 56 mln. 397 tūkst. Lt. Siekiant pagerinti žemės ūkio produktų konkurencingumą bei padidinti jų pridėtinę vertę, pagerinti rinkodarą, numatyta 103 mln. 978tūkst. Lt. parama pagal priemonę „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodaros gerinimas“. Paramos gavėjai – žemės ūkio produktų perdirbimu užsiimančios kooperatinės bendrovės bei įmonės. „Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimo“ priemonės tikslas – sudaryti tinkamas sąlygas gyventi ir dirbti kaime. Pagal šią priemonę remiamos tokios veiklos sritys: „Žemės ūkio vandentvarka“, „Konsultavimo paslaugos ūkiams“, „Kaimo turizmo ir amatų skatinimas“, „Žemės sklypų perskirstymas“, „Žemės ūkio ir artimų ekonominės veiklos sektorių įvairinimas, siekiant įvairiapusio ekonominės veiklos pobūdžio ir alternatyvių pajamų šaltinių“. Iš viso šiai priemonei skirta 160 mln. 302 tūkst. Lt. Pagal priemonę „Miškų ūkis“ parama teikiama miškų ekonominių, ekologinių ir socialinių funkcijų kaimo vietovėse išsaugojimui bei plėtrai . Paramos gavėjai – privačių miško valdų savininkai ar jų asociacijos, savivaldybės, valstybinių miškų valdytojai. Šiai priemonei 2004–2006 m. skirta 21 mln. 828 tūkst. Lt. 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, pradėta įgyvendinti BPD „Leader+“ pobūdžio priemonė, skatinanti kaimo plėtrą ugdant ir stiprinant vietos gyventojų gebėjimą dirbti kartu. „Leader+“ yra viena iš keturių (kitos – EQUAL, INTERREG, URBAN) ES iniciatyvų, kuri orientuota į kaimo plėtrą, siekiant padėti kaimo gyventojams gerinti gyvenimo kokybę, skatinti juos aktyviai dalyvauti priimant ir įgyvendinant kaimo plėtros sprendimus. Ši priemonė ypatinga dėl jos įgyvendinimo metodo: kaimo gyventojai, kaimo bendruomenės ir kitos pelno nesiekiančios organizacijos, valstybinis ir privatus sektoriai vienijasi partnerystės principu bendrai veiklai. Partnerystės principu suburiamos vietos veiklos grupės (VVG), kurios rengia ir įgyvendina vietos plėtros strategijas. Į visus „Leader+“ priemonės vykdymo etapus aktyviai įtraukiami kaimo gyventojai. Noras keisti savo gyvenimą ir aplinką turi kilti patiems kaimo gyventojams, t.y. ,,iš apačios”, nes, kaip rodo patirtis, „iš viršaus“ nuleisti valstybiniai ir vietos valdžios sprendimai dažnai neatitinka realios kaimo situacijos. Lietuvoje nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2006m. spalio mėnesio, vadovaujantis LR Asociacijų įstatymu, yra įsteigtos 35 VVG, siekiančios aktyviai dalyvauti „Leader+“ pobūdžio priemonės įgyvendinime. VVG veiklos teritorija apima daugiau negu 90 proc. Lietuvos kaimo vietovių teritorijos. 2006 m. sausio viduryje buvo gautos 27 VVG paraiškos bandomosioms integruotoms strategijoms įgyvendinti. Atsižvelgiant į Europos Komisijos sprendimą ir į tai, kad vietos veiklos grupių strategijos, parengtos 2004–2006 m. programavimo laikotarpiui, yra bandomojo pobūdžio, iš 27 pateiktų 2006 m. buvo atrinkta 10 geriausiai parengtų strategijų, kurioms įgyvendinti skirta parama (iki 508 817 Lt kiekvienai). Strategijos įgyvendinamos per vietos projektus, kuriuos vietos veiklos grupei galės teikti kaimo bendruomenės, ne pelno organizacijos, kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, numatyti strategijoje. Iš viso 2004–2006 m. BPD „Leader+“ pobūdžio priemonei skirta 9 mln. 373 tūkst. Lt. Veiklai, susijusiai su įgūdžių įgijimu, skiriama 45,7proc. lėšų, o bandomosioms integruotoms strategijoms – 54,3 proc. Priemonė „Mokymas“ skirta žemės ūkyje dirbančiųjų kvalifikacijos kėlimui. Paramos gavėjai – mokymo institucijos, kurios turi juridinio asmens statusą ir teisės aktų nustatyta tvarka yra įgijusios teisę užsiimti suaugusiųjų švietimu. Remiami mokymo kursai. Šios priemonės įgyvendinimui 2004–2006 m. skirta 3mln. 547tūkst. litų. Teikiant paramą pagal BPD „Kaimo plėtros ir žuvininkystės“ prioriteto priemonę „Veikla, susijusi su žvejybos laivynu“, siekiama pritaikyti žvejybos pajėgumus esamiems žuvų ištekliams, sukurti modernų, konkurencingą, rentabilesnį žvejybos laivyną. Pareiškėjai gali teikti projektus pagal veiklos sritis „Laivų žvejybinės veiklos nutraukimas visam laikui“ ir ,,Žvejybos laivų modernizavimas“. Iš viso 2004–2006 m. šiai priemonei įgyvendinti numatyta skirti 28 mln. 799 tūkst. Lt. Pagal BPD priemonę „Vandens išteklių apsauga ir plėtra, žuvininkystė, žvejybos uosto įrenginiai, žuvų perdirbimas, rinkodara ir žvejyba vidaus vandenyse“ remiamos veiklos sritys: „Akvakultūra“, „Žuvų perdirbimas ir rinkodara“, „Gyvųjų vandens išteklių apsauga ir plėtra“, „Žvejyba vidaus vandenyse“, „Žvejybos uosto įrenginių statyba, plėtra ir modernizavimas“. Parama gali būti skiriama žuvų praplaukimo takų statybai, nerštaviečių ir migracijos kelių atkūrimui, akvakultūros įmonių modernizavimui ir jose auginamų žuvų asortimento plėtimui, žuvų perdirbimo įmonių veiklos modernizavimui bei racionalizavimui, žvejybos laivų aptarnavimo, žvejų darbo sąlygų ir žuvų iškrovimo bei realizavimo sąlygų žvejybos uoste gerinimui, vidaus vandenų žvejybos laivų modernizavimui ir atitikimui veterinarijos, higienos bei sanitarijos reikalavimams. Iš viso 2004–2006 m. šiai priemonei skiriama 23 mln. 305 tūkst. Lt. BPD Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonės „Kita veikla (susijusi su žuvininkyste)” bendras tikslas – sudaryti sąlygas bendram rinkos organizavimui, pagerinti priekrantės žvejybos sąlygas ir sušvelninti žvejybinės veiklos nutraukimo socialinius padarinius. Parama teikiama pagal tokias veiklos sritis: „Kompensacijos už laikiną žvejybinės veiklos nutraukimą“, „Kompensacijos žvejams, netekusiems darbo žvejybos laive dėl jo veiklos nutraukimo visam laikui“, „Parama gamintojų organizacijų kūrimui, veiklai ir kokybės gerinimo planų įgyvendinimui“, „Kolektyviniai mažos apimties priekrantės žvejybos projektai“. Iš viso 2004–2006 m. šiai priemonei skiriama 7 mln. 241 tūkst. Lt. Europos ŽemĖs Ūkio fondo kaimo plĖtrai (EŽŪFKP) parama ŽemĖs Ūkiui 2007–2013 m. Iki šiol parama žemės ūkiui ir kaimo plėtrai buvo teikiama iš kelių fondų. Siekiant paramos administravimą padaryti paprastesnį, nuo 2007m. paramos lėšos bus naudojamos iš vieno finansavimo šaltinio – Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, bus vadovaujamasi vienu reglamentu, programa bei valdymo sistema. Lietuvos 2007–2013 m. kaimo plėtros programa parengta atsižvelgiant į ES strateginius dokumentus – Lisabonos ir Geteburgo strategijas bei Europos Bendrijos kaimo plėtros gaires. 2007–2013 m. būtina plėtoti alternatyvius verslus bei paslaugas, modernizuoti ūkius, gaminti aukštos pridėtinės vertės produktus. Bus siekiama, kad skirtumas tarp regionų ir kaimo bei miesto būtų kuo mažesnis. Nuo 2007 m., pradėjus įgyvendinti naująją Kaimo plėtros 2007–2013 m. programą, ūkininkams bei kitiems kaimo žemės ūkio veikla užsiimantiems asmenims atsivers galimybės gauti apie 7 mlrd. litų EŽŪFKP paramos. Kaimo plėtra Lietuvoje, kaip ir visoje ES, bus vykdoma pagal keturias strategines kryptis. Pirmąja kryptimi siekiama didinti žemės ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumą. Šios krypties priemonėmis numatoma gerinti ūkių ir miško valdų struktūrą bei infrastruktūrą, diegti pažangias technologijas ir inovacijas, gerinti produktų kokybę ir rinkodarą, stiprinti žmogiškąjį potencialą. Antrosios krypties priemonėmis parama bus teikiama aplinkos ir kraštovaizdžio puoselėjimui. Bus skatinama aplinką tausojanti ūkininkavimo praktika, mažinanti klimato kaitą, išsauganti biologinę įvairovę bei palaikanti ūkinę veiklą. Trečioji kryptis skirta gyvenimo kokybės kaime gerinimui, kaimo ekonomikos įvairinimui. Šios krypties priemonėmis siekiama didinti užimtumą kaime, sukurti tradicinei žemdirbystei alternatyvius pajamų šaltinius, ugdyti kaimo gyventojų verslumo įgūdžius, didinti kaimo vietovių patrauklumą. Ketvirtoji kryptis skirta „Leader“ metodo įgyvendinimui. Įgyvendinant šią kryptį, bus skatinama vietos iniciatyva, bendradarbiavimas, žmogiškųjų išteklių bei partnerysčių plėtra, siekiant sėkmingo vietos veiklos grupių strategijų parengimo ir įgyvendinimo, kaimo plėtros sprendimų „iš apačios“ priėmimo. Žuvininkystės sektoriui parama 2007–2013m. bus teikiama iš atskiro – Europos žuvininkystės – fondo.

Corporate Income Tax ReturnsIs to be Filed by All Entities Engaged in Economic-Commercial Activities This year, corporate income tax returns is also to be filed by some non-profit entities	Pelno mokestĮ deklaruos visi, vykdantys ŪkinĘ – komercinĘ veikĄ Šiais metais pelno mokesčio deklaraciją kartu su kitais pelno nesiekiančiais vienetais turės pateikti ir sodų bendrijos
The State Tax Inspectorate under the Ministry of Finance of the Republic of Lithuania (STI) informs that this year corporate income tax returns for the tax year of 2005 must be also filed by some non-profit entities and entities enjoying the status of a social enterprise. The Director of Law Department of the State Tax Inspectorate Vilma Vildžiūnaitė tells more about changes in filing the annual corporate income tax returns. Which institutions and organizations are attributed to the category of non-profit entities? -Non-profit entities are public institutions, associations, charity and support funds, home owners’ associations, horticulturists’ associations, religious communities associations and centres, any other public legal entities registered in the procedure established by the Republic of Lithuania legislation. What tax rates are imposed on taxable profits of non-profit entities? -That part of taxable profits of non-profit entities, whose income from economic and commercial activity does not exceed 1 million litas, which amounts to 25 thousand litas is taxed at a rate of 0% and the remaining part of taxable profits is taxed at a rate of 15%. If income from economic and commercial activity over the tax period exceeds 1 million litas, the whole taxable profits is taxed at a rate of 15%. The annual corporate income tax returns for 2005 must be also filed by entities enjoying the status of a social enterprise, though their taxable profits, if it conforms to all regulations established by the Law on Corporate Income Tax, is taxed at 0%. When non-profit entities are allowed not to file annual corporate income tax returns? - Non-profit entities may not file corporate income tax returns when they do not exercise economic and commercial activity. In this case, they are suspended from filing annual corporate income tax returns with a local tax administrator. After the end of the tax period and before the deadline for filing corporate income tax returns, non-profit entities which do not exercise economic and commercial activity shall present a letter written in a free form to the county state tax inspectorate in the territory whereof they have been registered and the Register of Taxpayers explaining why they have not filed tax returns. When shall enterprises file annual corporate income tax returns? Have any changes been made in the forms of the returns? - Enterprises and other legal entities whose tax period coincides with the calendar year shall file the annual corporate income tax returns for the tax period by October 1. This year, October 1 coincides with Sunday, so the annual corporate income tax returns for 2005 shall be filed by October 2, 2006. Corporate income tax shall be also paid by the same date. Forms of either annual corporate income tax returns or their annexes have not changed. Legal entities which draw up financial accounts shall file form FR0475 for annual corporate income tax returns, while legal entities (individual companies and economic partnerships) which do not draw up financial accounts shall file form FR0475A. In what cases must annual corporate income tax returns be filed? - Starting with the tax period of 2005, a Lithuanian entity or a foreign entity carrying on activities in Lithuania and having a permanent establishment here and which during the tax period concluded transactions and/or economic operations with associated entities, together with the annual corporate income tax returns shall file form FR0528 for account of transactions and economic operations between associated entities. FR0528 is an annex to the annual corporate income tax returns. However if over the tax period, the entity has concluded transactions and/or economic operations with associated entities when the value of one transaction or operation was less than 300 thousand litas, or has concluded the same type transactions and/or economic operations the total value of which over the tax period was less than 300 thousand litas, or has concluded transactions and/or economic operations of different types the total value of which over the tax period was less than 300 thousand litas, it is allowed not to file account FR0528. The rules for filling account FR0528 are available on the website of the State Tax Inspectorate (www.vmi.lt) and in state tax inspectorates in counties. In observing regulations of the Law on Corporate Income Tax, this year, like last year, all payers of corporate income tax which draw up financial accounts shall, together with the annual corporate income tax returns, file with the local tax administrator an annex for returns of associated entities and financial accounts.	Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad šiemet metines pelno mokesčio deklaracijas už 2005 mokestinius metus turi pateikti ir kai kurie pelno nesiekiantys vienetai bei socialinės įmonės statusą turinčios įmonės. Apie metinės pelno mokesčio deklaracijos pateikimo naujoves kalbamės su Mokesčių teisės departamento direktore Vilma Vildžiūnaite. Kokios įstaigos, organizacijos priskiriamos prie pelno nesiekiančių institucijų? -Pelno nesiekiantiems vienetams priskiriamos viešosios įstaigos, asociacijos, labdaros ir paramos fondai, daugiabučių namų savininkų bendrijos, sodininkų bendrijos, religinės bendrijos, bendruomenės ir centrai bei kiti viešieji juridiniai asmenys, įregistruoti pagal atitinkamus Lietuvos Respublikos įstatymus. Kokiu tarifu apmokestinamas pelno nesiekiančių vienetų apmokestinamasis pelnas? -Pelno nesiekiančių vienetų, kurių pajamos iš ūkinės komercinės veiklos neviršija 1 milijono litų, apskaičiuota apmokestinamojo pelno dalis, atitinkanti 25 tūkst. litų sumą, apmokestinama 0 proc. tarifu, likusi – 15 proc. Jeigu ūkinės komercinės pajamos per mokestinį laikotarpį viršija 1 milijoną litų, tai visas apmokestinamasis pelnas apmokestinamas 15 proc. tarifu. Metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2005 metus turi pateikti ir socialinės įmonės statusą turinčios įmonės, nors jų apmokestinamasis pelnas, jeigu atitinka visas Pelno mokesčio įstatyme nustatytas sąlygas, apmokestinamas nuliniu pelno mokesčio tarifu. Kokiais atvejais pelno nesiekiantys vienetai gali neteikti metinių pelno mokesčių deklaracijų? - Jeigu nevykdo ūkinės komercinės veiklos. Tokiu atveju jie laikinai atleidžiami nuo metinės pelno mokesčio deklaracijos teikimo vietos mokesčių administratoriui. Pelno nesiekiantys vienetai, nevykdantys ūkinės komercinės veiklos, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus iki paskutinės pelno mokesčio deklaracijos pateikimo datos turi pateikti laisvos formos raštą apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, kurioje jie įregistruoti, bei Mokesčių mokėtojų registrui ir nurodyti deklaracijų nepateikimo priežastis. Iki kada įmonės turi pateikti metinę pelno mokesčio deklaraciją? Ar pasikeitė deklaracijų formos? - Metinę pelno mokesčio deklaraciją už mokestinį laikotarpį įmonės ir kiti juridiniai asmenys (kurių mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais) turi pateikti iki spalio 1 dienos. Kadangi šių metų spalio 1 diena yra sekmadienis, tai metinė pelno mokesčio deklaracija už 2005 metus turi būti pateikta iki šių metų spalio 2 dienos. Pelno mokestis taip pat turi būti sumokamas iki šios datos. Metinių pelno mokesčio deklaracijų ir jų priedų formos nepasikeitė. Juridiniai asmenys, kurie sudaro finansinę atskaitomybę, turi pateikti metinę pelno mokesčio deklaracijos FR0475 formą, o juridiniai asmenys (individualios įmonės ir ūkinės bendrijos), kurie nesudaro finansinės atskaitomybės, – metinės pelno mokesčio deklaracijos FR0475A formą. Kokiais atvejais reikia pateikti metinės pelno mokesčio deklaracijos priedus? - Nuo 2005 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio Lietuvos vienetas ar užsienio vienetas, vykdantis veiklą Lietuvoje ir turintis nuolatinę buveinę, per mokestinį laikotarpį su asocijuotais asmenimis sudaręs sandorių ir/ar ūkinių operacijų, kartu su metine pelno mokesčio deklaracija teikia ir Asocijuotų asmenų tarpusavio sandorių arba ūkinių operacijų ataskaitos FR0528 formą. Ataskaita FR0528 yra metinės pelno mokesčio deklaracijos priedas. Tačiau, jei per mokestinį laikotarpį vienetas su asocijuotais asmenimis sudarė sandorių ir/ar ūkinių operacijų, kurių vieno vertė buvo mažesnė nei 300 tūkstančių litų, arba sudarė vienarūšių sandorių ir/ar ūkinių operacijų, kurių bendra vertė per mokestinį laikotarpį buvo mažesnė nei 300 tūkstančių litų, arba sudarė nevienarūšių sandorių ir/ar ūkinių operacijų, kurių bendra vertė per mokestinį laikotarpį buvo mažesnė nei 300 tūkstančių litų, tai vienetas gali ataskaitos neteikti. Ataskaitos FR0528 užpildymo taisyklės skelbiamos VMI prie FM interneto svetainėje (www.vmi.lt), apie jas galima sužinoti ir apskričių valstybinėse mokesčių inspekcijose. Kaip ir praėjusiais, taip ir šiais metais visi pelno mokesčio mokėtojai, kurie sudaro finansinę atskaitomybę, vadovaudamiesi Pelno mokesčio įstatymo nuostatomis, vietos mokesčių administratoriui kartu su metine pelno mokesčio deklaracija turi pateikti ir asocijuotų asmenų deklaracijos priedą bei finansinę atskaitomybę. •Kokios įstaigos, organizacijos priskiriamos prie pelno nesiekiančių institucijų?

Business-like conversation on railway issues Pranas JokubaviČius: KlaipĖda railway company operates at its full speed Klaipėda railay hub will need more than 400 million litas to modernize and put into operation steel lines	Dalykiškas pokalbis geležinkelininkams rūpima tema Pranas JokubaviČius:„KlaipĖdos geleŽinkeliuose intensyviai dirbama “Klaipėdos geležinkelių mazgui reikės daugiau nei 400 mln. litų plieno magistralėms sutvarkyti ir įrengti
AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo Klaipėdos geležinkelių infrastruktūros viršininkas Pranas JOKUBAVIČIUS nuoširdžiai dalijasi geležinkelių pertvarkos mintimis ir atvirai atsako į žurnalisto Juozo GIRDVAINIO klausimus. Mr. Pranas, your head is always full with new ideas since those times when you were unpleasantly disturbed by passing-by trains. And what is your profession? – I myself find it strange to have become a railwayman. Our family lived between the railway stations of Raudėnai and Pavenčiai, and our house stood about 20 meters from a railway line. In olden days, the turnout station Steponiškis was in that place. I recall being very afraid of trains, however I have been doomed to deal with them throughout my life. I first tasted the bread of a railwayman as a 16 year old boy during the summer vacations when I worked in the rail track sector. It was hard and exhausting work. I think that the fear I had in my childhood and hard work in my young days were the stimuli to learn more and get interested in noise-making wagons. After the studies in St Petersburg you came back to Klaipėda? – After I graduated the then Leningrad Railway Transport Institute, I returned to Lithuania to work in the Klaipėda Railway Section. After several months, I was appointed the Chief Engineer of the Section. In soviet times, the administration of all railway activities was done in Moscow and there existed very few possibilities to renew or modernize the system. The then Head of Klaipėda Railway Section was the honoured engineer of Lithuania Alfonsas Povilauskas who could make miracles out of old scrap. It was him who renewed railway lines in Klaipėda that serve until the present day and will do that for many years to come. I was greatly honoured to work with this distinguished man and gain invaluable experience in supervising railway section. What lessons did you learn when heading the construction of Draugystė Station and Sea Ferry? – In truth, the largest lessons I learned were during the construction of Draugystė Raiway Station and Sea Ferry Klaipėda-Mukranas. The construction of Draugystė Station and Sea Ferry started in 1984. I was appointed the Head of Directorate for Construction of Raiway Objects. The station and ferry were opened on 6 October 1986. 20 years have passed since I was in charge of the automated facilities, communications, electricity, locomotive and wagon sections during the construction. I participated in many meetings where specialists discussed the railway and ferry operation technologies, met and collaborated with professional designers and specialists. This object stands out by individual projects and solutions. There are many sea ferry objects in the world, however this is the only ferry where wagons are pushed into ferry decks without using lifts. The railwaymen must work synchronically when wheeling wagons into ferry by two locomotives that stand on different tracks and move parallel to each other. If one of the locomotives moves slower, the ferry may heel over. In the first years, we loaded 103 freight wagons onto the ferry and the scope of work was very large. In 1990, the sea ferry lost a part of its cargoes, however new types of freight transportation were introduced and the ferry is successfully operating until today. Does the experience you have gained help solving difficult problems? – In 2001, new branch companies were established and so the experience I gathered during the construction was extremely helpful. Presently, I have both theoretic and practical understanding about the operation of all railway sections, as I have about railway traffic control. I visited Austria, Germany, Sweden, Czech Republic, Finland where I learned work methods exiting in these countries, saw how they solve problems in railway transport. I may bravely say that the specialists of the company Lietuvos geležinkeliai are highly skilled and enthusiastically introduce new technologies. The time is soon to come when Lithuanian railways will not surpass to their western partners, and what we lack today is money. Dear Mr. Pranas, what are the main activity guidelines of the company? – Soon after the Klaipėda Railways Infrastructure was established, the specialists drafted the programme for renovation of the segment Klaipėda-Šiauliai. At that time we knew that we had very limited financial resources. The renovation works were done without the heavy-weight road repair machinery, however we cherished the hope to get them. We started a targeted planning and repair process that lasted even six years. In the first place, the embankment was reinforced in several sections, however still it is not what it should be. Since the start of construction of railways in Lithuania, embankments were poorly maintained and only the most damaged places were repaired. The railway branch company in Klaipėda is situated the lowest in Lithuania. The whole excess water goes to the lagoon and sea and thus embankments in this region get damp very soon and, when affected by the vibration of trains, very easily get deformed. The soil gets laminated and little by little the embankments loose their stability. Wishing to avoid unpleasant situations and prevent accidents, we must conduct regular and expensive examinations, however they have not been done so far. We cannot understand the position of the Ministry of Transport and Communications in delaying to establish the railways transport research institute. The scope of problems that could be solved by such an institute is extremely large. The institute could be the place where scientists would discuss and develop modern technologies for simplifying our work, future planning and, most important, improving railway traffic safety. What are other priorities of the company? – Among the most important works was cleaning the breakstone. Our company did not have heavy-weight breakstone cleaning machinery and so asked for the help of other branch companies. We worked day and night. The Austrian railway repair facility is efficient only when the breakstone is absolutely clean. Our company started operating this facility in 2004, when 70 percent of the segment (110 km) had been already cleaned. The cleaning works will be finished this year. The third section of works is changing clamps. Until now, rails were fastened to sleepers using hard clamps with bolts. The system is simple, however its service time is very short, the bolt gets unscrewed due to the vibration that the trains cause. Twice a year they have to be inspected and re-screwed. There are about 7,5 thousand such bolts on one road section. The works of re-screwing must be done by a large team of workers, while, if bolts are not fastened and even more breakages happen on the track, even a larger team of workers must be invited to do the repair works what leads to higher maintenance costs. We are expecting to replace old clamps with the German elastic systems and so solve the problem. The fourth group of works is expected to last 3-4 years and it is making long rails out of short by the method welding. The new rails will go from station to station without any junctions between the stations. Short rails will remain in those places that are automatically controlled. In realising this work, we expect to significantly cut operational costs and improve the tracks. Lithuanian railways have track control specialists who inspect all deviations from the norms on railways. Each deviation is fined by points. Our company is proud to say that the railway linking Klaipėda and Šiauliai has improved twice and we hold the goal to achieve that no fine points are given to our tracks. The results show that the heads of Klaipėda branch company together with the infrastructure supervision administration have chosen the right course in maintaining and modernizing railway tracks. What are the next steps? – The segment Rimkai-Pagėgiai-Radviliškis waits its turn where, actually, only supervisions works have been done. The most complex railway segments are Klaipėda railway hub with stations Klaipėda, Rimkai and Draugystė. Within the last period, we mainly reinforced tracks used for transportation of oil products, then repaired railways going to jetties so as the stevedoring companies could duly handle freight and ships. The company has done partial renewal of tracks and point transfers of all three stations. Alas, it is just a drop in the ocean. The Klaipėda Railway Hub Development Programme until 2015 approved by the Minister of Transport and Communications in 2005 provides for allocation of more than 400 million litas for renewal of the existing and building new lines to stevedoring companies, free economic zone, other companies. The saying that a company which does not operate railway trades in its own country and which has it is an international operator is absolutely true. Could you please summarize the most important works of the company done within the last two years? - The last period has been recoded deep in the history of Klaipėda branch company – in 2005 all wooden sleepers on IX Transport Corridor were replaced by reinforced concrete constructions, except for crossings and between stations, also the capital repairs of the railway was done. This year, the first time in company’s history, we started the replacement of point transfers with reinforced concrete point sleepers. So far we intend replacing 8 points transfers, while all in all there are over 700 such transfers. It is also one of very important and expensive works. When old point transfers are replaced by the new systems made by VAE Legtecha, the operational costs will become lower, the maintenance of transfers will be easier and the train speed will grow. What are other activities of Klaipėda Railways Infrastructure? – The company operates a large fleet of small mechanization, heavy-weight machinery, motor-transport. Heavy-weight machinery is very expensive and computer-controlled. We have built a heated garage to repair and keep it in winter time. Buildings, bridges and railway stations serve for the needs of passengers and other clients so they have to be nicely arranged and be in perfect technical condition. How do you look after them? – Presently, the company performs capital repairs of the platform and covering of the Klaipėda railway station square. Later, we intend to put a museum exhibit, renovated locomotive, in a square arranged near the station. No less changes have occurred in the sections of railway automatics, communications and electricity. It has been for a number of years that Klaipėda and Vilnius are connected by the light channel, is it true? – We actively continue works in this field. The computer traffic control system is being introduced by the company Siemens between Šiauliai and Klaipėda. Mobile telephones and computers a no longer entertainment but a necessity. All buildings in the Klaipėda Railways Infrastructure are connected by light channels and computer network. The scope of paper work has become smaller, documents are failed and sent via the computer network. The company has introduced the digital telephone communications, is in the process of launching the video surveillance of all most important objects and introduction of new financial management computer programmes. The life is in full swing in Klaipėda railways and is becoming more and more interesting with every day.	AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo Klaipėdos geležinkelių infrastruktūros viršininkas Pranas JOKUBAVIČIUS nuoširdžiai dalijasi geležinkelių pertvarkos mintimis ir atvirai atsako į žurnalisto Juozo GIRDVAINIO klausimus. Pone Pranai, esate visuomet kupinas naujų idėjų dar nuo to laiko, kai Jums nerimą keldavo pravažiuojančio traukinio bildesys. O pagal profesiją – kas Jūs? – Man pačiam keistoka, kad gyvenimas lėmė tapti geležinkeliečiu. Mūsų šeima gyveno tarpstotyje tarp Raudėnų ir Pavenčių, gyvenamasis namas stovėjo apie 20 metrų nuo geležinkelio. Senais laikais toje vietoje buvo traukinių prasilenkimo stotelė Steponiškis. Prisimenu, labai bijojau traukinių, bet man lemta su jais visą laiką draugauti. Jau nuo 16 metų per vasaros atostogas pirmą kartą paragavau karčios geležinkeliečio duonos – dirbau kelių ūkyje paprastu darbininku. Tai labai sunkus ir alinantis darbas. Manau, vis dėlto vaikystės baimė ir sunkus darbas jaunystėje leido susidomėti iš pirmo žvilgsnio tik bildančiais vagonais. Po studijų Sankt Peterburge grįžote į Klaipėdą? – Baigęs tuometinio Leningrado geležinkelio transporto institutą grįžau į Lietuvą, į Klaipėdos Kelių ruožą. Po kelių mėnesių pažinties su įmone buvau paskirtas Kelių ruožo vyriausiuoju inžinieriumi. Sovietiniais laikais visa geležinkelių veikla valdyta iš Maskvos. Bet kokiai situacijai gerinti buvo mažai galimybių. Tuo metu Klaipėdos Kelių ruožui vadovavo Lietuvos Respublikos nusipelnęs inžinierius Alfonsas Povilauskas, kuris sugebėdavo iš įvairiausių atliekų kurti stebuklus. Jo dėka Klaipėdoje suremontuoti geležinkeliai tebetarnauja iki šiol ir dar ilgai tarnaus. Man buvo didžiulė garbė dirbti su šiuo žmogumi, taip pat įgyti didžiulės patirties prižiūrint kelių ūkį. Ko išmokote, pone Pranai, vadovau-damas Draugystės stoties ir Jūrų perkėlos statybai? – Išties geriausia geležinkelininko mokykla man buvo Draugystės geležinkelio stoties ir Jūrų perkėlos Klaipėda – Mukranas statyba. Ši statyba prasidėjo 1984 m. Aš buvau paskirtas geležinkelio objektų statybos direkcijos viršininku. Stotis ir perkėla pradėjo vežti krovinius 1986 m. spalio 6 d. Šiemet sukako lygiai 20 metų, kai šios statybos metu tvarkiau automatinių įrenginių ūkį, taip pat ryšių, elektros, lokomotyvų ir vagonų ūkius. Dalyvavau daugelyje pasitarimų, kur specialistai aptarinėjo geležinkelio ir jūros keltų darbo technologijas. Bendravau su daugeliu projektuotojų ir specialistų. Šiame objekte yra individualių projektų bei sprendimų. Pasaulyje nemažai perkėlų, bet tokia – vienintelė, iš kitų išskirianti tuo, kad vagonai įstumiami į keltų denius nenaudojant liftų. Čia geležinkelio darbuotojai turi sinchroniškai dirbti vagonus įridendami į keltą dviem lokomotyvais, kurie stovi ant skirtingų kelių ir juda paraleliai. Jei vienas iš jų pavėluos, keltas gali pakrypti. Reikia pasakyti, kad pirmais metais pakraudavome į keltus po 103 krovininius vagonus. Darbas vyko gan intensyviai. Po 1990 m. ši perkėla dalinai prarado savo krovinį, bet atsirado kitų krovinių gabenimo variantų, ir ji iki šiol gana gyva. Įgijote patirties, galite spręsti vis sudėtingesnes problemas? – 2001 m., susikūrus filialams, patirtis nuo perkėlos statybos laikų labai pravertė. Dabar aš ir teoriškai, ir praktiškai įsivaizduoju visų ūkių darbą. Turiu supratimą ir apie traukinių eismo valdymą. Teko pabuvoti Austrijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Čekijoje, Suomijoje. Susipažinau su jų darbo metodais. Pamačiau, kaip ten sprendžiamos problemos, susijusios su geležinkelio transportu. Galiu drąsiai teigti, kad bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ specialistai ne blogiau kvalifikuoti, drąsiai imasi kryptingo naujų technologijų diegimo. Netoli tas laikas, kai mūsų geležinkeliai atrodys ne prasčiau už vakariečių. Dabar trūksta tik pinigų. Gerbiamas Pranai, veiklos daug – kokiomis kryptimis dirbama? – Tik susikūrus Klaipėdos filialui specialistai paruošė kelio ruožo Klaipėda – Šiauliai atnaujinimo programą. Mes puikiai žinojome, kad daug pinigų neturėsime. Tuomet dirbome be sunkiųjų kelio taisymo mašinų, bet viltis jų gauti buvo. Todėl pradėjome kryptingą planavimo ir darbų atlikimo procesą, kuris užtruko net šešerius metus. Pirmiausia atskirose vietose sustiprinome pylimą. Bet jis ir dabar nėra idealios būklės. Nuo pat geležinkelių statybos pradžios pylimai nebuvo pakankamai tvarkomi, o atliekamas tik jų silpnų vietų „gydymas“. Klaipėdos filialas yra žemiausioje mūsų Respublikos vietoje, visas vandens perteklius žemyne suplaukia į marias, jūrą, todėl mūsų pylimai nuolat gauna drėgmės, o veikiami pravažiuojančių traukinių vibracijos – deformuojasi. Išsisluoksniuoja gruntas ir pylimai palaipsniui praranda savo tvirtumą. Kad išvengtume nemalonių situacijų, reikia atlikti nuoseklius ir brangius tyrimus, bet to iki šiol nebuvo daroma. Tebėra nesuprantama ir Susisiekimo ministerijos pozicija: kodėl iki šiol neįsteigtas geležinkelio transporto mokslo ir tyrinėjimo institutas. Yra be galo daug problemų, kurias turėtų spręsti toks institutas. Jame mokslininkai vadovautųsi naujausiomis technologijomis, kurios žymiai palengvintų mūsų darbą, ateities planavimą ir, svarbiausia, pagerintų traukinių eismo saugumą. Kokios kitos Jūsų bendrovės veiklos kryptys? – Antra mūsų darbo kryptis buvo skaldos valymas. Savo sunkiųjų skaldos valymo mašinų neturime. Čia į pagalbą atskubėjo kolegos iš kitų filialų. Dirbome dieną ir naktį. Austrijoje pagamintas kelių taisymo mašinų kompleksas efektyviai gali dirbti tik tada, kai skalda yra švari. Šį kompleksą mūsų filialas gavo 2004 m. Iki to laiko jau buvome išvalę apie 70 proc. kelio ruožo – 110 km. Baigsime valyti šiemet. Trečia darbų kryptis – sąvaržų keitimas. Iki šiol bėgiai prie pabėgių buvo tvirtinami kietomis standžiomis sąvaržomis su varžtais. Mazgas nesudėtingas, bet nepatvarus, varžtai, veikiami pravažiuojančių traukinių vibracijos, atsisuka. Juos reikia du kartus per metus priveržti. Viename kelio kilometre jų yra apie 7,5 tūkst. Vien tik priveržimui reikia laikyti visą būrį darbininkų. O jei varžtai nepriveržti, kelyje atsiranda ir kitų trūkumų, kurių šalinimui reikia dar daugiau darbininkų. Tai labai brangiai kainuoja. Bet kai tokios sąvaržos buvo pakeistos į Vokietijoje pagamintas elastines, laisviau atsikvėpėme. Dabar vykdoma ketvirta darbų kryptis (užtruksianti dar apie 3–4 metus) – bėgių virinimas į ilgabėgius. Jų ilgis bus nuo stoties iki stoties – tarpstotyje neturėtų likti bėgių sandūrų; liks tik tos, kurios reikalingos automatiniam įrenginio valdymui. Atlikus šį darbą eksploatacinės išlaidos turėtų žymiai sumažėti, o kelio būklė – pagerėti. Lietuvos geležinkeliuose dirba kelių kontrolės vadovas, kuris važiuodamas fiksuoja kelio būklės nukrypimus nuo normų. Už kiekvieną nukrypimą baudžiama baudos balais. Galime drąsiai teigti, kad kelio būklė tarp Klaipėdos ir Šiaulių pagerėjo dvigubai. Mūsų tikslas – kelią sutvarkyti taip, kad išvis nereiktų skirti baudos balų. Pone Pranai, rezultatai rodo, kad Klaipėdos filialo vadovai kartu su infrastruktūros priežiūros administracija pasirinko teisingą kelių priežiūros ir atnaujinimo kryptį. Kas toliau daroma? – Kelio ruožas Rimkai – Pagėgiai – Radviliškis dar laukia savo eilės. Tame ruože iš esmės buvo atliekami tik priežiūros darbai. Pats sudėtingiausias kelio ruožas – Klaipėdos geležinkelio mazgas su stotimis Klaipėda, Rimkai, Draugystė. Per tą laikotarpį pirmiausia buvo tvirtinami kelio ruožai, kuriais vežami naftos produktai, keliai, vedantys į uosto krantines, kad krovos kompanijos galėtų laiku aptarnauti laivus. Dalinai atliktas ir šių trijų stočių kelių ir iešmynų atnaujinimas. Bet tai lašas jūroje. Pagal 2005 m. susisiekimo ministro patvirtintą Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtros programą iki 2015 m. prireiks daugiau nei 400 mln. litų sutvarkyti esamus ir nutiesti naujus kelius į besiplečiančias uosto krovos kompanijas, laisvą ekonominę zoną, kitas įmones. Apibendrinkime, ką bendrovė nuveikė per pastaruosius dvejus metus. – Iš dalies šis laikotarpis Klaipėdos filialui tapo istoriniu, nes pagaliau pavyko pasiekti, kad 2005 m. IX transporto koridoriaus atkarpoje mediniai pabėgiai liko tik pervažose ir prie stočių. Tada atliktas 20 km kelio kapitalinis remontas ir medinių pabėgių keitimas į gelžbetoninius. O šiemet pirmą kartą filialo istorijoje pradėjome keisti iešmines pervadas su gelžbetoniniais iešminiais pabėgiais. Planuojama pakeisti 8 vnt. tokių iešminių pervadų, o keistinų yra daugiau nei 700. Tai taip pat vienas iš rimtų ir gana brangių darbų. Pakeitus senus iešmus naujais, įmonės VAE „Legetecha“ iešmais, bus žymiai sumažintos eksploatacinės išlaidos, palengvės iešmų priežiūra, padidės traukinių greitis. Juk ne vien tik keliais rūpinasi Klaipėdos filialo darbuotojai? – Bendrovė turi pakankamai mažos mechanizacijos, sunkiųjų kelio mašinų, autotransporto, tiksliau, visą mechanizacijos ūkį. Kelio mašinos labai brangios, valdomos kompiuteriais. Įrengtas apšildomas garažas, kur jos remontuojamos ir laikomos žiemą. Pastatai, statiniai, tiltai, stočių keleivių rūmai skirti keleiviams. Juk jų techninė būklė turi būti nepriekaištinga, o aplinka gražiai sutvarkyta? – Šiuo metu bendrovė atlieka Klaipėdos stoties perono ir stoties aikštės dangos kapitalinį remontą. Vėliau ketiname prie stoties specialiai įrengtoje vietoje pastatyti muziejinį eksponatą – restauruotą garvežį. Geležinkelių automatikos, ryšių ir elektros ūkiuose taip pat įvyko didžiulių pasikeitimų. Juk Klaipėdą su Vilniumi jau senokai jungia šviesolaidis? – Darbai tęsiami. Tarp Šiaulių ir Klaipėdos firma „Siemens“ montuoja kompiuterinį eismo valdymą. Klaipėdos filiale visi pastatai sujungti šviesolaidžiais, įvestas kompiuterinis tinklas. Sumažėjo dokumentų dauginimo, jie saugomi bei siunčiami kompiuteriniu tinklu. Įdiegtas skaitmeninis telefonų ryšis. Pradedame vykdyti savo svarbiausių objektų video apsaugą. Diegiamos naujos finansų valdymo kompiuterinės programos. Klaipėdos geležinkeliuose gyvenimas verda ir jis kasdien tampa vis įdomesnis.

Activities of Matininkai Today The ideas of the Vice-president of Corporation Matininkai Rimantas Masilionis have been put down by Elena Berukštytė	KĄ Šiandien veikia „Matininkai“? Korporacijos „Matininkai“ viceprezidento Rimanto Masilionio pasakojimus užrašė Elena Berukštytė
Corporation Matininkai that launched activities 13 years ago was among the first companies in Lithuania to provide services of valuation of real property, mediation and consulting concerning investment. The founders of Matininkai, its present-day President Kęstutis Kristinaitis and Vice-president Rimantas Masilionis have created the model of the future Corporation. In the run of three moths, divisions in Kaunas, Klaipėda and Šiauliai were established. The time dictated new rules and Corporation Matininkai introduced new activities. On the experience of western countries, the company promoted the development of property and business valuation system in Lithuania based on international standards and methods. Today, Corporation Matininkai participates in the process of law making in the fields of land, real property cadastre and valuation. Corporation Matininkai, a private capital, limited liability company, employs 120 people who are experts in property and business valuation, geodesy and land management, cadastre of buildings and premises, and real estate management. The authorized capital of the Corporation is 1.5 million litas, annual turnover makes 10 million litas. Over 40 percent of company’s income is generated in property valuation, about 35 percent in geodetic measurements, 15 percent in cadastral measurements and up to 10 percent in brokerage services. Property valuation is the most profitable activity of the company. 30 professional property valuators are ready to present the comprehensive information about the property object, its status and estimated market value. During 13 years of its activities, Corporation Matininkai worked with different clients and large companies and formed an extensive database. It is the main tool that helps to realise orders in the field of property and business valuation quickly and professionally. Matininkai specialists valuate real estate and non-fixed assets, property to be mortgaged to banks, trademarks, corporate shares, property rights (entitlements), and business. The company provides property valuation services in the whole territory of Lithuania and holds over 20 percent of this market. Activities in the field of geodesy and land management consist of geodetic and cadastral measurements of land plots; projects of land plots formation and reformation; preparation of topographic plans; geodetic photos of underground networks and communications. Corporation Matininkai prepares qualitative topographic maps for clients who intend register land plots in the Real Property Register, divide, consolidate land plots or change their boundaries, want to have detailed plans for construction of various objects prepared. The specialists also make control topographic photos that are necessary in putting buildings into operation. Corporation Matininkai provides services to clients planning to form and register buildings and premises in the Real Property Register. Once a real property object has been built or remodelled, cadastre specialists perform cadastre measurements and prepare real property cadastral files, also perform cadastral measurements of engineering structures and hydro-technical facilities. Real estate management specialists provide the whole range of services: mediation and consulting in selling and buying property; mediation and consulting in leasing real estate; consulting concerning real estate use and development; preparation of real estate development studies and real estate market overviews. Corporation Matininkai actively participates in activities of Lithuanian and international public professional organizations. It is the member of the Lithuanian Association of Property and Business Valuation Enterprises and National Association of Geodesy, Cartography and Land Management Enterprises, also the member of the European Experts Alliance. The Vice-president of Corporation Matininkai Rimantas Masilionis says that these activities are cognitive by their nature and are useful in exchanging information. “We hope that concrete joint projects will be launched in a near future. After the EU accession, Lithuania has gained more trust and has become more attractive to investors; foreigners and foreign companies have started to more actively buy real property in Lithuania,” adds the Vice-president of Corporation.	Prieš 13 metų pradėjusi savo veiklą korporacija „Matininkai“ buvo viena iš pirmųjų, teikianti nekilnojamojo turto vertinimo ir tarpininkavimo paslaugas Lietuvoje bei konsultuojanti investicijų klausimais. „Matininkų“ pradininkai – dabartinis korporacijos prezidentas Kęstutis Kristinaitis ir viceprezidentas Rimantas Masilionis, patys ir kūrę korporacijos modelį. Per tris mėnesius buvo įsteigti skyriai Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Laikas diktavo naujas taisykles, atitinkamai keitėsi „Matininkų“ nuolat besiplečiančios veiklos kryptys. Remdamasi Vakarų šalių patirtimi, kompanija skatino tarptautiniais standartais ir metodais pagrįstos turto ir verslo vertinimo sistemos kūrimą Lietuvoje. Šiandien „Matininkai“ dalyvauja kuriant įstatymus ir kitus normatyvinius aktus, reglamentuojančius žemės, nekilnojamojo turto kadastro ir vertinimo sritis. Tai privataus kapitalo, ribotos ūkinės atsakomybės įmonė, uždaroji akcinė bendrovė, kurioje dirba per 120 žmonių: turto ir verslo vertinimo, geodezijos ir žemėtvarkos, statinių ir patalpų kadastro bei nekilnojamojo turto vadybos specialistai. Įmonės įstatinis kapitalas – 1,5 mln. Lt. Metinė korporacijos „Matininkai“ apyvarta sudaro apie 10 mln. Lt. Per 40 proc. pajamų kompanija gauna iš turto vertinimo paslaugų, apie 35 proc. – iš geodezinių matavimų, apie 15 proc. – iš kadastrinių matavimų ir iki 10 proc. – iš brokeriavimo. Pelningiausia įmonės veiklos sritis – turto vertinimas. 30 kvalifikuotų turto vertintojų suteikia visapusišką informaciją apie turtą, jo būklę ir tikėtiną piniginę vertę rinkoje. Korporacija „Matininkai“ per 13 metų, dirbdama su skirtingais užsakovais ir stambiomis įmonėmis, sukaupė vertingą duomenų bazę, padedančią turto ir verslo vertinimo darbus atlikti operatyviai bei profesionaliai. „Matininkų“ specialistai vertina nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, bankams įkeičiamąjį turtą, prekių ženklus, įmonių akcijas, daiktines (turtines) teises bei verslą. Turto vertinimo paslaugas įmonė teikia visoje Lietuvoje ir užima per 20 proc. rinkos. Geodezijos ir žemėtvarkos paslaugų srityje korporacijos veikla apima: a) geodezinius ir kadastrinius žemės sklypų matavimus, b) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, c) topografinių planų rengimą, d) požeminių tinklų ir komunikacijų geodezines nuotraukas. Klientams, norintiems įregistruoti žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre, padalyti, sujungti žemės sklypus arba keisti jų ribas, pageidaujantiems rengti detaliuosius planus įvairių objektų statybai, „Matininkų“ darbuotojai paruošia kokybiškus topografinius planus. Specialistai padaro kontrolines topografines nuotraukas, kurios reikalingos pripažįstant statinių tinkamumą naudoti. Korporacija „Matininkai“ teikia paslaugas klientams, norintiems suformuoti ir įregistruoti statinius bei patalpas Nekilnojamojo turto registre. Pastačius arba pertvarkius nekilnojamojo turto objektą, įmonės kadastro srities specialistai atlieka kadastrinius matavimus ir paruošia nekilnojamojo turto šių matavimų bylas. Taip pat atlieka inžinerinių statinių, tiesinių, hidrotechninių statinių kadastro darbus. Nekilnojamojo turto vadybos specialistų teikiamas platus spektras paslaugų: 1) tarpininkavimas ir konsultavimas turto pardavimo ir įsigijimo klausimais, 2) tarpininkavimas ir konsultavimas nuomojant nekilnojamąjį turtą, 3) nekilnojamojo turto naudojimo ir plėtros konsultavimo paslaugos, 4) nekilnojamojo turto plėtros studijų rengimas, 5) nekilnojamojo turto rinkos apžvalgos. Korporacija neapsiriboja vien tik savo veikla. Ji aktyviai dalyvauja Lietuvos ir tarptautinių visuomeninių profesinių organizacijų veikloje. Įmonė yra Lietuvos turtą ir verslą vertinančių įmonių asociacijos bei nacionalinės geodezijos, kartografijos ir žemėtvarkos įmonių asociacijos narė, taip pat Europos ekspertų aljanso narė. Pasak „Matininkų“ viceprezidento Rimanto Masilionio, „tai pažintinė veikla, apsikeitimas informacija. Tikimės, kad netolimoje ateityje bus ir konkrečių bendrų projektų. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, mūsų šalis įgavo didesnį pasitikėjimą, ji investuotojams tapo patrauklesnė, nes kitų šalių piliečiai ir įmonės pradėjo aktyviau pirkti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje.“

from Modern Warfare History To Train an Educated Officer By Eglė TRATAITĖ Public Relations Specialist, Military Academy of Lithuania, www.lka.lt	Aktualia karo mokslo tema Parengti iŠsilavinusĮ karininkĄ Eglė TRATAITĖ, LKA Ryšių su visuomene specialistė
The General Jonas Žemaitis Military Academy of Lithuania is the youngest Lithuanian institution of higher education. However, the young age – this year the Academy is celebrating its 14th Anniversary – has not set it back from undertaking and further developing officer training traditions dating back to the very 18th century – the time of the Great Duchy of Lithuania (GDL) and the first military schools. NesvyŽius, Gardinas, Vilnius — The Cadet Corps The first Military School of Lithuania, the Cadet Corps Nesvyžius, was established in 1747 by two Lithuanian dukes brothers Jeronimas F. and Mykolas K. Radvilas, the latter being the Great Hetman of the GDL. The School was set up by Jeronimas on their private land in Nesvyžius and Biržai to train an army of several thousand already well-trained men. About in 1750 it was reorganised into an Artillery and Engineering School, its Regulations, Regulamina, being drafted by the Hetman Radvila himself. The School would operate intermittently. In 1774 it was moved by the GDL Treasurer, Antoni Tyzenhauz, to Gardinas to set up the GDL Military School there. Later it was transferred to Vilnius as a joint Lithuanian-Polish Military School, the Cadet Corps. However, when the Commonwealth of Lithuania and Poland collapsed, the activity of its military schools was discontinued. Military School in Kaunas After the restoration of statehood on 16 February 1918 Lithuania set out to form its national Armed Forces, immediately encounting officer deficit. Thus, the idea of a Military School in Kaunas was introduced. On 15 January 1919 the Government of Lithuania officially announced establishing a Military School in Kaunas. The School had first classes already on 8 March 1919, with a solemn Opening Ceremony on 1 April 1919. The course of the first Class of cadets continued just for 4 months. On 6 July 1919 the First Class of cadets graduated: 89 officers [Lith Sg. karužas] (later, after the restoration of Lithuanian Independence and reinstatement of military ranks in the AF of Lithuania these officers were commissioned the first rank of lieutenant). Commissioned, the first Lithuanian officers immediately left for the front. In autumn of 1940, when the Soviet Union had occupied Lithuania, the School was transferred from Kaunas to Vilnius, where it was disbanded. Some cadets and instructors were arrested; others were transferred to the reserve, which prevented the strengthened national officer training system from further development, completely destroying it. Restored Military School After more than 50 years of Soviet occupation Lithuania regained Independence and began rebuilding the Armed Forces of Lithuania. In 1990 an Officer Course was introduced in Kaunas. However, it was not sufficient to meet all demands of the national Army. On 16 June 1992 the Government of Lithuania adopted a Resolution on Foundation of the National Defence School in Vilnius. Following it, the Minister of National Defence signed an Order on Foundation of the National Defence School [13 July 1992], on 30 August 1992 the School celebrated its official Opening. In 1994, following the decision by the LR Seimas [Parliament], the Military Academy of Lithuania was established; and the Academy‘s Statute was approved. It provided that the Academy is an institution of higher education – both studies and science – pursuing the goal to prepare officers of high professional standarts, with a versatile education, strong moral principles, independent, capable to command commander-leaders, loyal to the Homeland and observing the Oath of Allegiance. In 1998 the LR Seimas adopted the Law on Organisation of the LR National Defence System and Service, providing that the Academy is an institution of higher military education of Lithuania aimed at training officers and conducting professional development courses; it operates within the National Defence System, the School being a subordinate to the Minister of National Defence; and officer training tasks being approved by the Commander of the Armed Forces of Lithuania. The Academy, then, modernised applicant selection criteria and the order of studies: women cadets from now on have access to higher full-time military education and can study according to the Motorised Infantry Programme. The Selection Centre helps establish professional fitness of applicants, selecting the brightest, following the methodology and recommendations by the Permanent Selection Commission of the Armed Forces of Great Britain and applying original Academy tests, which makes the selection efficient. Military and Academic Study Programmes Since 2001 entrants can choose one out of three Bachelor study programmes: Personnel Management, Transport Engineering Management, and International Relations (Political Science). The three Academy study programmes meet the requirements by the Bologna Declaration on the European Space for Higher Education: they ensure access to modern information technologies, knowledge, and skills, applying up-to-date methodology. Transport Engineering and Personnel Management Studies have been accredited internationally. The Academy includes 9 Study Departments, hosted by 12 professors, 28 associate professors, 36 lecturers, and 37 instructors. (a) Departments of Academic Studies: Engineering Management, Foreign Languages, Applied Sciences, the Humanities, Management, and Political Science; (b) Military Departments: Tactics, Combat Support, and Physical Training. During the chosen four-year Bachelor studies cadets undertake both academic and military studies. Upon graduation they receive a Bachelor‘s Degree (Diploma), a Motorised Rifleman Platoon Commander qualification (Certificate), simultaneously being commissioned lieutenants. The Academy provides Master studies in Personnel Management and Military Diplomacy. Research Centre – Strategic Research Projects As an institution of higher education, the Academy set up a Research Centre that carries out scientific researchprojects in three fields, to be approved by the LR Minister of National Defence: 1.strategic research; 2.application of modern technologies in warfare; 3. warfare history: archiving and publishing. Today the Academy has been conducting 17 scientific research projects: Laser-Aided Detection of Explosives and Pollutants, Ecological Situation in Aerodromes and Firing Grounds of the Lithuanian Armed Forces, Security of Regional Co-operation, History of the Lithuanian Armed Forces, and The Optimum Approach to Psycho-Physical Training Problems of Cadets (the latter being carried out in co-operation with the Lithuanian Academy of Physical Education in Kaunas). The research on sociological problems faced by the Armed Forces of Lithuania and conducted by the Academy‘s Strategic Research Centre has drawn particular attention of the authorities of the Armed Forces of Lithuania. Annually the Academy publishes Lithuanian Annnual Strategic Review, in Lithuanian and English; a new volume of The War Archive and that of The History of the Armed Forces of Lithuania book series. Also, the Academy annually holds about 20 scientific conferences and seminars, half of which are international. Academy’s Aims and Goals Today the Military Academy of Lithuania aims at achieving as follows: to train qualified officers for the Armed Forces of Lithuania, following NATO requirements. to provide its students with higher university-level education. to provide professional development courses for soldiers and civil servants of the National Defence System; to carry out scientific research projects; to draft and publish teaching methodological aids; to become a modern training centre that transfers NATO- and the EU experience to other states actively seeking membership within the Euro-Atlantic structures. Professional Development and Activities Besides the main studies, the Academy arranges a variety of professional development courses for soldiers and civil servants of the National Defence System and their counterparts from abroad: the Commanders and Junior Staff Officers Course; International Air Force Captain Course; Security Studies Course; English Language Courses; Preparatory Course for Candidates to the Baltic Defence College; Compulsory Military Knowledge Course; Contact Commander Course; Logistics Commander Course; and Reserve Platoon Commander Course, which are conducted by local Academy and Army instructors, lecturers and their military and civil counterparts from other NATO states. The Academy holds a long-term partnership with military schools of the USA, Great Britain, Germany, France, Denmark, Norway, Sweden, Finland, the Czech Republic, Poland, Estonia, and Latvia. This mutual co-operation helps regularly update the training tasks and the curriculum. The Academy‘s researchers and pedagogues have published more than 300 monographs, dictionaries, course-books, training and methodological aids, scientific conference materials, etc. Also, the Academy has its popular journal for cadets, Kariūnas (The Cadet), published four times a year. The cadets and staff exercise in modern sports complexes with special sport halls for boxing, combative self-defence, basketball, voleyball, and lifting. For cultural development, cadets have a theatre studio, dance classes, the choir Kariūnas, the Academy‘s Museum. The Academy‘s classrooms, laboratories and barracks are equipped with modern equipment and computer technologies. The Academy has its Laser Shooting Gallery and Laser Simulators for Riflemen.	Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija – jauniausia Lietuvoje aukštojo universitetinio lavinimo įstaiga. Tačiau jaunas amžius – Akademija skaičiuoja 14-uosius metus – nesutrukdė perimti ir toliau tęsti karininkų rengimo tradicijų, siekiančių net 18-ąjį šimtmetį – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikus, kai tik buvo pradėjusios kurtis pirmosios karo mokyklos. NesvyŽiuje, Gardine, Vilniuje – KadetŲ korpusas Pirmoji karo mokykla įkurta privačiose kunigaikščių Jeronimo Florijono ir Mykolo Kazimiero Radvilų valdose. Jų valdomose Nesvyžiaus ir Biržų žemėse buvo laikoma gerai parengta kelių tūkstančių vyrų kariuomenė, kuriai reikėjo savos mokyklos. Todėl 1747 m. Nesvyžiuje kunigaikštis Jeronimas Radvila įkūrė Kadetų korpusą, kuris vėliau buvo pertvarkytas į Artilerijos ir inžinierių mokyklą. ,,Reguliaminą” (statutą) šiai mokslo įstaigai parašė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis etmonas Mykolas Kazimieras Radvila. Mokykla veikė su pertrūkiais. LDK iždininkas Antanas Tyzenhauzas Gardine įsteigė LDK karo mokyklą, kuri vėliau buvo perkelta į Vilnių kaip bendra Lenkijos ir Lietuvos karo mokykla ir pavadinta Kadetų korpusu, tačiau, žlugus Lietuvos ir Lenkijos valstybei, nutrūko ir karo mokyklų veikla. Karo mokykla Kaune 1918 m. vasario 16 d., atkūrus Lietuvos valstybę ir pradėjus kurti jos kariuomenę, ėmė trūkti karininkų. Taigi buvo nuspręsta skubiai steigti karo mokyklą Kaune. Lietuvos Vyriausybė apie karo mokyklos įsteigimą oficialiai paskelbė 1919 m. sausio 15 d. Mokykla pradėjo darbą 1919 m. kovo 8d., o balandžio 1 d. įvyko iškilmingas Karo mokyklos atidarymas. Pirmosios kariūnų laidos kursas truko vos 4 mėnesius. 1919 m. liepos 6 d. buvo išleista pirmoji karininkų laida – 89 ,,karužai” (vėliau, atkūrus Lietuvos kariuomenėje karininkų laipsnius, jiems buvo suteikti leitenantų laipsniai). Baigę karo mokyklą pirmieji Lietuvos karininkai išvyko į frontą. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, mokykla 1940 m. rudenį perkelta į Vilnių ir netrukus išformuota. Dalis kariūnų ir dėstytojų buvo suimti, dalis paleista į atsargą. Taip sužlugdyta pakankamai sutvirtėjusi Lietuvos karininkų rengimo sistema. Atkurta karo mokykla Daugiau kaip po 50 metų trukusios sovietinės okupacijos Lietuva atgavo Nepriklausomybę. Pradėta atkurti ir Lietuvos kariuomenė. 1990 m. Kaune buvo įsteigti Karininkų kursai, tačiau vien jie negalėjo patenkinti Lietuvos kariuomenės poreikių. 1992 m. birželio 16 d. Lietuvos Vyriausybė priėmė nutarimą ,,Dėl Krašto apsaugos akademijos steigimo”. Vadovaudamasis šiuo nutarimu, krašto apsaugos ministras 1992 m. liepos 13 d. pasirašė įsakymą dėl Krašto apsaugos mokyklos įsteigimo; rugpjūčio 30 d. įvyko iškilmingas mokyklos atidarymas. 1994 m. LR Seimo sprendimu įsteigta Lietuvos karo akademija, patvirtintas jos statutas, kuriame buvo numatyta, kad Akademija yra aukštoji mokykla – studijų ir mokslo įstaiga, kurios svarbiausias uždavinys – parengti aukštos kvalifikacijos visapusiškai išsilavinusį aukštos moralės, savarankišką ir mokantį vadovauti, ištikimą Tėvynei ir Priesaikai karininką. 1998 m. LR Seimas priėmė ,,Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir tarnybos įstatymą“, kuris nustatė, kad Karo akademija yra karininkų rengimo bei kvalifikacijos kėlimo aukštoji karo mokykla – krašto apsaugos sistemos sudedamoji dalis, pavaldi krašto apsaugos ministrui, o karininkų rengimo užduotis Karo akademijai nustato Lietuvos kariuomenės vadas. Pasikeitė ir priėmimo į Akademiją taisyklės, studijų tvarka. Į dienines studijas mokytis pagal motorizuotųjų pėstininkų programą pradėta priimti ir merginas. Stojančiųjų į Karo akademiją profesiniam tinkamumui nustatyti veikia kandidatų į kariūnus Atrankos centras, kurio pagrindinis tikslas – atrinkti geriausiuosius. Vadovaujantis Didžiosios Britanijos kariuomenės nuolatinės atrankos komisijos metodika, jos rekomendacijomis ir naudojant Akademijos sukurtus originalius testus, taikomas efektyvus kariūnų atrankos metodas. KarinĖs ir universitetinĖs programos Nuo 2001 m. stojantieji gali rinktis vieną iš trijų bakalauro studijų programų: personalo vadybos, transporto inžinerinės vadybos ir tarptautinių santykių (politikos mokslų). Visos trys programos atitinka šiandienos reikalavimus, keliamus jungiantis į bendrąją Europos aukštojo mokslo erdvę: užtikrina šiuolaikinių informacinių technologijų, žinių ir įgūdžių prieinamumą pagal naujausią metodiką. Transporto inžinerinės vadybos ir personalo vadybos studijoms suteikta tarptautinė akreditacija. Akademijoje dėstoma 9 katedrose, kuriose dirba 12 profesorių, 28 docentai, 36 lektoriai, 37 instruktoriai. Universitetinės katedros – tai Inžinerinės vadybos, Užsienio kalbų, Taikomųjų mokslų, Humanitarinių mokslų, Vadybos, Politikos mokslų , karinės – Taktikos, Kovinio aprūpinimo ir Fizinio rengimo katedros. Per ketverius studijų metus kariūnai mokomi pagal pasirinktas universitetinių studijų ir karinio rengimo programas. Baigus studijas absolventams įteikiamas bakalauro diplomas, motorizuotojų šaulių būrio vado kvalifikaciją liudijantis pažymėjimas ir suteikiamas leitenanto laipsnis. Akademijoje vyksta personalo vadybos ir karinės diplomatijos magistro studijos. Mokslo centre – strateginiai tyrimai Karo akademijai tapus universitetine aukštąja mokykla įsteigtas Mokslo centras, plėtojamas mokslinis darbas. Akademijos mokslininkų darbų temas tvirtina krašto apsaugos ministras. Moksliniai darbai vyksta trimis pagrindinėmis kryptimis: tai strateginiai tyrimai, moderniųjų technologijų taikymas karyboje, karo istorinės medžiagos kaupimas ir išleidimas. Šiuo metu Akademijos mokslo centruose bei katedrose nagrinėjama 17 mokslo darbų temų: sprogstamųjų medžiagų ir teršalų detekcija lazeriniais metodais, Lietuvos kariuomenės poligonų bei aerodromų ekologinės būklės tyrimai, regioninio bendradarbiavimo saugumo tyrimai, Lietuvos karių psichofizinio rengimo problemų optimizavimas (ši tema nagrinėjama kartu su Lietuvos kūno kultūros akademija), Lietuvos kariuomenės istorijos tyrimai. Didelio Lietuvos kariuomenės vadovybės dėmesio sulaukia Strateginių tyrimų centro atliekami įvairių Lietuvos kariuomenės problemų sociologiniai tyrimai. Kiekvienais metais lietuvių ir anglų kalbomis išleidžiama Lietuvos metinė strateginė apžvalga, Akademijos mokslinio žurnalo ,,Karo archyvas” eilinis tomas, tęsiamas knygų serijos ,,Lietuvos kariuomenės istorija“ leidimas, per metus įvyksta apie 20 mokslinių konferencijų ir seminarų, apie pusę iš jų – tarptautiniai. Akademijos tikslai Šiandien Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai keliami tikslai: Rengti kvalifikuotus karininkus Lietuvos kariuomenei, atsižvelgiant į NATO keliamus reikalavimus. Suteikti studijuojantiesiems universitetinį išsilavinimą. Kelti krašto apsaugos sistemos karių ir civilių tarnautojų kvalifikaciją. Vykdyti mokslo tiriamuosius darbus. Leisti mokomąją metodinę medžiagą. Tapti moderniu mokymo centru, skleidžiančiu Europos Sąjungos ir NATO šalių patirtį šalims, siekiančioms integruotis į euroatlantines struktūras. Akademija siekia parengti aukštos moralės kvalifikuotą karininką, turintį aukštąjį išsilavinimą, gerai mokantį užsienio kalbą. Tai svarbiausi faktoriai, būtini atstovaujant Lietuvos kariuomenei NATO karinėse struktūrose, tarptautiniuose mokymuose, taikos rėmimo bei kitose operacijose. Kvalifikacijos kėlimas ir Akademijos veikla Be pagrindinių studijų, Karo akademijoje organizuojami įvairūs kvalifikacijos kėlimo kursai tiek krašto apsaugos sistemos, tiek ir užsienio šalių kariams bei civiliams tarnautojams: jaunesniųjų štabo karininkų, tarptautiniai oro pajėgų kapitonų, saugumo studijų, užsienio kalbų, parengiamieji kursai kandidatams į Baltijos gynybos koledžą, būtinųjų karinių žinių, ryšių ir logistikos specialistų bei rezervo būrių vadų kursai, kuriuos dėsto Akademijos bei kariuomenės instruktoriai ir lektoriai, taip pat kitų NATO valstybių karo specialistai ir civiliai. Siekiant tobulinti mokymo procesą bei mokymo programas jau ne vienerius metus bendradarbiaujama su Jungtinių Amerikos Valstijų, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Prancūzijos, Danijos, Norvegijos, Švedijos, Suomijos, Čekijos, Lenkijos, Estijos ir Latvijos karinėmis mokymo institucijomis. Karo akademijos mokslininkai bei pedagogai parengė ir išleido daugiau kaip 300 monografijų, žodynų, žinynų, vadovėlių, mokomųjų ir metodinių priemonių, mokslinių konferencijų pranešimų rinkinių bei kitų leidinių. Keturis kartus per metus yra leidžiamas Akademijos žurnalas ,,Kariūnas“. Kariūnai bei darbuotojai sportuoja moderniuose sporto kompleksuose, kuriuose įrengtos puikios bokso, kovinės savigynos, krepšinio, tinklinio, sunkiosios atletikos salės. Plėtojama ir kultūrinė veikla. Veikia teatro studija, šokių fakultatyvas, suburtas choras „Kariūnas“. Įrengtas Akademijos muziejus. Auditorijose, laboratorijose ir kareivinėse įrengta moderni įranga, kompiuterinė technika, yra šaudykla, šaulių lazeriniai treniruokliai.

Health centre Energetikas Invites to Improve Health and Have a Rest	sveikatos centrasEn ergetikas kvieČia pagerinti sveikatĄ ir pailsĖti
You are welcome at: Kuršių tako St. 1, Palanga (Šventoji) health centre ENERGETIKAS tel. (+370 460) 45505 (+370 460) 45531 (registry office) E-mail: sc.energetikas@takas.lt website www.energetikas.lt The stationary rehabilitation clinic-health centre Energetikas is established at one of the most beautiful bends of the River Šventoji, close to the rustling Baltic Sea and sandy dunes. The well-equipped centre will welcome you by comfortable and cosy atmosphere enriched with the fresh sea-air. The centre has 201 rooms, 50 of which are suits or have been completely renovated. The wide selection of rooms and different levels of comfort offered in them allow even the most fastidious clients to choose a comfortable room for a moderate price. Health centre Energetikas cherishes old treatment traditions. Since the day of its establishment, the clinic receives people coming from Lithuania and foreign countries. The patients staying in the health centre Energetikas get the professional medical care, efficient treatment and pleasant rest at the Baltic Sea all year round. The centre employs a team of highly-skilled rehabilitation specialists consisting of doctors-rehabilitation specialists, kinesis therapists, ergo-therapists, speech therapists, etc. The patients may receive consultations of a surgeon, gynaecologist, neurologist, reflex-therapist. They are attended by welcoming and qualified nursing personnel. Regular training and improvement of professional skills is one of the major requirements raised to the staff of the health centre. Health centre Energetikas offers hydrotherapy, physiotherapy, kinesis therapy, ergo-therapy, psychotherapy and reflex-therapy treatment, individual diet therapy and services of a social worker. Individual and group sessions guided by skilled specialists are arranged in the spacious fresh-water swimming-pool and kinesis therapy halls. The all-year-round open health centre situated at the Baltic Sea invites not only to undergo treatment but also have a rest. You are kindly invited to use the weekend rest and health improvement programme. The health centre Energetikas located just 100 m from the sea welcomes you every Friday and Saturday. The weekend rest programme includes different health improvement complexes: classical and anticelulite massage, pearl and herbal baths, vertical bath and underwater massage, swimming-pool, mud treatment, curative herbal and oxygen cocktails, individual kinesis therapy, etc. Welcoming and professional medical staff will take care of your health, cooks will offer you the well-balanced food and dietary dishes. The impressive mural fresco Žalgiris Battle by the painters Sokolovai decorates the dining-room of the health centre. We cordially invite you to come to Šventoji, to the health centre Energetikas at any season of the year and have the efficient treatment, rest, gain forces and strength to start the new jobs, share ideas during interesting meetings, enjoy the rest offered by the resort town and experience the use of the rehabilitation treatment to health. THE BEST WEEKEND AT THE BALTIC SEA! Health centre ENERGETIKAS invites for a weekend rest from 1 September The health centre Energetikas situated just 100 m from the Baltic Sea invites every Friday or Saturday. Living and treatment rooms of the centre are placed in one building. HEALTH IMPROVEMENT COMPLEX: arrival on Friday (arrival at 14:00-18:00) – price per person from 250 litas (accommodation, full board (breakfast, lunch, dinner), up to 10 treatment complexes per weekend – swimming-pool x 3, light neck massage x 2, curative oxygen-herbal cocktail x 2, underwater massage x 1, pearl bath x 1); arrival on Saturday (arrival before 11:00) – price per person from 199 litas (accommodation, full board (breakfast, lunch, dinner), up to 8 treatment complexes per weekend – swimming pool x 2, curative oxygen-herbal cocktail x 2, light neck massage x 2, pearl bath x 1, underwater massage x 1).	Viename gražiausių Šventosios upės vingių, prie pat ošiančios Baltijos jūros gelsvų smėlio kopų, veikia stacionari reabilitacijos klinika – sveikatos centras „Energetikas“. Šiame puikiai įrengtame centre Jus pasitiks komfortabili, rami, jūros gaiva dvelkianti atmosfera. Jūsų patogumui įrengtas 201 kambarys, iš jų – daugiau kaip 50 renovuotų ir liukso tipo. Didelis gyvenamojo ploto pasirinkimas, įvairūs kambarių komforto lygiai suteikia galimybę išsirinkti patogų kambarį net labai išrankiam žmogui už priimtiną kainą. Sveikatos centras „Energetikas“ turi senas gydymo tradicijas. Nuo klinikos įkūrimo pradžios čia gydosi Lietuvos ir užsienio šalių gyventojai. Besigydantiems žmonėms užtikrinama profesionali medicininė priežiūra, veiksmingas gydymas bei malonus poilsis prie Baltijos jūros ištisus metus. Centre dirba aukštos kvalifikacijos reabilitacijos specialistų komanda, kurioje yra gydytojai reabilitologai, kineziterapeutai, ergoterapeutai, logopedas ir kt. Esant reikalui konsultuoja chirurgas, ginekologas, neurologas, refleksoterapeutas. Sveikatos centro pacientus slaugo malonus ir kvalifikuotas slaugos personalas. Nuolatinis tobulinimasis bei kvalifikacijos kėlimas yra vienas svarbiausių reikalavimų mūsų sveikatos centro darbuotojams. Gydyklose atliekamos įvairios hidroterapijos, fizioterapijos, kineziterapijos, ergoterapijos, psichoterapijos, refleksoterapijos procedūros, parenkama individuali dietoterapija, teikiamos socialinio darbuotojo paslaugos. Erdviame gėlo vandens baseine bei kineziterapijos salėse vyksta individualūs bei grupiniai užsiėmimai, vedami kvalifikuotų specialistų. •Ištisus metus veikiančiame sveikatos centre prie jūros kranto kviečiame ne tik gydytis įvairių sveikatos sutrikimų, bet ir tinkamai pailsėti. Maloniai kviečiame pasinaudoti savaitgalio poilsio ir sveikatinimo teikiamomis paslaugomis. Apsilankykite kiekvienos savaitės penktadienį arba šeštadienį sveikatos centre, nuo kurio iki jūros tik 100 metrų. Į savaitgalio poilsio programą įtrauktos įvairios sveikatinimo procedūros: klasikinis ir anticeliulitiniai masažai, perlinė ir vaistažolių vonios, vertikalioji vonia bei povandeninis masažas, pramogos baseine, purvo aplikacijos, gydomieji vaistažolių ir deguonies kokteiliai, individuali kineziterapija ir kitos procedūros. Malonūs ir profesionalūs medikai rūpinsis Jūsų sveikata, o sveikatos centro virtuvės darbuotojai Jums pasiūlys puikiai subalansuotą maistą, taip pat dietinę mitybą. Sveikatos centro valgyklą puošia įspūdinga tapytojų Sokolovų sieninė freska „Žalgirio mūšis“. Kviečiame Jus į Šventąją – į sveikatos centrą „Energetikas“ bet kuriuo metų laiku efektyviai pasigydyti, pailsėti, pasisemti jėgų naujiems darbams, pabendrauti dalykiniuose renginiuose, pasimėgauti kurortiniu poilsiu ir patirti reabilitacinio gydymo naudą sveikatai. SVEIKATOS CENTRAS„ENERGETIKAS“ NUO RUGSĖJO 1 d. JUS KVIEČIA PAILSĖTI SAVAITGALĮ GERIAUSIAS SAVAITGALIS PRIE BALTIJOS JŪROS! Esate laukiami kiekvienos savaitės penktadienį arba šeštadienį sveikatos centre „Energetikas“, nuo kurio iki jūros tik 100 metrų. Gyvenamieji kambariai ir visų gydomųjų procedūrų kabinetai yra viename pastate. SVEIKATINIMO KOMPLEKSAS: jei atvykstama penktadienį (atvykimas 14–18 val.) – kaina vienam asmeniui nuo 250 litų (apgyvendinimas, maitinimas (pusryčiai, pietūs, vakarienė), iki 10 procedūrų per savaitgalį – baseinas x 3, lengvas kaklo masažas x 2, gydomasis deguonies-vaistažolių kokteilis x 2, povandeninis masažas x 1, perlinė vonia x 1); jei atvykstama šeštadienį (atvykimas iki 11 val.) – kaina vienam asmeniui nuo 199 litų (apgyvendinimas, maitinimas (pusryčiai, pietūs, vakarienė), iki 8 procedūrų per savaitgalį – baseinas x 2, gydomasis deguonies-vaistažolių kokteilis x 2, lengvas kaklo masažas x 2, perlinė vonia x 1, povandeninis masažas x 1).

Harmonious Fullness of Life in the Works of RamunĖ VĖliuvienĖ	Harmoninga gyvenimo pilnatvĖ RamunĖs VĖliuvienĖs kŪryboje
Address: S. Konarskio St. 21-23 LT-03109, Vilnius, Lithuania Tel.: (+370 5) 265 29 63 Mobile: (+370 675) 40682 The graphic artist Ramunė Vėliuvienė was born in 1949 in Varėna District. In 1966 she finished M. K. Čiurlionis Art School; in 1966-1972 studied at Vilnius Institute of Fine Arts (presently, Vilnius Academy of Fine Arts). In 1978, R. Vėliuvienė joined the Lithuanian Artists’ Association. The graphic artist creates engravings using etching, aquatint, mixed and digital techniques, illustrates books. In 1973 the artists started participating in exhibitions held in Lithuania, Poland, Latvia, China, the Netherlands, Belgium, Hungary, Canada, USA, Estonia, Germany and other countries. The artist has arranged 24 personal exhibitions. She has been awarded 4 diplomas of international exhibitions, Highest Degree scholarships of the Republic of Lithuania and a traineeship of the Ministry of Culture. Her works are found in Vilnius Museum of Fine Arts, M. K. Čiurlionis Art Museum in Kaunas, Tretyakov Gallery in Moscow, Contemporary Art Museum in Cologne, Art Gallery, Lithuanian Art Museum and Museum of Benedictine University in Chicago, Herman Hesse Museum in Calw, private collections in Lithuania and foreign countries. Ramunė Vėliuvienė is the founder and owner of a public enterprise VšĮ Grafikos studija, Member of the Board of the Lithuanian Artists’ Association, member of the Lithuanian Radio and TV Commission, member of the international club Zonta. The art critic Eglė Kunčiuvienė, “Today the world of images in the works of the world-famous graphic artist Ramunė Vėliuvienė shows up as multi-brim, complex as it is subjective and personal. The artist is projecting the intensively-gathered life experience into plastic spaces of universal apprehension. In her works, the painful feelings of a man wandering in a modern world is a breakthrough to the longing for fundamental – ethnic, artistic, moral - values. The works of Ramunė Vėliuvienė bear literary character. The author never confines to the spontaneous aesthetic expression of plastics but rather seeks for the undivided symbiosis of both beginnings; and does not develop the coherent story. The artist little by little assembles the composition, presents only some details, hints and so allows the viewer to larger or lesser extent perceive her conception according to his perception, powers and erudition…”	Grafikė Ramunė Vėliuvienė gimė 1949 m. Varėnos rajone. 1966 m. baigė M. K. Čiurlionio meno mokyklą, 1966–1972 m. studijavo Vilniaus dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija), 1978 m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nare. Grafikė kuria estampus oforto, akvatintos, režervažo, mišria ir skaitmenine grafikos technika, iliustruoja knygas. Nuo 1973m. menininkė aktyviai dalyvauja parodose, rengiamose Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje, Kinijoje, Olandijoje, Belgijoje, Vengrijoje, Kanadoje, JAV, Estijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse. Yra surengusi 24 personalines parodas. Grafikė pelniusi 4 diplomus tarptautinėse parodose, Aukščiausio laipsnio Lietuvos Respublikos valstybės stipendijas ir Kultūros ministerijos stažuotę Belgijoje. Jos kūrinių yra įsigiję Vilniaus dailės muziejus, Kauno M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Tretjakovo galerija Maskvoje, Moderniojo meno muziejus Kelne, Dailės galerija, Lietuvių dailės muziejus ir Benediktinų universiteto muziejus Čikagoje, Hermano Hesės (Hermann Hesse) muziejus Kalve, privatūs kolekcininkai Lietuvoje ir užsienyje. Ramunė Vėliuvienė yra VšĮ „Grafikos studija“ steigėja ir savininkė, Lietuvos dailininkų sąjungos valdybos narė, Lietuvos radijo ir TV komisijos narė, tarptautinio „Zonta“ klubo narė. Pasak menotyrininkės Eglės Kunčiuvienės, „šiandien daugelyje pasaulio šalių žinomos grafikės Ramunės Vėliuvienės meninių vaizdų pasaulis yra daugiabriaunis, sudėtingas ir kartu labai subjektyvus, asmeniškas. Savąją intensyviai kauptą gyvenimo patirtį dailininkė projektuoja į plastines universalaus suvokimo erdves. Jos darbuose pro skaudžius šiandienos besiblaškančio žmogaus jutimus skverbiasi fundamentalių vertybių – etninių, meninių, moralinių – nuostatos ir ilgesys. Ramunės Vėliuvienės kūriniai literatūriški. Autorė niekad neapsiriboja vien savaimine estetine plastikos raiška, o siekia nedalomos abiejų pradžių simbiozės. Tačiau rišlaus pasakojimo neplėtoja. Montažiškai dėliodama kompoziciją, pateikdama tik kai kurias detales, užuominas, menininkė leidžia pačiam žiūrovui pagal jo nuovoką, išgales ir erudiciją daugiau ar mažiau suprasti autorės sumanymą...“

Aloyzas StasiuleviČius’ Vision of the City of Vilnius	Aloyzo StasiuleviČiaus Vilniaus miesto vizija
Address: A. Goštauto St. 5/2, 56 a, Tel.: (+370 5) 260 89 51, Mob.: (+370 618) 41489, (+370 620) 97101 stasiulevicius@gmail.com The publishing house of Vilnius Academy of Fine Arts has prepared a publication “Aloyzas Stasiulevičius. Painting ”. The soon-to-be-published book will contain nearly 100 the most impressive A. Stasiulevičius’ paintings done in 1966-2002. The book will have an article by Dr Docent Nijolė Tumėnienė “Vision of the City of Vilnius” that will exhaustively analyse the painter’s creation. We publish an extract from this article: We always recognise Aloyzas Stasiulevičius by his interpretations of Vilnius Old Town motives and by his individual, highly musical style. The artist masterfully plays on the rhythm of lines, he is a virtuoso in extracting a wide range of semitones out of the string of one colour – white, blue or green –, in conjuring a storm of emotions out of the facture of his paintings, he captures the most subtle shades of mood and thought. As a 20th century painter, he tends to speak in cycles of paintings that lend wings to his conceptual thinking. A. Stasiulevičius’ vision of Old Vilnius is conceptual, aesthetic and artistic, its is also spiritual. It encompasses both the history of the city and its present condition. The artist is highly sensitive to the architectural spirit of the city: the spaces and forms which he creates, the dynamic movement of his lines resound with music, and the scale of his colours strengthens the impression of the artist’s changing moods. The artist searches for the view of the entire city, uniting the aspects of diverse approaches: Vilnius as a monument to urbanity and the city of changing styles, Vilnius and the past culture of Lithuania, Vilnius and the concept of Eternity. A. Stasiulevičius, therefore, can be deservedly called a bard of Vilnius, not indifferent to philosophy and history. He has glorified the spirit of this town – a fantastic and varied semblance, its history and the present, the originality of architecture, translated his reflections about the value of culture in the context of Eternity. One can judge the spirit of 20th century Paris from the pictures by Albert Marquet and Maurice Utrillo and nobody has yet painted a more beautiful, more impressive song about Vilnius as A. Stasiulevičius.	Vilniaus dailės akademijos leidykla parengė leidinį „Aloyzas Stasiulevičius. Tapyba“. Artimiausiu metu pasirodysiančioje knygoje publikuojama arti 100 įspūdingiausių A. Stasiulevičiaus paveikslų, nutapytų 1966–2002 metais. Knygoje publikuojamas dr. doc. Nijolės Tumėnienės straipsnis „Vilniaus miesto vizija“, kuriame išsamiai analizuojama dailininko kūryba. Ištrauka iš šio straipsnio: Aloyzą Stasiulevičių visada atpažįstame iš Vilniaus senamiesčio motyvų interpretacijos ir individualaus, nepaprastai muzikalaus jo stiliaus. Dailininkas meistriškai žaidžia linijų ritmu, gali virtuoziškai groti vienos spalvos styga – baltos, mėlynos ar žalios pustoniais ir faktūrų sukelta jausmų audra, išgaudamas sudėtingus nuotaikos ir minties niuansus. Kaip XX amžiaus tapytojas, jis linkęs kalbėti paveikslų ciklais, suteikiančiais sparnus konceptualiam mąstymui. A. Stasiulevičiaus senojo Vilniaus vizija – konceptuali, estetiška ir meniška, dvasinga. Joje sutelpa ir miesto istorija, ir jo dabartinė būtis. Menininkas itin jautrus urbanistinei miesto dvasiai: jo sukurtose erdvėse ir formose, dinamiškoje linijų slinktyje skamba muzika, o spalvų gama sustiprina kintančią dailininko nuotaiką. Dailininkas ieško miesto visumos vaizdo, jungdamas įvairių požiūrių aspektus: Vilnius kaip urbanistikos paminklas ir stilių kaitos miestas, Vilnius ir Lietuvos praeities kultūra, Vilnius ir Amžinybės problemos. Todėl pelnytai A. Stasiulevičių galėtume vadinti Vilniaus miesto dainiumi, neabejingu filosofijai ir istorijai. Jis apdainavo šio miesto dvasią – nuostabią kintančią regimybę, jo istoriją ir dabartį, architektūros savitumą, išreiškė susimąstymą apie jo kultūros vertę Amžinybės kontekste. Apie XX amžiaus Paryžiaus miesto dvasią galime spręsti pagal Albert Marquet ir Maurice Utrillo paveikslus, o apie Vilnių XX amžiuje dar niekas tapyboje nesudėjo gražesnės, įspūdingesnės dainos kaip A. Stasiulevičius.

„My art is moving from concrete to abstraction...“ – sculptor Vladimiras KanČiauskas	„Mano menas yra Ėjimas nuo konkretaus prie abstraktaus...“ – skulptorius Vladimiras KanČiauskas
Address: Grikieniai Village, Vilnius District, Lithuania Mob.: (+370 653) 74169 The sculptor Vladimiras Kančiauskas was born in 1946 in Klaipėda. He graduated Vilnius Academy of Fine Arts with a diploma in sculpture in 1974. The sculptor joined the Lithuanian Artists’ Association in 1980. The artist actively participates in exhibitions, symposiums and competitions arranged in Lithuania and foreign countries. V. Kančiauskas has arranged 12 personal exhibitions; his works are found in museums and private collections in Lithuania, Russia, Israel, Germany, USA, other countries; his monumental sculptures decorate Vilnius and other places throughout the world. Monumental sculpture and small plastics occupy a significant part in artist’s works. He does not chase after one-day fashionable popularity. The marine origin, childhood impressions brought from the native Baltic Sea coast have developed the motto of a sea wave in V. Kančiauskas’s creation, as have the relation of a human with water, the harmony of silence and music embodied in sculpture. The sculptor Vladimiras Kančiauskas says, “The most important is a man’s attitude towards the world, clouds and a flying eagle. I love speaking about water, reflections in water and an iris, since the whole world started from the water. Water is powerful and is the witness of many historic events. An eye is searching for beauty and pleasure, when finds – squeezes out a tear. It is a great wish to touch and caress the beauty. The sculptor’s work is very similar – once you wish to caress, it means that a thing is beautiful. My art is moving from concrete to abstract things, since abstraction is the highest form of thinking ever found in the humankind. The highest expression of art is a symbol that harmoniously reflects the world culture and art…”	Skulptorius Vladimiras Kančiauskas gimė 1946 m. Klaipėdoje. Po studijų Vilniaus dailės akademijoje 1974 m. įgijo skulptoriaus specialybę. Nuo 1980 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Menininkas aktyviai dalyvauja parodose, simpoziumuose ir konkursuose, rengiamuose Lietuvoje bei kitose šalyse. Jis yra surengęs 12 personalinių parodų. Vladimiro Kančiausko kūrinių įsigiję Lietuvos, Rusijos, Izraelio, Vokietijos, JAV ir kitų šalių muziejai bei kolekcionieriai, jo monumentalios skulptūros puošia ne tik Vilnių, bet ir kt. pasaulio vietoves. Menininko kūryboje svarią vietą užima ir monumentalioji skulptūra bei mažoji plastika. Jis nesivaiko vienadienio madingo populiarumo. Gal iš vaikystės, iš gimtojo Baltijos pajūrio atsinešti įspūdžiai suformavo Vladimiro Kančiausko kūryboje jūros bangos moto, žmogaus santykį su vandeniu, tylos ir muzikos harmoniją skulptūroje. Skulptorius Vladimiras Kančiauskas sako: „Svarbiausia žmogaus požiūris į pasaulį, į debesis ir į skrendantį erelį. Aš norėčiau pakalbėti apie vandenį, apie atspindį vandenyje ir apie akies rainelę, nes pasaulis prasidėjo nuo vandens. Vanduo – daugelio istorinių įvykių liudininkas, turintis didelę galią. Akis ieško malonumo ir grožio, o kai randa, išskiria ašarą. Norisi paliesti ir paglostyti grožį. Taip ir skulptoriaus darbas – jeigu jį norisi paglostyti, vadinasi, yra gražus. Mano menas – tai ėjimas nuo konkretaus prie abstraktaus, nes abstrahavimas yra aukščiausia mąstymo forma žmonijoje. Aukščiausia meno išraiška – simbolis, jis atspindi pasaulio kultūrą ir meną kartu...“

GiedrĖ’s Creative Self-Expressions	GiedrĖs kŪrybinĖs saviraiŠkos
J. Basanavičius St. 6 - 6A, Lt-01118 Vilnius, Lithuania Tel. (+370 5) 2613175 Mob. (+370 688) 17337 Giedrė Bulotaitė-Jurkūnienė works in various fields of art. In the beginning of her career, she was known in Lithuania and foreign countries as an artist creating watercolors and posters. Later, her creative biography was enriched by painting, tempera and miniatures. Poetry is one more means for self-expression – the artist has published 7 books of poetry. G. Bulotaitė-Jurkūnienė was born in 1947 in Plungė. In 1972 she graduated in poster art from the Department of Graphics of Vilnius Arts Institute (presently Vilnius Academy of Fine Arts). The artist participates in exhibitions since 1969 and is the member of the Lithuanian Artists’ Association since 1978. The active creation of Giedrė Bulotaitė-Jurkūnienė is best proved by personal exhibitions she has arranged: 6 exhibitions of posters in 1975-2005, 42 watercolour exhibitions in 1981-2005, 8 miniature presentations in 1990-2005, 18 tempera demonstrations in 1998-2005 and 7 exhibitions of oil paintings in 1998-2005. Giedrė Bulotaitė-Jurkūnienė was been awarded three Lithuanian record diplomas for the smallest multi-plane and multicolored paintings (1x1 cm in 1993, 0,5x0,5 cm in 1997 and 0,2x0,2 cm in 2001). In 1992, she received the State award – Medal of January 13 (No 1-2361, 1179), in 2005 was awarded the status of a creator by the Ministry of Culture of the Republic of Lithuania, in 2005 was granted the Letter of Acknowledgement of the Lithuanian Artists’ Association. The artist does not confine to intensive creative process and actively participates in public life. In 1966-1974, she was the founder and artistic director of the Theater of Movement of Vilnius Institute of Art, in 1981-1985 delivered lectures in movement at the Vilnius Schoolchildren Theatre. In 1993, the artist established the Plekšnė club of Vilnius artists and until the present day is the president of this club, as she is the supervisor of exhibitions, organizer of plein-airs, editor and publisher of the club newspaper, catalogues of artists’ works and poetry almanacs. The birth of Giedrė Bulotaitė-Jurkūnienė creative talent was accompanied by the spirit of her parents and ancestors. The artist says, “If I am thankful to the Creator for His kindness to allowing me to create, so I am thankful to my parents and grandmother Elena Murkienė for sharpness, sensitiveness and a seek for obedience they have educated in me, since these are the features that open the way for self-cognition, self-respect and improvement… I am very happy to have a chance to use so many different methods of self-expression: colour, line, movement, word and music… I eliminate the black colour from the palette, black thoughts and black works – from my life. It is my entire inner world that feels the surrounding harmony. I just have to choose the right tonality and try to feel which melody to play. I treasure loneliness. It is the time when I concentrate and hear the silence. The silence is the momentum when the most important words are said, feelings expressed and when it hurts most… The individual understanding of the world must be the means to rejoice over not only our own but also achievements of other people…”	Giedrė Bulotaitė-Jurkūnienė – plataus kūrybinio diapazono menininkė. Kūrybinio kelio pradžioje ji tapo žinoma akvarelės ir plakato kūrėja Lietuvoje bei kitose šalyse. Vėliau kūrybinėje biografijoje svarbią vietą atrado tapyba, tempera ir miniatiūra. Dar vienas nuo vaikystės įvaldytas saviraiškos būdas – poezija. Kūrėja yra išleidusi 7 savo poezijos knygas. Menininkė gimė 1947 m. Plungėje. 1972 m. baigė Vilniaus dailės instituto (dabar Vilniaus dailės akademija) grafikos katedros plakato specialybę. Parodose dalyvauja nuo 1969 m., o nuo 1978 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Giedrės Bulotaitės-Jurkūnienės aktyvų kūrybinį kelią tiksliausiai atspindi jos surengtos personalinės parodos: 1975–2005 m. – 6 plakato parodos; 1981–2005m. – 42 akvarelės; 1990–2005 m. – 8 miniatiūrų; 1998–2005 m. –18 temperos; 1998–2005 m. – 7 aliejinės tapybos parodos. Kūrėja apdovanota trimis Lietuvos rekordų diplomais už mažiausius daugiaplanius ir daugiaspalvius paveikslus (1993 m. – 1 x 1 cm, 1997m. – 0,5 x 0,5 cm, 2001 m. – 0,2 x 0,2 cm). 1992 m. – Vyriausybiniu apdovanojimu – Sausio 13-osios atminimo medaliu (Nr. 1-2361, 1179), 2005 m. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija jai suteikė kūrėjos statusą, 2005 m. apdovanota Lietuvos dailininkų sąjungos Padėkos raštu. Giedrė Bulotaitė-Jurkūnienė neapsiriboja intensyvia kūryba, ji aktyviai dalyvauja ir visuomeniniame gyvenime: 1966–1974 m. VDI judesio teatro įkūrėja ir režisierė, 1981–1985 m. dėstė judesio pamokas Vilniaus moksleivių teatre, 1993m. įkūrė Vilniaus menininkų „Plekšnės“ klubą ir dabar yra jo prezidentė, parodų kuratorė, plenerų organizatorė, klubo laikraščio, dailininkų kūrybos katalogų ir poezijos almanachų redaktorė bei leidėja. Menininkės kūrybinio talento pradžia į šį pasaulį atėjo su jos tėvų ir protėvių dvasia. Giedrė Bulotaitė-Jurkūnienė teigia: „Jeigu Didžiajam Kūrėjui esu dėkinga už suteiktą malonę kurti, tai savo tėvams ir močiutei Elenai Murkienei esu labai dėkinga už išlavintą pastabumą, jautrumą ir siekimą nuolankumo, nes tik jis suteikia galimybę save pažinti, gerbti ir tobulėti... Esu labai laiminga galėdama naudotis tokia gausybe saviraiškos būdų: spalva, linija, judesiu, žodžiu ir muzikine fraze... Iš paletės išmetu juodą spalvą, o juodas mintis ir juodus darbus – iš gyvenimo. Visa savo esybe jaučiu mane supančią harmoniją. Reikia tik pasirinkti tinkamą tonaciją ir jausti, kokią melodiją noriu sugroti. Labai vertinu vienatvę. Tuo metu labiausiai galiu susikaupti ir išgirsti tylą. Tyloje pasakomi svarbiausi žodžiai, tyloje stipriausi jausmai ir labiausiai skauda... Savaip matydami ir suvokdami pasaulį išmokime pasidžiaugti ne tik savo, bet ir kitų pasiekimais...“

Vieningos ES rinkos sukŪrimas padidins Baltijos ŠaliŲ energetinĮ saugumĄ