business and exhibitions

	LITHUANIAN HIGHLIGHTS Posts and Their Value REGIONS&INVESTMENT Investment - Driving Force for Industry and Business Development in Šiauliai Logistics Company – Priority for Green Field Investment in Panevėžys Marijampolė Industrial Zone: Open for Investment SOCIETY Lithuanians Abroad – Precious and Inseparable Part of the Lithuanian Nation SCIENCE&BUSINESS Devices Developed in Laboratories of the Semiconductors Physics Institute Build a Bridge between Science and Business PERSONALITY&BUSINESS The Space for Self-Expression social Security Who is in Charge of Quality and Safety of Medicinal Products in Lithuania? LAW&SOCIETY Advocates’ Advertising: Do We Need It? PROJECTS A New Passenger Terminal among the Ambitious FLYLAL Plans COMAPANY NEWS Consultancy Firm SDG Guarantee of Safe Labour HERITAGE Rebirth of Noblemen’s Traditions in the Manor of Trakų Vokė LEASURE Energetikas Invites to Improve Health and Have a Rest ART MARKET Fragments Collages of Graphics and Textile I Live in the World of Homers „I am Dreaming to Establish a Sculpture Park in Vilnius“ – Mindaugas Aučyna

Posts and Their Value Rimantas Šlajus, Staff writer	KĖdĖs ir jŲ vertĖ
Finally, the whole Lithuania with its towns, settlements and villages may relax – we have new local authorities. The final votes have been counted and the fireworks fired to celebrate the election to local authorities, most important political and economic phenomena in Lithuania. The majority of mayors and political parties they represent have preserved their positions. For instance, the position of Ignalina District mayor seems to be unconquerable – Bronis Ropė belonging to Pheasants and People’s Political Party has been elected for the fifth term of office and will continue to be the main administrator of the wonderful land of lakes. Social Liberal Mayor of Švenčionys Vytaytas Vigelis will also assume the fifth term, representative of the Centre Party, Mayor of Varėna District Vidas Mikalauskas – the fourth. Maybe these men have longer feet to keep such good balance on horseback? Who support them on sudden political turns and in overcoming social-economic barriers that are so numerous on the local governance level? In this case, it is logical to speak about the parties they represent. Peasants and People’s Party which enjoys larger influence in regions seems not to have interfered with the plans of Ignalina man and patriarch Bronis Ropė. However, if to speak about the importance of Social Liberals and Center Party over the political life in Lithuania, we may put it politely that their success is in the stage of the embryo. The Centre Party has got only one mayor’s position all over Lithuania. No matter what we think, it seems that the main role during the election is played by the personality of a mayor, his charisma, ability to form the concrete vision for the development of the region and implement it. People living in small towns are sharp-eyed. Therefore in this context, at least from the first sight, it is hard to understand why Social Democrats in Birštonas have trusted the mayor’s position to its member Nijolė Dirginčienė, Director of the Municipality Administration, and not to the previous experienced leader of the town Antanas Zenkevičius (he held the position of the mayor for 37 years, although with some small interruptions) who was a highly respected man in Brištonas due to his moral values, who have made the town known as the best place for recreation, rest and entertainment. Fortunately, Director General of Sodra Mindaugas Mikala has calmed down my discontent by saying that the new mayor is a talented organizer and generator of ideas, impressive and creative personality. We may trust Mindaugas Mikalia who is very precise in evaluating people and circumstances, moreover that I have been informed that Nijolė Dirginčienė before coming to the municipality was the Head of Sodra branch in Birštonas. After the elections, political tension and even intrigues have not been avoided in sharing the posts in municipalities. Even in several municipalities, the winning majority have not received the posts of mayors, while the minority with the help of the so-called golden vote has taken the highest positions. Naturally, there comes the question – how long will they survive? However, nowhere has this process overstepped the margins of the democratic conception. In this context it is expedient to have a short discussion over the political correctness in Vilnius where the opposition parties put under boycott the election of the mayor what becomes a tradition Vilnius. It seems that such demarche simply show the weakness of the opposition when no trust is shown to some of the opposition members who during the secret voting could have supported the representative of the position Juozas Imbrasas who already once was the mayor of Vilnius and who won the sympathies of some specialists for his perfect understating of problems existing in the city. In general, elections to the Vilnius city mayor promised long political debates, however two factors came to the rescue – the rising political star, Chairman of Vilnius Division of Social Democrats Algiras Paleckis who did not fear his political bosses and supported the representative of the winner-party Order and Justice; and second the support of the Liberal Movement to the party led by the President Rolandas Paksas to stop the influence of the former Mayor Artūras Zuokas and his team over the municipality. Actually, Liberals declared that they were staying in opposition. The answer on how it is possible to stay in opposition with the vice mayor’s position and several positions of chairmen of important committees in the municipality maybe be given only by the Liberal Movement and nobody else, however the most important is that since now on Vilnius will be open for creative work. Vilnius is the city which receives billions of investment and witnesses the implementation of the largest economic projects. We, residents of Vilnius, would wish to see stricter supervision of these projects, particularly from the architectural aspect, future skyscrapers to be the examples of more inventive and artistic expression, new houses not to be built using the cheapest and lowest quality building materials, old houses to be renovated as soon as possible, not speaking about other problems that we expect the new city authorities will immediately start solving. All municipalities some of which have changed their ruling persons have preserved all posts, while in one or another their number has even increased what wasn’t absolutely necessary. However how can we reconcile to the fact that attempts are made to remove persons who are in charge of the greatest wealth in Lithuania – forests – from their posts? It is true that the ruling authorities in discussions with some scientists considered the elimination of the position of directors of state forest enterprises. Once these positions are eliminated or their number is significantly reduced during the first stage, as it is suggested in the corresponding project, absolutely reasoned question is raised – who will take care of forest regeneration, fire prevention, recreational objects? We will not go too far by saying that the forest maintenance works (with absolutely rare exceptions) are done by devoted and educated people with sincere and brave intention. How could be otherwise explained motives of Director of Ukmergė State Forest Enterprise Kazys Grybauskas and Director of Švenčionys Forest Enterprise Nauris Jotautas to do everything to help people and holiday-makers coming to forests getting inspiration for the whole coming week? What inspires Director of Kretinga Forest Enterprise to take particularly careful care of seaside forests, reinforcement of dunes and arrangement of panorama sites? The staff of Varėna State Forest Enterprise is open that if it is not the director Pranas Celevičius many of them would have left the Enterprise in the search of better jobs. Recently, I went to buy pines in Valkininkai Forest Enterprise where the forester Vytas Lesniauskas explained that it is due to the attempts of Valkininkai Enterprise Director Arvydas Starzdas that the enterprise has a nursery today. Would anybody succeed to inspire these men for such works from the centre, Vilnius? Probably, nobody would•	Štai jau visi – visa Lietuva su savo miestais, miesteliais ir kaimais – galime palaimingai kvėptelėti– turime savąją valdžią. Savivaldybių rinkimams – svarbiausiam krašto politiniam ir ekonominiam reiškiniui – šiomis dienomis sudėti paskutiniai taškai, iššauti pergalės saliutai. Dauguma merų, kaip ir jų atstovaujamos partijos, savo kėdes išlaikė. O štai Ignalinos rajono mero kėdė, aišku, dar ir su pritaisytais ratukais: valstietis liaudininkas Bronius Ropė jau net penktai kadencijai rinkėjų tiesiog ridente įridenamas į svarbiausią savivaldybės kabinetą, kad galėtų toliau vadovauti ežeringojo krašto žmonėms. Penktai kadencijai taip pat išrinktas socialliberalas, Švenčionių meras Vytautas Vigelis, ketvirtai – Centro partijos atstovas, Varėnos rajono meras Vidas Mikalauskas. Gal šie vyrai turi ilgesnes kojas, kad taip vykusiai išsilaiko ant valdžios balno? Kas juos prilaiko per sudėtingesnius politinius posūkius ir įveikiant ekonominių kliūčių trasas, kurių savivaldybėse per akis? Lyg ir logiška būtų čia kalbėti apie jų atstovaujamas partijas. Turinti vis didesnę įtaką regionuose Valstiečių liaudininkų partija, be abejonės, ignaliniečių patriarchui Broniui Ropei popierių nesugadino. Tačiau, kalbant apie Socialliberalų ir Centro partijos reikšmę politiniam šalies gyvenimui, mandagiai, matyt, tegalima pasakyti tik tiek, kad šių partijų žvaigždžių valanda dar neišmušė. Centro partija apskritai šalyje tegavo vieną mero kėdę. Taigi, kaip bežiūrėsi, pagrindinį vaidmenį per rinkimus atlieka pati mero asmenybė: priklauso nuo to, kiek ji charizmatiška, sugebanti formuoti konkrečią rajono vystymosi viziją ir ją įgyvendinti. Žmonės nedideliuose miestuose mato viską. Todėl šiame kontekste bent iš pirmo žvilgsnio atrodo sunkiai suvokiamas dalykas, jog ateinančiai kadencijai Birštono mero kėdę vietiniai socialdemokratai nutarė atiduoti kitai savo narei– Nijolei Dirginčienei, savivaldybės administracijos direktorei, šįkart aplenkdami ilgiausiai šalyje (37 metai su keliomis nedidelėmis pertraukomis) miesto vadovu dirbusį Antaną Zenkevičių, dėl savo moralinių savybių Birštone gerbiamą žmogų, kuriam vadovaujant kurortas įgijo deramą skambesį, ypač savivaldybei organizuojant pramogų verslą ir poilsio industriją. Laimei, man pusiausvyrą padėjo atstatyti „Sodros“ generalinis direktorius Mindaugas Mikaila, pasakęs, kad naujoji merė – ryški, kūrybinga asmenybė, talentinga organizatorė ir idėjų generatorė. Mindaugu Mikaila, itin preciziškai sugebančiu įvertinti žmones ir aplinkybes, galima tikėti. Juolab, pasirodo, Nijolė Dirginčienė prieš ateidama į savivaldybę yra dirbusi „Sodros“ Birštono filialo vedėja. Žinoma, po rinkimų savivaldybėse besiskirstant postais, netrūko ir politinės įtampos, net intrigų: ne vienoje savivaldybėje mero postų negavo daugumą pelniusi partija, o mažuma, žiūrėk, vadinamo auksinio balso pagalba ir užšokusi ant aukščiausios pakylos! Žinoma, kitas klausimas – ar ilgam? Bet niekur šis procesas neišsiliejo už demokratinės sampratos ribų. Galima nebent šiek tiek padiskutuoti dėl politinio korektiškumo Vilniuje, kai opozicinės partijos boikotavo mero rinkimus (Vilniuje tai, beje, tampa tradicija). Matyt, tokie demaršai paprasčiausiai nerodo opozicijos stiprumo, nes aiškiai nepasitikima kai kuriais savo nariais, per slaptą balsavimą galėjusiais ir paremti opozicijos atstovą, kuriuo tapo Juozas Imbrasas, jau kartą vadovavęs Vilniui ir dėl miesto problemų išmanymo pelnęs atitinkamų specialistų simpatijų. Vilniaus mero rinkimai apskritai žadėjo ilgesnes politines batalijas, tačiau padėtį išgelbėjo du faktoriai: kylanti politinė žvaigždė, Sociademokratų partijos Vilniaus skyriaus pirmininkas Algirdas Paleckis, nepabūgęs savo partinių bosų ir parėmęs laimėjusios rinkimus partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovą. Antras faktorius– Liberalų sąjūdžio parama Prezidento Rolando Pakso vadovaujamai partijai, kad būtų pakirsta buvusio mero Artūro Zuoko ir jo komandos įtaka savivaldybei. Tiesa, liberalai vis vien pasiskelbė liekantys opozicijoje. Kaip galima išlikti opozicijoje gavus vicemero ir kelių svarbių savivaldybės komitetų pirmininkų postus, matyt, tik pats Liberalų sąjūdis tegalėtų atsakyti, tačiau svarbiausia, kad Vilniui, kuriame investuojami milijardai ir įgyvendinami stambiausi šalies ūkiniai projektai, sukurtos prielaidos kūrybingam darbui. Mums, Vilniuje gyvenantiems, matyt, norėtųsi tvirtesnės tų projektų priežiūros, ypač architektūrinės, kad bent būsimi dangoraižiai taptų išradingesnės ir meniškesnės išraiškos pavyzdžiais, kad naujos statybos namai nebūtų statomi iš prasčiausių ir pigiausių medžiagų, kad būtų skubiau pradėti renovuoti senos statybos namai. Turime ir kitų rūpesčių, kuriuos, tikėkimės, naujoji miesto taryba gerokai praskaidrins. Savivaldybėse, nors jos kai kur ir pakeitusios savo šeimininkus, visos kėdės išliko, o vienoje kitoje vietinės valdžios institucijoje jų net padaugėjo, ko visai nebuvo būtina. Bet štai ką galima pasakyti: nuo kėdžių bandoma nuversti žmones, kurie Lietuvoje tvarko ir prižiūri svarbiausią turtą– miškus. Taip, valdžia, pasitelkusi kai kuriuos mokslininkus, svarstė klausimą dėl urėdijų panaikinimo. Netekus urėdų arba bent smarkiai sumažinus jų skaičių pirmame etape, kaip siūloma atitinkamame projekte, iš karto kyla labai pagrįstų klausimų: kas rimčiau besirūpins miškų generacija, gaisrų prevencija, rekreaciniais objektais? Kad ir neperlenkdami lazdos, turime pripažinti, kad miško priežiūrą (su retomis išimtimis) atlieka išties savo darbui atsidavę ir apsišvietę žmonės, kuriuose dar išlikusi riteriško polėkio dvasia. Kaip kitaip paaiškintum Ukmergės miškų urėdo Kazio Grybausko ar Švenčionių miško urėdo Naurio Jotauto motyvus tiesiog verstis per galvą, kad poilsiautojai, apsilankę šių urėdijų giriose, atsigautų visai savaitei? Kas verčia Kretingos urėdą akylai rūpintis pajūrio miškų kopų tvirtinimo darbais ar apžvalgos aikštelių įrengimu? Varėnos urėdijos darbuotojai neslėpdami tvirtina, kad jei ne urėdas Pranas Celevičius, daugelis miškininkų būtų jau seniai pasiieškoję lengvesnio darbo. Neseniai nuvykęs pirkti eglučių į Valkininkų girininkiją iš girininko Vyto Lesniausko, patyriau, jog tik didelio Valkininkų urėdo Arvydo Strazdo pastangų dėka jiems pavyko įsisteigti medelyną. Ar iš Vilniaus, iš centro, būtų įmanoma uždegti žmones tokiems darbams? Matyt, niekas ir nesistengtų•

Investment - Driving Force for Industry and Business Development in Šiauliai Genadijus MIKŠYS, Mayor of Šiauliai City	Investicijos – ŠiauliŲ pramonĖs ir verslo varomoji jĖga Genadijus MIKŠYS, Šiaulių miesto savivaldybės meras
The place–name of Šiauliai “Saule” was first mentioned in written sources, Poetical Livonia Chronicles describing the Battle of Saulė, in 1236. This year is considered to be the birthday of the city of Šiauliai and celebrated on 22 September. Šiauliai is the fourth largest city of Lithuania with the hundred-years-old history. It holds the status of a metropolitan city. The city had the fate to become the centre of craftsmen and industrialists. Old traditions have survived until the present day – Šiauliai is striving to win the name of the leader in the field of industry. The city with ten-and-hundred-years-long experience has a well-developed industry and a large number of small and mid-size companies. Among the dominant and most popular industrial sectors are manufacture of TV sets, bicycles, food products and furniture. Within the last decade, many new businesses have been launched, like manufacture of plastic packaging, ventilation, heating and air conditioning equipment, electrical devices and equipment, also the number of companies working in the field of services have significantly increased. Šiauliai city is the place where industry and labour force of the region is concentrated – even 52 percent of all companies registered in the county operate in the city; about 40 percent of county GDP is also generated in it. The convenient geographic location resulting from good interconnection with Europe and Russia has been the decisive factor for the city of Šiauliai to become the centre of industry. The city is the intersection of international main roads going to Warsaw, Riga, Tallin, Sankt Petersburg, Helsinki, other largest cities. Šiauliai, together with Radviliškis, make one of the largest railway hubs in Lithuania crossed by the international railway corridor. Šiauliai is at the distance of 100-200 km from five ice-free seaports. NATO forces deployed in military/civilian Šiauliai Airport are in the guard of the space of the Baltic countries. The strategic goal of Šiauliai is to become the centre of attraction in the region and to promote the development of industry and services. The city municipality holds the aim to strengthen the industrial potential and create the favourable investment environment. Today, huge demand for industrial territories is observed in Šiauliai and, according to estimations of foreign experts and Ministry of Finance, will continue to grow with every year. To meet the increasing needs, it is envisaged to implement the project on the establishment of an industrial park in Šiauliai. The project will help to enhance the competitiveness of Šiauliai city and region by creating investment-favourable conditions, to promote green-field investment and sustainable urban development by separating industrial zones and residential areas, to create the best conditions for industry and business development by preparing land plots for investment. The future Šiauliai industrial park is planned to cover 219 ha and will be at the distance of 0.5 km from the railway line, 0.5 km from Šiauliai Airport, 0.5 km from the main road Via Hanseatika and 128 km from the nearest seaport in Riga. The Šiauliai industrial park project will be implemented in two stages. After the first stage, the park will occupy 54 ha and 165 ha after the second. When the project is fully implemented, the territory will be divided into separate land areas with water-supply and sewage networks, gas supply and roads. The territory of the future industrial park is owned by Šiauliai City Municipality and will be particularly attractive for the development of industry, logistic activities. The existing engineering communications will be used for industrial activities, while the nearby Šiauliai Airport will provide logistic services and realize private orders. Another advantage of the park is its location. The park is separated from residential areas and that is particularly useful for the development of industrial activities. The park will offer various services and consultations, simplified procedures and support in solving land, construction, employment and other corporate issues, and that will create the best conditions for investing in the city of Šiauliai. The aim of Šiauliai city to promote the industry and business development and establish the industrial park is undoubtedly ambitious and challenging. The Municipality Administration will lay all efforts to implement it and make the city of Šiauliai the strong industry and business centre.	Šiaulių vietovardis „Soule“1236 m. pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose– „Eiliuotoje Livonijos kronikoje“, aprašančioje Saulės mūšį. Ši data tapo Šiaulių miesto gimimo diena, kuri švenčiama rugsėjo 22 dieną. Šiauliai – ketvirtas pagal dydį šimtmečiais savo istoriją skaičiuojantis Lietuvos miestas, turintis metropolinio centro statusą. Istoriškai susiklostė, kad Šiauliai tapo amatininkų ir pramonininkų centrų. Senosios tradicijos tęsiamos ir šiandien– Šiauliai aktyviai siekia pramonės lyderio vardo. Dešimtmečius ir šimtmečius kaupęs patirtį miestas turi darniai išvystytą pramonę, daug smulkių ir vidutinių įmonių. Šiauliuose gana populiarios pramonės šakos – televizorių, dviračių, maisto bei baldų gamyba. Per pastarąjį dešimtmetį mieste atsirado visai naujų verslo krypčių – pradėtos gaminti plastikinės pakuotės, vėdinimo, šildymo ir kondicionavimo įranga, įvairi elektros įranga ir prietaisai, taip pat padidėjo paslaugų sferos įmonių skaičius. Mieste sukoncentruota regiono pramonė ir darbo jėga – veiklą vysto net 52 proc. visų apskrityje registruotų įmonių, čia sukuriama apie 40 proc. visos apskrities BVP. Patogi geografinė padėtis (susisiekimas su Europa ir Rusija) lėmė tai, kad Šiauliai pamažu virto pramonės centru. Miestas yra tarptautinių magistralinių kelių, kuriais galima pasiekti Varšuvą, Rygą, Taliną, Sankt Peterburgą, Helsinkį bei kitus didžiuosius miestus ir kuriais kažkada keliavo ne vienas visame pasaulyje garsus žmogus, sankryžoje. Kartu su Radviliškiu Šiauliai sudaro vieną iš didžiausių geležinkelio mazgų Lietuvoje – per jį eina tarptautinis geležinkelio koridorius. Šiauliai yra 100–200 km atstumu nuo penkių neužšąlančių jūros uostų. Vieninteliame šalyje kartu ir kariniame, ir civiliame Šiaulių oro uoste Baltijos šalių erdvę saugo NATO kariai. Tapti regiono traukos centru ir skatinti pramonės bei paslaugų verslo plėtrą – strateginis miesto tikslas. Savivaldybė siekia stiprinti pramonės potencialą ir sudaryti jos plėtrai palankią investicinę aplinką. Šiuo metu Šiauliuose yra didelė pramoninių sklypų paklausa ir šis poreikis, užsienio ekspertų bei Finansų ministerijos vertinimu, kasmet didės, todėl numatyta įgyvendinti industrinio parko įkūrimo projektą. Šiuo projektu siekiama padidinti Šiaulių miesto ir regiono konkurencingumą sudarant palankias sąlygas investicijoms. Taip pat skatinti plyno lauko investicijas, urbanistiniu požiūriu darnią miesto plėtrą, atskiriant pramonines zonas nuo gyvenamųjų rajonų, bei sudaryti maksimaliai palankias sąlygas pramonės ir verslo plėtrai parengiant tinkamus investuoti sklypus. Visas planuojamo Šiaulių industrinio parko plotas yra 219 ha, atstumai iki pagrindinių magistralių– geležinkelio – 0,5 km, Šiaulių oro uosto – 0,5 km, kelių magistralės Via Hanseatika – 0,5 km, artimiausio jūrų uosto Rygoje – 128 km. Šiaulių industrinio parko įkūrimo projektas bus įgyvendinamas dviem etapais. Pirmajame etape Šiaulių industrinis parkas užimtų beveik 54, antrajame –165 hektarų plotą. Įgyvendinus projektą, sutvarkytos teritorijos bus suskirstytos į atskirus sklypus, į kiekvieną iš jų bus nutiesti vandentiekio, kanalizacijos tinklai, tiekiamos dujos, taip pat bus paruošti išvažiavimai. Pasirinkta industrinio parko teritorija, neapstatyta statiniais, yra patraukli ne tik pramonės plėtrai, bet ir logistinei veiklai, nes visa tai yra Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybė. Esamos inžinerinės komunikacijos yra geros būklės, pritaikytos pramonės veiklai bei plėtrai, o šalia esantis Šiaulių oro uostas teikia logistikos paslaugas, priima privačius užsakymus. Dar vienas privalumas– industrinio parko vieta yra patraukli pramonės veiklai, nes teritorija atskirta nuo gyvenamųjų kvartalų. Čia bus užtikrinamos papildomos paslaugos ir konsultavimas, taikomos supaprastintos procedūros ir parama sprendžiant žemės, statybų, darbuotojų paieškos ir kitus įmonių veiklos klausimus, o tai sudarys itin palankias sąlygas investicijoms Šiauliuose. Šiaulių miesto siekis skatinti pramonės ir verslo plėtrą, kurti industrinį parką – neabejotinai yra ambicingas ir drąsus. Tačiau turint tokias stiprias pramonės tradicijas, sėkmingai besiplėtojantį verslą kitaip išdėstyti miesto plėtros prioritetus būtų neteisinga, todėl ir ateityje savivaldybės administracija sieks tikslo, kad Šiauliai būtų stiprus pramonės ir verslo centras.

Logistics Company – Priority for Green Field Investment in PanevĖŽys Vitas MATUZAS, Panevėžys City Mayor	PanevĖŽyje plyno lauko investicijŲ prioritetas – logistikos bendrovĖ Vitas MATUZAS, Panevėžio miesto meras
The history of the city of Panevėžys starts in 1503 when the Lithuanian Grand Duke and the King of Poland Alexander mentioned the name of Panevėžys in his letter to the dean of Ramygala church about the lands given between the Rivers Nevėžis and Lėvuo as a gift. In the run of five hundred years, this city developed into a large centre of industry and culture with about 100 industrial companies. Small and mid-size business prevails in Panevėžys although there is also a large number of big enterprises well-known in Lithuania and foreign countries. The economic growth of Panevėžys, the development of trade relations with Eastern and Western markets, perspectives for establishment of new business companies directly pertain to the development of the transport system in the region and its integration into the international transportation networks. The establishment of the industry and logistics park in Panevėžys will undoubtedly raise the attractiveness of the whole region and prompt up more rational use of the geographic location of the city that is very convenient for the industrial development. Therefore, while drafting the green field investment project we grant the priority to transport and warehousing companies. Panevėžys has very good geographic location: it is halfway between two Baltic capitals, Vilnius and Riga, situated at the main transport artery of the region Via Baltica and the railway line that is a part of the priority route Moscow-Rezekne-Daugavpils-Panevėžys-Klaipėda and Kaliningrad. The specialists have recognized that it is a much shorter route for freight transportations than through Belarus. Scandinavian entrepreneurs are highly interested in this potential of the region. The perspectives for building the European-gauge railway Rail Baltica though Panevėžys are also analysed. No doubt that the convenient geographic location and the development of transport infrastructure will secure the transformation of Panevėžys, as transit region, into the centre of logistic services. Panevėžys industry and logistics park is planned to be established in the western part of the city, at the by-pass of the international highway Via Baltica and railway line. It will cover an area of 60 ha: 37 ha have been bought by Panevėžys city municipality from private forest owners, 12 ha are free state land and 11 ha have been purchased by the international logistics company planning to start the construction of the first distribution warehouse for Lithuanian, Latvian and Estonian markets. In 2005, the Ministry of Economy while implementing PHARE project Promotion of green field investment in Lithuania approved the territory selected for Panevėžys industry park as one of 4 most promising land plots in Lithuania to be used for promotion of new investment with the help of EU structural funds. The project was implemented by the European consultancy company ECORYS (the Netherlands), Business Mobility International (Belgium). It prepared the documentation necessary for the development of infrastructure project that expects to receive 36 million litas of EU structural funds. The project of Panevėžys industry and logistics park has attracted the attention of local and foreign investors that are looking for land areas with the infrastructure for green field investment. The statistics shows that with every year foreign direct investment into the city of Panevėžys has the tendency to grow. Within last three years, they increased by 85.9 percent. Panevėžys has the only in Lithuania Norwegian industry park with 11 Norwegian companies operating in it. Companies with Danish, Finnish and German capital are also successfully developing their activities in Panevėžys. All wishing to learn more about the industry and logistics park, invest into it are welcome to address Panevėžys City Municipally at the address Laisvės Square 20, Panevėžys.	Panevėžio miesto istorija prasideda nuo 1503 metų, kai Lietuvos didysis kunigaikštis, Lenkijos karalius Aleksandras rašte Ramygalos bažnyčios klebonui apie dovanojamas žemes tarp Nevėžio ir Lėvens upių paminėjo Panevėžio vardą. Per penkis šimtmečius miestas išaugo į didelį pramonės ir kultūros centrą, kuriame dabar veikia apie 100 pramonės įmonių. Dominuoja smulkusis ir vidutinis verslas, yra nemažai stambių, visoje respublikoje bei užsienyje žinomų įmonių. Panevėžio miesto augimas, verslo sektoriaus prekybos ryšių su Rytų ir Vakarų rinkomis plėtra, naujų gamybos įmonių steigimo perspektyvos tiesiogiai sietinos su regiono transporto sistemos išvystymu ir integracija į tarptautinius transporto tinklus. Pramonės ir logistikos parko įkūrimas Panevėžyje suteiks neabejotiną patrauklumą visam regionui, leis racionaliau panaudoti pramonės plėtrai palankią miesto geografinę padėtį. Todėl rengdami plyno lauko investicijų projektą, pirmenybę teikiame transporto ir sandėliavimo bendrovėms. Panevėžys yra puikioje geografinėje vietoje: pusiaukelėje tarp dviejų Baltijos valstybių sostinių– Vilniaus ir Rygos, šalia svarbiausios regiono transporto magistralės „Via Baltica“ bei geležinkelio linijos, kuri priklauso prioritetiniam maršrutui Maskva-Rezeknė-Daugpilis-Panevėžys-Klaipėda ir atšaka į Kaliningradą. Specialistai pripažino, kad tai žymiai trumpesnis kelias gabenti krovinius šiuo maršrutu negu per Baltarusiją. Tokį susidomėjimą išreiškė Skandinavų verslininkai. Taip pat nagrinėjamos ir europinės vežės geležinkelio „Rail Baltica“ tiesimo pro Panevėžį perspektyvos. Neabejojama, kad palanki miesto geografinė padėtis ir transporto infrastruktūros vystymasis užtikrins Panevėžio, kaip tranzito regiono, transformaciją į logistikos paslaugų centrą. Panevėžio pramonės ir logistikos parką planuojama įkurti vakarinėje miesto dalyje, šalia tarptautinės magistralės „Via Baltica“ aplinkkelio ir geležinkelio linijos. Parinktos teritorijos plotas sudaro 60 ha (37 ha iš privačių savininkų įsigijo Panevėžio miesto savivaldybė, 12 ha sudaro du laisvos valstybinės žemės sklypai, o 11 ha sklypą yra įsigijusi tarptautinė logistikos bendrovė, kuri planuoja pradėti statyti pirmąjį distribucinį prekių sandėlį, skirtą aptarnauti Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinkas). 2005 m. Ūkio ministerija, įgyvendindama PHARE programos finansuojamą projektą „Plyno lauko investicijų skatinimas Lietuvoje“, patvirtino Panevėžio pramonės parkui pasirinktą teritoriją kaip vieną iš keturių perspektyviausių šalyje sklypų, kuriuose planuojama su ES struktūrinių fondų parama skatinti naujas investicijas. Projektą įgyvendino Europoje gerai žinomos konsultacinės bendrovės „ECORYS“ (Nyderlandai), „Business Mobility International“ (Belgija). Šiame etape buvo parengta visa reikalinga dokumentacija sklypo infrastruktūros projektui, kuriam planuojama skirti 36 mln. Lt ES struktūrinių fondų lėšų. Panevėžio pramonės ir logistikos parko projektu domisi vietos ir užsienio investuotojai, kurie ieško plyno lauko investicijoms suformuotų sklypų su reikiama infrastruktūra. Kaip rodo statistika, kasmet ženkliai didėja tiesioginės užsienio investicijos į Panevėžio miestą. Per paskutiniuosius trejus metus tiesioginės užsienio investicijos išaugo net 85,9 proc. Mieste veikia vienintelis Lietuvoje norvegų pramonės parkas, kuriame dirba 11 Norvegijos įmonių. Sėkmingai savo verslą plečia Danijos, Suomijos, Vokietijos kapitalo įmonės. Norintiems plačiau sužinoti apie pramonės ir logistikos parką, galbūt investuoti savo kapitalą, mes mielai atversime duris Laisvės aikštėje 20, Panevėžio miesto savivaldybėje.

MarijampolĖ Industrial Zone: Open for Investment Vidmantas BRAZYS, Marijampolė Municipality Mayor	MarijampolĖs pramoninĖ zona – atviras kelias investicijoms Vidmantas BRAZYS, Marijampolės savivaldybės meras
Marijampolė municipality has got a very good geographical location, is close to the main transport arteries: international highway Via Baltica and the constructed trans-European railway Rail Baltica. The territory of the municipality is crossed by the rail line Kaunas-Šeštokai-Alytus and it has very convenient interconnections with other towns in southern Lithuania. The transport infrastructure gives the best conditions for the connection of the Nordic countries with Central and Western Europe. Marijampolė municipality covers the area of 75.5 thousand ha, 72 percent of which are agricultural lands, 12.3 percent – forests, 4.2 percent– cities and settlements. The new industrial zone is expected to occupy 66 ha. The municipality has the population of over 69 thousand with 93 people falling per one square kilometre. Marijampolė boasting long and rich history is the largest city in Sūduva. It is the centre of the county situated on the banks of the River Šešupė. 555 cars fall per 1000 residents of Marijampolė Municipality and it is the largest rate throughout Lithuania. By the number of population, Marijampolė with the well-developed industry ranks seventh in Lithuania. 44 companies record foreign investment in Marijampolė. It is expected that the new Marijampolė industrial zone will attract even more investment what will stimulate business development in the territory of the municipality, promote the cooperation of local entrepreneurs, small, mid-size and large companies on the regional, national and international levels. Following EU PHARE 2003 project Support to the development of green-field investment in Lithuania implemented by the Republic of Lithuania Ministry of Economy the municipality has to prepare the project documentation for arrangement of infrastructure necessary for the new industrial zone. Works that had to be done thus far: preparation of the feasibility study; land purchase for formation of the industrial zone; preparation of the detailed plan (by March 2007); preparation of the application for the support of EU structural funds (by March 2007). Works planned for the future: preparation of the technical project (March-December 2007); infrastructure construction works (April 2008-October 2009); establishment of the zone management company (March-December 2007); starting the establishment of companies in the industrial zone (March 2009). Planned Works (for 34 million litas): building gas pipeline; construction of the electricity substation; building water supply lines; building sewage systems; building rainwater drainage systems; building telecommunication lines; construction of access roads. The benefits of the project are: positive impact on the general economic situation in Marijampolė municipality. enhancing the investment attractiveness of Marijampolė region. enlarging the collection of land lease tax into the budget of Marijampolė municipality. enlarging the collection of personal income tax.	Marijampolės savivaldybė išsidėsčiusi patogioje geografinėje vietoje, prie svarbių transporto magistralių– tarptautinės magistralės „VIA BALTICA“, tiesiamos transeuropinės geležinkelio linijos „RAIL BALTICA“. Be to, per savivaldybės teritoriją yra nusidriekęs geležinkelis Kaunas-Šeštokai-Alytus, patogu susisiekti ir su kitais Pietų Lietuvos miestais. Visa tai sudaro sąlygas sujungti Šiaurės valstybes su Centrine ir Vakarų Europa. Marijampolės savivaldybės teritorija užima 75,5 tūkst. ha, iš jų 72 proc. sudaro žemdirbystės plotai, 12,3 proc. – miškai, 4,2 proc. – miestai ir gyvenvietės. Numatyta, kad pramoninės zonos plotas užims 66 ha. Gyventojų yra per 69 tūkst., viename kvadratiniame kilometre gyvena 93 žmonės. Nuo seniausių laikų turtingą istoriją menanti Marijampolė – didžiausias Sūduvos miestas, apskrities centras, išsidėstęs abipus Šešupės. Šiandien 1000-čiui gyventojų tenka 555 automobiliai. Tai didžiausias rodiklis Lietuvoje. Pagal gyventojų skaičių šis Suvalkijos miestas su nemenkai išvystyta pramone yra septintas šalyje, 44 įmonėse investuotas užsienio kapitalas. Į naujai kuriamą Marijampolės pramoninę zoną tikimasi pritraukti dar daugiau investicijų, kurios sudarytų palankias sąlygas vystytis verslui savivaldybės teritorijoje, skatintų vietos verslininkų, smulkių, vidutinių bei didelių įmonių bendradarbiavimą regiono, šalies ir tarptautiniu mastu. Pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos įgyvendinto Europos Sąjungos (ES) PHARE 2003 projektą „Parama plyno lauko investicijų plėtrai Lietuvoje“, mums dabar svarbiausia paruošti projektinę dokumentaciją infrastruktūrai rengti. Taigi turėjome atlikti šiuos darbus: parengti projekto galimybių studiją; įsigyti žemės pramoninei zonai formuoti; parengti detalųjį planą (iki 2007 m. kovo mėn); parengti paraišką ES struktūrinių fondų lėšoms gauti (iki 2007 m. kovo mėn.). Dar yra likę šie darbai: parengti techninį projektą (2007 m. kovo – gruodžio mėn.); atlikti infrastruktūros statybos darbus (2008 m. balandžio – 2009 m. spalio mėn.); įsteigti zonos valdymo bendrovę (2007 m. kovo – gruodžio mėn.); pradėti įmonių kūrimąsi pramoninėje zonoje (2009 m. kovo mėn.). Numatoma (iš viso už 34 mln. Lt): nutiesti dujotiekį; pastatyti elektros pastotę; išvedžioti vandentiekį; išvedžioti kanalizacijos tinklus; pakloti lietaus kanalizacijos tinklus; įdiegti ryšio linijas; nutiesti kelius privažiavimui. Projektas naudingas, nes: turės teigiamos įtakos bendrai ekonominei situacijai Marijampolės savivaldybėje; padidės Marijampolės regiono investicinis patrauklumas; bus surenkama daugiau mokesčių į Marijampolės savivaldybės biudžetą už žemės nuomą; bus surenkama daugiau gyventojų pajamų mokesčių.

Lithuanians Abroad – Precious and Inseparable Part of the Lithuanian Nation Antanas PETRAUSKAS, “Taking care of national minorities and Lithuanians living abroad”
Communities uniting over 1.5 million Lithuanians officially function in 36 countries of the world. From the geographical point of view they are found from Spain up to Japan, in the wide expanses of Siberia in Russia and Kazakhstan, South and North America, Australia. During 16 years of independent Lithuania, about 400 thousand people emigrated from Lithuania each year, this making 20 thousand able-bodied, young and average-aged people, some of them with families. As of today, there are 150 Lithuanian education establishments in 25 foreign countries which are attended by over 5700 children: 28 in Kaliningrad Region, 21 in the USA, 20 in Poland and Belarus. Lithuanian Education and Culture Centres have been opened in Spain, Germany, Poland, Latvia, Belarus and Russia. 100-120 Lithuanians living abroad come to study in Lithuanian universities every year. Over 30 Lithuanian newspapers and journals are published in foreign countries, over 20 radio stations or programmes broadcast in the Lithuanian language. Lithuanians living in European countries and North America will be soon offered the possibility to see Lithuanian TV programmes via the satellite. The Lithuanian national rebirth which started in 1998 encouraged people of other nationalities living in Lithuania to reconsider their historic roots, ethnic values that were not tolerated during the soviet times and stimulated state institutions to take respective steps in realising their activities. On 23 November 1989, the Law on Ethnic Minorities was passed and a special institution – National Communities Department – was founded under the Government of the Republic of Lithuania. It was the first institutions of its kind in Eastern and Central Europe. The huge organizational work within the National Communities Department was done by its first Director Halina KOBECKAITĖ, later the noted diplomat, Ambassadress Extraordinary and Plenipotentiary in Estonia and Turkey. Under the Resolution of the Government, on 1 January 1999, the Department of Regional Problems and Ethnic Minorities was reorganized into the Department of National Minorities and Lithuanians Living Abroad under the Government of the Republic of Lithuania. On 14 January 2002, Antanas PETRAUSKAS was appointed the Director General of the Department of National Minorities and Lithuanians Living Abroad. The journalist Juozas GIRDVAINIS has asked Antanas PETRAUSKAS to tell more how the Department of National Minorities and Lithuanians Living Abroad takes care of ethnic minorities in Lithuania and Lithuanians aboard.	Dear Mr. Antanas, what is the major goal of the department? Since the day of its establishment, the department consistently implements the state policy of national minorities looks after due implementation of legal interests and needs of Lithuanian residents belonging to ethnic minorities, protection of their national identity, creation of conditions for their integration into the Lithuanian society so as to prevent nationalism, xenophobia, anti-Semitism. What are the major activities of the House of National Communities? The House of National Communities established in Vilnius by the Department of National Minorities and Lithuanians Living Abroad organizes meetings, lectures, conferences, seminars and discussions on the activity, history, culture, traditions and other issues important to national minorities, arranges festivals dedicated to national holidays, helps national communities in keeping contacts with their homeland, organizes the Lithuanian language courses and provides methodical-practical assistance to organizations of ethnic minorities. Following the Programme for the Integration of the Romany in the Lithuanian Society for 2000-2004, the Romany Community Centre was built in Kirtimai (Vilnius) in 2001. The centre has pre-school education groups for children, arranges state language and computer literacy courses, gives free-of-charge legal consultations. In 2004, the department and Kaunas City Council established a public institution – Kaunas Culture Centre for Different Nations. A similar centre is planned to be opened in Klaipėda. The Department of National Minorities and Lithuanians Living Abroad is situated in Antakalnis, historic place in Vilnius, not far from the Baroque masterpiece Church of St Peter and Paul. The house that accommodates the department at the address Kosciuškos St. 30 was built in the end of the 19th century. It has not been damaged by wars and has preserved its initial facade. How often is it visited by national communities and Lithuanians? This address is well-known as in Lithuania as among Lithuanian communities of the world. The department warmly receives representatives of Lithuanian national communities and communities of East Lithuania, Lithuanians living in distant countries of the world. The National Minorities Division is directly in charge of the needs of national communities. It consists of Ethnopolitical Processes Analysis Subdivision, Integration Programmes Subdivision and Eastern Lithuania Programmes Subdivision. The Lithuanians Living Abroad Division encompasses Subdivision of Lithuanian education, International Cooperation Subdivision, Relationship with Communities Subdivision. The rights of national minorities in Lithuania are protected by the Lithuanian legislation. Lithuania is a signatory of many international agreements and conventions which protect the human rights. It has also signed and ratified agreements with Poland, the Ukraine, Belarus and Russia which envisage the commitments of the signatories in respect of national minorities. How does the department by observing the aforementioned and other legal acts develop its practical activities? The Department of National Minorities and Lithuanians Living Abroad summarizes and interprets the practise of the Republic of Lithuania laws, Governmental resolutions and other legal acts on national minorities, puts forward proposals on the legislation needed for enforcement of the state national minorities policy. The department organizes the implementation of the Republic of Lithuania international commitments and multilateral agreements in the field of national minorities rights and their protection. It also analyses the progress of national relations in Lithuania, prepares proposals for the improvement and implementation of national relations policy; prepares programmes and strategies which help in solving problems of national minorities culture and integration, and implements measures that guarantee realisation of legal interests of national minorities and their needs. The department maintains relations with foreign relative state and public institutions and international organizations, drafts international agreements and organizes their implementation. Another important task of the department is to help national minorities living in Lithuania to get integrated into the public and political life of the country, preserve their national identity, traditions and native language. How are programmes and projects developed by the department in this field? The department lays great efforts in helping the national minorities in Lithuania to cherish their culture, national language and practise their religion. No less important is to secure that all citizens of Lithuania irrespective of their nationality would be full and equal members of the society, would speak the state language, would feel comfortable in the country and would be able to successfully compete on the labour market. The purpose of the Programme for the Integration of National Minorities in the Lithuanian Society for 2005-2010 is to develop and implement the state policy of national minorities, help the national minorities get integrated into the Lithuanian society, educate tolerance and prevent ethnic disagreements, discrimination, repulse, eliminate negative stereotypes. The Draft Programme for the Integration of the Romany in the Lithuanian Society for 2006-2010 has been prepared. It is the continuation of the first programme made in 2000 and is targeted to the integration of the Romany into the Lithuanian society, helping them in getting the profession and education, solving social problems. However that does not mean that the Romany would be interested in changing their life, be more active in solving their problems. Every year, the department supports about 150-200 culture and education projects developed by the national minorities organizations. The priority is given to national festivals, commemoration of the famous men, support to Sunday schools and art festivals, advocating national traditions. No less attention is given to multicultural projects which have the goal to educate the respect to other cultures, introduce the society to the arts of other nations, inoculate tolerance. Today, Lithuanian communities are found in many countries of the world. How does the department take care of the needs for culture, education, identity preservation of Lithuanians living abroad? The emigration of Lithuanians has a hundred-year-old history. At the moment, about a million and a half Lithuanian and Lithuanian-origin people live abroad. The Lithuanian communities are found in thirty six countries of the world, many of them have Lithuanian youth unions. The communities are united by the World Lithuanians Community, youth unions – by the World Lithuanian Youth Union. The department shapes and implements the state policy of Lithuanian Diaspora residing abroad, maintains close relations with Lithuanians abroad, their communities, organizations, culture and education institutions, supports their projects, analyzes the development and changes of the Lithuanians in emigration, prepares and implements programmes for the preservation of national identity. The department also organizes the implementation of the Republic of Lithuania international commitments and agreements, looks after the implementation of international agreements and arrangements regarding the Lithuanian national minorities in foreign countries. Lithuanians in emigration is an integral part of the Lithuanian nation. No matter where they live – in distant Australia or in nearby ethnic lands in Punsk, American metropolitan cities or in vast lands of Siberia and Kazachstan, they are a part of Lithuania. How does the state take care of them in preserving their national identity, language, culture and ties with their Homeland? The department consistently implements the Long-term Programme for Support of Communities of Lithuanians in Emigration approved by the Government. The priority in the programme is given to education which is the basis for preservation of ethnic culture and identity. There are seven Lithuanian secondary education schools in foreign countries and the informal net of education establishments uniting 150 schools is being expanded. The department gives financial and methodical support to secondary and Lithuanian education schools in foreign countries, Lithuanian language courses, schools which have lessons in the Lithuanian language, Lithuanian pre-school education establishments and groups. They are supplied with textbooks, exercise books, methodical books, didactic and technical teaching aids. The department organizes courses for improving professionals skills of teachers. The organizational and methodical assistance is given to teachers of secondary education and Lithuanian schools in arranging conferences and seminars. Courses, seminars and conferences are also held in Lithuania with the invited lecturers from Vilnius University, Vilnius Pedagogical University. We encourage the establishment of the centres of Baltic and Lithuanian studies in foreign universities and support the establishment of such centres in Prague, Brno, Stockholm, Konigsberg, Paris and Chicago. Every year, Lithuanian children and youth may come to education and leisure camps where they can improve their Lithuanian language skills, learn more about Lithuania’s history, Lithuanian festivals, traditions and customs. The department promotes and supports the cultural activities of Lithuanian communities. In cooperation with Lithuanian organizations abroad, it arranges the days of culture in Lithuania and foreign countries, organizes festivals dedicated to national holidays, concerts, exhibitions, meetings with men of art and culture, writers, poets, etc. The department also gives national costumes and symbols, organizational facilities, etc. to all communities, schools and art associations. We continue the implementation of the Programme The Newest Lithuanian Book for Each Lithuanian Library. There are over 30 Lithuanian libraries all over the world which receive books about history, Lithuanian language, culture, traditions, etc. The information technologies are of great help in maintaining contacts with communities of Lithuanians living abroad. The department implements the programme Lithuania in Videotapes which encourages Lithuanians in emigration to learn more about the Lithuanian history, culture, art, landscape, architecture. How do you take care of the national minorities in the Eastern Lithuania where this minority is made of Lithuanians? National minorities in Lithuania make 16.5 of the local residents however their distribution throughout Lithuania is very different. There are districts where ethnic minorities make just a few percent. National minorities in Šalčininkai and Vilnius districts in Eastern Lithuania and in some other localities of this region make the majority of the local residents and this is how the Lithuanians become the minority here. For example, the percentage of Lithuanians in Vilnius District is 23, Šalčininkai - 10.5. It has been the history that formed such national composition in Eastern Lithuania. State and municipal institutions must take active care not violate the needs of any ethnic group of the district. The department accumulates, analyzes and summarizes information about the specifics of life in districts of Eastern Lithuania and processes occurring in them, evaluates problems and their reasons and peculiarities, seeks to ensure the national harmony in the multilingual environment. The department cooperates with ministries, other state institutions, municipalities, non-governmental organizations, prepares and implements social development programmes for districts in Eastern Lithuania, looks after the work and problems of education establishments in these districts, civil and patriotic education of schoolchildren, supports schools under the programmes developed to finance culture and education projects for Eastern Lithuanian communities. Dear Mr. Antanas, how are culture and education objects established and maintained? The department finances many projects intended for support and development of activities of institutions and organizations of Lithuanians living abroad. During sixteen years of independent Lithuania, the department has built and repaired several objects serving for the needs of national communities or communities of Lithuanians in emigration. We have done the repairs of the House of National Communities in Raugyklos Street in Vilnius, also the repairs of a building in Šv. Gertrūdos Street in Kaunas which today houses the Kaunas Culture Centre for Different Nations. I have already said that we are looking for ways to establish a similar centre in Klaipėda, have launched the renovation of Visaginas Centre of National Communities. Many objects have been built for the needs of Lithuanians living abroad. One of them is the Lithuanian Culture Centre and the Lithuanian school in Sejny (Poland). On the equal share with Poland, the department financed the construction of Lithuanian Culture House in Punskas. In Belarus, the department has realized the construction of Rimdžiūnai Lithuanian Culture-Education Centre, Lithuanian secondary school in Pelesa. The Catholic church and a building for Lithuanian community have been opened in Tilzit (Sovetsk) in Kaliningrad Region (Russian Federation). The department also financed the repairs of Lithuanian secondary school in Riga (Latvia), decoration of the interior of Jurgis Baltrušaitis secondary school in Moscow (Russian Federation) with the Lithuanian national symbols, helped to equip the Culture and Education Centre of Lithuanian National Cultural Autonomy in St Petersburg, financed the repairs of Lithuanian centres in Argentina and Uruguay. What are the international activities of the department and how does it develop the relations with foreign countries? In observing the requirements laid out in the Convention and in realising our commitments to national minorities living in Lithuania we ask foreign countries to observe the same principles in respect of Lithuanians living abroad. The department maintains relations with foreign governmental bodies, has signed agreements with analogous state institutions of Belarus, Ukraine, Moldova, Latvia. The agreements contain specific forms and schemes for support to national minorities in seeking to preserve their identity, traditions, culture. They also provide for exchange of information about the status of national minorities in these countries, changes in legislation governing the international relations, etc. We reinforce cooperation with state institutions of the countries where the communities of new Lithuanian emigrants are the largest, like Great Britain, Ireland, Spain. Thank you for conversation.

Devices Developed in Laboratories of the Semiconductor Physics Institute Build a Bridge between Science and Business	PuslaidininkiŲ fizikos instituto laboratorijose kuriami prietaisai tiesia tiltĄ tarp mokslo ir verslo
This year, the Semiconductors Physics Institute has celebrated its 40th anniversary. The first experimental investigation of dielectrics and semiconductors in Lithuania was launched in 1948 in Vilnius State University. In the run of time, the Semiconductor Physics Institute (SPI, Director Professor Steponas Ašmontas) has become one of the largest research institutes in Lithuania. It has over ten research laboratories, has established and maintains national standards of four measurement units: temperature, time and frequency, resistivity and voltage, standard measurement system of metrology in chemistry. The staff of the institute participates in tens of international programmes: European Union, NATO initiated, under the bilateral cooperation agreements. In 2002, the European Union recognized SPI as the Centre of Excellence. It is very important that the institute has implemented even two of five projects implemented in Lithuania under the NATO Science for Peace program, realizes orders of foreign and Lithuanian economic entities. Since the day of its establishment, SPI organizes international symposiums “Ultrafast Processes in Semiconductors” (UFPS), “Modern Optical Materials and Devices” (AOMD), National Conferences of Physicists. Nearly every year, the works of SPI scientists are granted national science awards. The main present-day fields of activities are new material science and nanotechnology, electromagnetic waves interaction with material, fluctuations and chaos, sensors and energy saving technologies, information technologies, development and investigation of National Measurement Standards and original measurement methods. Alongside its primary mission – fundamental and applied research in the fields of solid physics, electronics and metrology – scientists of the Semiconductor Physics Institute provide research and technological development services to the Lithuanian high technologies production sector. One of the main present-day challenges for scientists is development of new energy-saving technologies. The electric energy is the dominant energy type used by human. Therefore, the development and introduction of electric energy-saving technologies is topical. The majority of electric power cannot be used in the form in which it was initially produced. Therefore, it is converted to provide the type of power that is needed. The power electronics plays the key role in this field of activity. Power electronics can be defined as the electronics branch which deals with the conversion and control of electric power. The main areas of power electronics applications are: variable speed electric motor drives; alternative power energy sources (wind turbines, photovoltaic systems, fuel cells); uninterruptible power supplies; various Alternating Current to Direct Current (AC/DC), DC/DC and DC/AC converters. The power electronics product called Frequency Converter (FC) that converts the standard one or three phase AC voltage to variable frequency three-phase voltage and is used for rotation speed, rotation direction and torque control of AC induction motors, has especially big market. This is caused by the ability of FC to save the energy consumed by the motor and to control the technologies. The European FC market investigation shows that constant development, more competitive price levels and increased penetration into wider range of applications will promote future market growth. Because of this, the field of power electronics dedicated to FC is attractive not only for applied science bud and for business as well. The development of FC converters with the new features for control of AC induction motors is the main activity field of the Microelectronics Laboratory, Semiconductor Physics Institute. The first FC developed in laboratory was introduced in 1994 in UAB Kauno vandenys. It was designed for special automatic control of water pump rotation speed to stabilize the pressure of water. The developed FC allowed introducing the new water supply technology in Lithuania for that time, which allows maintaining the constant water pressure in blocks of flats without using of large and heavy water pressure tanks or water towers. The last modification of FC developed in Microelectronics Laboratory is introduced in AB Lietuvos dujos, Special UAB Vilniaus vandenys, AB Mėsa, UAB Companys Biovela etc. for control of various technologies. The developed FC has a number of peculiar features. It is based on original output voltage modulation method that allows us to reduce the power loses and increase the durability of motor. It has original controller for automatic motor rotation speed control applications, which is characterized by very clear user-oriented interface that allows us to fit easily controller parameters for concrete FC application. The FC has construction adopted for producing in low quantities. The Microelectronics Laboratory is interested in collaboration with scientific organizations and companies in development and introduction into production of Frequency Converters for control of AC induction motors and other power electronics devices. Contact: Microelectronics Laboratory, Semiconductor Physics Institute, A.Goštauto 11, LT-01108 Vilnius, Lithuania, E-mail: mel@pfi.lt, Tel.: +370 5 2613989. In recent years, the development of technique and technology high power pulse has taken particularly high speed. Pulse power is a specific field of modern technique and technology associated with interests of various sciences and technological activities such as power electronics, radio-engineering, material science, environment control and protection and others. The results of such investigations have wide and often unexpected applications. For example, high field electric power pulses can be used to utilize the sludge of electronic machines and equipment or to sterilize the liquids. The very perspective area of power pulse application is electromagnetic forming. By means of this technique it is possible to produce the large details of very complex configuration. The very interesting field of power pulse applications is the electromagnetic launchers which in prospect can be a useful instrument for launching into space orbit (with mass about 0.5-2 kg). The pulse power equipment can be used in nanotechnology to deposit particles of nanometric size on various substrates by means of electric discharge or shock waves. The activities of High Power Pulse Laboratory in recent years were mainly focused on the investigation of electric and magnetic properties of thin solid films, development of high pulsed magnetic field sensors and fast symmetrical protectors against short electromagnetic pulse and study of electromagnetic processes in railgun and coilgun systems. These efforts were realized in close collaboration with University of Applied Sciences Gelsenkirchen (Germany), French-German Research Institute of Saint-Louis (ISL) (France) and US Army Space and Missile Defense Command (Huntsville, Alabama). High pulsed magnetic field sensors which are able to measure magnetic field magnitude independently of magnetic field orientation from 0.1 T up to 50 T are developed at High Power Pulse Laboratory. The sensor’s operation is based on colossal magnetoresistance phenomenon in manganites. In figures are shown the high magnetic field sensor and the probe of sensor. The sensor is intended for pulsed magnetic field measurement in magnetocumulative devices, electromagnetic metal forming apparatus and electromagnetic launchers, material science and medicine. A resistive sensor (RS) for the measurement of high power microwave (HPM) pulses has been developed in Microwave Laboratory. Its performance is based on electron heating effect in semiconductors. The sensing element of the RS made from n-type Si is placed in the transmission line where the HPM pulse propagates. The electric field of the HPM pulse heats electrons in the sensing element, its resistance increases, and by measuring this resistance change the pulse power in the transmission line is determined. The RS demonstrates some advantages in comparison with semiconductor diode that is also used for the measurement of HPM pulses. It measures HPM pulses directly; it is resistant to large power overloads and demonstrates excellent long-term stability. Using special circuitry for the RS feeding the output signal of the order of a few tens of Volts is obtained from the RS. This feature is very useful when performing measurement in the presence of stray pickup and electromagnetic interference what are typical in the environment of HPM sources. The scientists from Microwave Laboratory permanently collaborate with colleges from USA, Sweden, France, Holland, and Germany dealing with HPM pulse power measurements. In recent years the use of HPM pulses spreads to Asia. Recently devices developed by our scientists have been sent to India and Taiwan. The developers of the RS received recognition from Lithuanian scientific society. A few years ago the work “Development and application of the sensors for HPM pulse measurement” authored by Dr. M. Dagys, Dr. Habil. Ž. Kancleris and Dr. R. Simniškis has received Lithuanian Scientific Award in a field of technology. Most of practical artificial systems dedicated to control processes, products, conditions, environment, etc. are typically dependent on the essential part of the system known as module of sensors. The modules are optimized for conversion of specific interaction (e.g. physical and chemical) between the surrounding and the sensitive elements. Effectiveness and applicability of the overall system crucially depend on the sensors (detectors) that are developed for the particular system. Therefore, there is a great demand for qualitative, long term stable and accurate sensors in various fields of practical use. In Sensors Laboratory research and demonstration projects are mainly focused on chemical sensors and relate systems. Most of the projects are multidisciplinary because the partners are typically experts in fields not related to physics. Medical application of the sensor based systems is the most successive activities in Sensors Laboratory for a few last years. In most cases the activities were stimulated by intensive collaboration between the staff of Sensors Laboratories and the end users and produces of diagnostic systems. European project WOUNDMONITOR is dedicated for research and development of mobile system capable to detect infectious agents of wounds and characterize a progress of the treatment. Partners from UK, Italy, Germany and Lithuania are involved in this project. Another success story of the applied studies is about development of specific pressure detection system. The system is capable to control a compression system that is typically used in treatment of venous ulcers. In addition to the main objectives of the project a few original systems were proposed for practical use. For example, an intelligent smart system was proposed for training of surgery staff and even patients in application of compression systems for treatment of venous ulcers. Correct application of the compression system is known to be the most important factor in successive healing of the disease. The newest field of the applied research activities in Sensors Laboratory is focused on development of bionanotechnology based systems. Combination of solid state nanostructures and biomolecular objects makes it possible to create biosensitive devices with unique properties and specific use. An investigation performed in collaboration with biochemists from Lithuania and Sweden on amyloid nanofibrils is expected to lead to an effective method for early diagnosis of Alzheimer disease. On the other hand, development of applied systems is not the only purpose of our activities. The staff of our laboratory gains experience in these applied studies and is always ready to meat the demands of potential end users and producers of detection and control systems. In realizing international-level fundamental and applied research so important to the Lithuanian science and economy, by preparing the highest qualification scientists, the Semiconductor Physics Institute seeks to become a member of the National Science and Technology Centre, i.e. to join the association of state technical research institutes.	Šiais metais Puslaidininkių fizikos institutas atšventė savo 40-ies metų jubiliejų. 1948 m. Vilniaus valstybiniame universitete buvo pradėti pirmieji eksperimentiniai dielektrikų ir puslaidininkių tyrimai Lietuvoje. Laikui bėgant, Puslaidininkių fizikos institutas (PFI) išaugo į vieną stambiausių mokslo institutų Lietuvoje (direktorius – prof. Steponas Ašmontas). Jame yra keturiolika mokslinių laboratorijų, įkurti ir palaikomi keturių matų vienetų valstybės etalonai: temperatūros vieneto, laiko ir dažnio, varžos ir elektrinės įtampos vieneto – bei metrologijos chemijoje etaloninė matavimo sistema. Instituto darbuotojai dalyvauja dešimtyse tarptautinių programų: Europos Sąjungos, NATO, inicijuotose dvišalio bendradarbiavimo sutartimis. 2002 m. Europos Bendrija Puslaidininkių fizikos institutą pripažino Pavyzdiniu mokslo centru (Center of Excelence). Čia verta paminėti ir tai, kad buvo vykdomi du projektai (iš penkių Lietuvoje) pagal NATO programą „Mokslas – taikai“. Atliekami tiek užsienio šalių, tiek Lietuvos ūkinių subjektų užsakymai. Nuo pat savo susikūrimo Institutas organizuoja tarptautinius simpoziumus „Ultrafast Phenomena in Semiconductors“ (UFPS), taip pat „Advanced Optical Materials and Devices“ (AOMD), Nacionalines fizikų konferencijas. Beveik kiekvienais metais instituto mokslininkų darbai įvertinami Valstybinėmis mokslo premijomis. Pastaruoju metu pagrindinės veiklos kryptys yra šios: naujų medžiagų tyrimas ir nanotechnologijų kūrimas; medžiagos ir elektromagnetinės spinduliuotės sąveikos, fliuktuacijų ir chaoso tyrimai; kietakūnių jutiklių ir energiją tausojančių technologijų kūrimas; informacinių technologijų, matų vienetų valstybinių etalonų ir pirminių matavimo metodų kūrimas. Greta savo tiesioginės misijos – fundamentinių ir taikomųjų tyrimų vykdymas kietojo kūno fizikos, elektronikos ir metrologijos srityse – instituto mokslininkai Lietuvos aukštųjų technologijų gamybiniam sektoriui teikia mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros paslaugas. Vienas pagrindinių šio meto iššūkių mokslininkams yra naujų, energiją tausojančių technologijų kūrimas. Elektros energija yra dominuojanti tarp naudojamų energijos rūšių, todėl darbai skirti technologijų, leidžiančių taupyti elektros energiją, sukūrimui yra labai aktualūs. Didesnioji elektros energijos dalis nėra naudojama tokiame pavidale, kuriame ji buvo pagaminta. Dėl šios priežasties ji turi būti keičiama į reikiamo pavidalo elektros energiją. Esminį vaidmenį čia vaidina galios elektronika. Jos paskirtis yra keisti ir valdyti elektros energiją. Pagrindinės galios elektronikos taikymo sritys yra šios: elektros motorų pavaros su tolydžiu sukimosi greičio reguliavimu; alternatyvieji elektros energijos šaltiniai (vėjo jėgainės, saulės elementų jėgainės, kuro celės); nepertraukiamo veikimo maitinimo šaltiniai; įvairūs keitikliai, keičiantys kintamą įtampą į nuolatinę, nuolatinę – į kintamą ir nuolatinę – į kitos vertės nuolatinę. Ypač didelę rinką turi galios elektronikos prietaisai, vadinami dažnio keitikliais. Jie, keisdami išėjimo įtampos, kuria maitina variklį, parametrus, leidžia reguliuoti asinchroninių elektros variklių sukimosi greitį, sukimo momentą bei keisti sukimosi kryptį ir yra skirti technologijų valdymui bei elektros energijos taupymui. Europos rinkos tyrimai rodo, kad dažnio keitiklių rinka nuolat didės. Tai bus lemiama nuolatinio šių prietaisų tobulinimo, kuris išplės jų pritaikymo galimybes, konkurencingesnių kainų bei vis didėjančio poreikio valdyti technologijas ir taupyti energiją. Dėl šių priežasčių dalyvavimas darbuose, skirtuose dažnio keitiklių kūrimui ir diegimui, yra patrauklus ne tik taikomajam mokslui, bet taip pat ir verslui. Dažnio keitiklių su naujomis savybėmis kūrimas yra pagrindinė Puslaidininkių fizikos instituto Mikroelektronikos laboratorijos veiklos sritis. Pirmieji laboratorijoje sukurti dažnio keitikliai buvo įdiegti 1994 m. Spec. UAB „Kauno vandenys“ vandens siurblių variklių sukimosi greičio reguliavimui. Jų įdiegimas leido realizuoti pažangią ir tam metui naują Lietuvoje vandens tiekimo daugiabučiams namams technologiją, atsisakant brangiai kainuojančių ir gremėzdiškų hidroforų bei vandens bokštų. Čia pastovų vandens slėgį garantuoja dažnio keitiklis, kuris, reaguodamas į vandens slėgio jutiklio signalą, nuolatos reguliuoja siurblio variklio sukimosi greitį. Pastaruoju metu laboratorijoje sukurta nauja keitiklio modifikacija vienetiniais kiekiais yra įdiegta įvairių technologinių procesų valdymui AB „Lietuvos dujos“, Spec. UAB „Vilniaus vandenys“, AB „Mėsa“, UAB „Biovela“ ir kt. Sukurtas dažnio keitiklis turi išskirtinių savybių. Jame išėjimo įtampos formavimui panaudotas originalus metodas, leidžiantis sumažinti galios nuostolius ir neigiamą dažnio keitiklio išėjimo įtampos įtaką variklio ilgaamžiškumui. Automatiniam variklio sukimosi greičio valdymui sukurtas ir panaudotas naujas valdiklis, kuris lengvai priderinamas prie konkrečios sistemos savybių. Mikroelektronikos laboratorija kviečia bendradarbiauti mokslo ir verslo atstovus kuriant, gaminant ir diegiant dažnio keitiklius ir kitus galios elektronikos prietaisus. Kontaktai: Mikroelektronikos lab., Puslaidininkių fizikos institutas, A.Goštauto g. 11, LT-01108 Vilnius tel.: (8~5) 2613989, faks.: (8~5) 2627123, el. paštas: mel@pfi.lt. Pastaruoju metu labai sparčiai pradėjo vystytis dar viena technikos sritis – didelės galios impulsų (DGI) technika ir technologija. Joje susieina kelių gamtos mokslų ir technologijų atšakų moksliniai interesai. Tai yra didelės galios elektronika, radiotechnika, medžiagotyra, aplinkosauga ir aplinkotyra bei kitos. Įdomus DGI panaudojimo pavyzdys yra elektroninių mašinų laužo utilizacija panaudojant elektrinius impulsus skystyje arba elektromagnetinis formavimas, sterilizuojant medicinos preparatus bei maisto produktus be jokio cheminių preparatų arba radiacinio apdirbimo panaudojimo. Dar viena DGI sritis siejasi tiesiogiai su naujausiomis technologijomis, būtent nanotechnologijomis, nes leidžia formuoti nanometrinių matmenų daleles. Labai perspektyvi ir greitai besivystanti DGI technikos šaka yra elektromagnetinės svaidyklės, kurių pagalba planuojama išvesti į kosmosą nedidelius palydovus nenaudojant jokių cheminių medžiagų, o vien tik elektromagnetinį impulsą. Pastaraisiais metais Didelės galios impulsų laboratorija tyrė plonųjų manganitų sluoksnių elektrines savybes veikiant juos stipriais elektriniais ir magnetiniais laukais. Šių tyrimų dėka buvo kuriami ir tobulinami stipraus impulsinio magnetinio lauko jutikliai bei greitaveikiai saugikliai nuo stipraus elektromagnetinio lauko impulso. Šie darbai buvo vykdomi bendradarbiaujant su Gelzenkircheno (Vokietija) Taikomųjų mokslų universitetu, Prancūzijos-Vokietijos Tyrimų institutu Saint-Louise (ISL) bei JAV kariuomenės Kosminės ir priešraketinės gynybos vadaviete (Huntsville, Alabamos valstija). Laboratorijoje sukurtas labai stipraus magnetinio lauko jutiklis, skirtas darbui labai didelių elektromagnetinių trikdžių sąlygomis, jutiklio jautrusis elementas (zondas), pagamintas panaudojant plonuosius manganito sluoksnius, išaugintus ant polikristalinio padėklo. Pagrindinės taikymo sritys: energetika, elektromagnetinis metalų štampavimas, elektromagnetinės svaidyklės, medžiagotyra ir medicina. Didelės galios mikrobangų impulsų registravimui Mikrobangų laboratorijoje kuriami rezistoriniai jutikliai. Jutiklis, pagamintas iš Si, yra talpinamas perdavimo linijoje, kuria sklinda mikrobangų impulsas. Mikrobangos elektrinis laukas pakaitina elektronus jutiklyje, jo varža pasikeičia ir, išmatavus šį varžos pokytį, yra nustatoma mikrobangų impulso galia. Tokie jutikliai turi keletą privalumų, palyginus juos su įprastiniais puslaidininkiniais diodais. Jie gali tiesiogiai matuoti didelės galios mikrobangų impulsus, nebijo perkrovų, pasižymi puikiomis ilgalaikio stabilumo savybėmis. Panaudojus specialią instituto specialistų sukurtą impulsinę jutiklio maitinimo aparatūrą, galima gauti kelių dešimčių voltų išėjimo signalą nenaudojant stiprintuvo. Kadangi didelės galios mikrobangų impulsų generatoriai yra stiprių elektromagnetinių trikdžių šaltiniai, ši rezistorinio jutiklio savybė labai praverčia matuojant tokioje aplinkoje. Mikrobangų laboratorijos mokslininkai pastoviai bendradarbiauja su JAV, Švedijos, Prancūzijos, Olandijos, Vokietijos ir kitų šalių mokslininkais, kuriančiais didelės galios mikrobangų generatorius ar naudojančiais juos moksliniuose tyrimuose. Pastaruoju metu didelės galios mikrobangų impulsai naudojami Azijoje. Neseniai instituto mokslininkų sukurti prietaisai iškeliavo į Indiją ir Taivanį. Rezistorinių jutiklių kūrėjai susilaukė ir šalies mokslinės visuomenės pripažinimo. Prieš keletą metų dr. M. Dagiui, habil. dr. Ž. Kancleriui ir dr. R. Simniškiui už darbų ciklą „Didelės galios mikrobangų impulsų jutiklių kūrimas ir taikymas” buvo įteikta Lietuvos mokslo premija technologijos mokslų srityje. Dauguma praktinių elektroninių sistemų, skirtų kontroliuoti arba valdyti procesus, produktus, sąlygas, aplinką ir t. t., yra grindžiamos jautriaisiais elementais, kurie keičia fizinį ar cheminį poveikį į elektroninėms sistemoms suprantamą formą, t. y. elektrinius signalus. Nuo jautriųjų elementų savybių dažniausiai priklauso ne tik tai, ar visa sistema bus vertinga ir patikima ilgalaikiam naudojimui, tačiau ir tai, ar sumanyta sistema apskritai gali būti pagaminta. PFI Jutiklių laboratorijoje kartu su partneriais atliekami tyrimai yra grindžiami puslaidininkių fizikos ir technologijos derinimu su kitų sričių – chemijos, biochemijos, biologijos – fundamentiniais ir taikomaisiais pasiekimais bei tokio „sandūros“ mokslo rezultatų diegimu į praktiškai naudotinas detekcijos sistemas. Pastaruoju metu tokia veikla davė gana sėkmingų vaisių, keliančių daug optimizmo siejant mokslą su praktika. Viena iš sėkmingiausių Jutiklių laboratorijos praktinio taikymo veiklos krypčių yra medicininės diagnostikos ir stebėjimo sistemų kūrimas bei tyrimai. Potencialių gamintojų prisijungimas leido sukurti aktyviai veikiantį tarptautinį susivienijimą, kurio galutinis tikslas yra sukurti personalizuotą, mobilią, modulinę, dalinai „dėvimą“ sistemą, skirtą žaizdų infekcijos aptikimui, atpažinimui bei žaizdos būklės sekimui. Pasaulyje tokią sistemą yra įprasta vadinti dirbtine kvapo atpažinimo technologija arba trumpai – elektronine nosimi. Elektroninės nosies principas neleidžia tiesiogiai identifikuoti infekcijos sukėlėjus ir tuo akivaizdžiai pralaimi biojutiklių metodikoms. Tačiau specializuota elektroninė nosis gali aptikti tik gyvų, vadinasi, tik potencialiai pavojingų bakterijų skleidžiamus produktus. Be to, sistema gali nuolat be jokios invazijos „stebėti“ žaizdos būklės kitimą gydymo metu. Antroji Jutiklių laboratorijos sėkmės istorija medicininių taikymų srityje yra susijusi su PFI seniai sukurta fizinio poveikio detekcijos sistema. Originalios konstrukcijos slėgio jutiklių, kuriuose naudojami Si mikromechaniniai slėgio jautrieji elementai, sukurti Didelės galios impulsų laboratorijoje, panaudojimas ne tik leido įsiterpti į užsienio firmų inicijuojamą „gudraus“ tvarsčio komercializavimo projektą, bet ir pasiūlyti keletą naujų komerciškai patrauklių slėgio matavimo medicininio taikymo idėjų. Viena iš jų yra medicininio personalo ir pacientų mokymams skirtas kompiuterizuotas stendas – kūno imitacija. Apmokymai tokiu stendu leistų bent jau tikėtis sumažinti tvarstymo klaidų, kurios yra daromos spaudžiamaisiais tvarsčiais gydant veninius susirgimus. Naujausių sėkmės istorijų Jutiklių laboratorijoje yra tikimasi iš vis glaudesnio bendradarbiavimo su Lietuvoje itin stiprios biotechnologijų srities specialistais. Vienas iš tokių „sandūros mokslo“ tyrimų yra bandymai sukurti naują efektyvią nervinių susirgimų, pavyzdžiui, Alzheimerio liga, ankstyvąją diagnostiką. Įžengęs į savo gyvavimo penktąją dešimtį, vykdydamas tarptautinio lygio Lietuvos mokslui ir ūkiui svarbius fundamentinius ir taikomuosius tyrimus, rengdamas aukščiausios kvalifikacijos mokslininkus Puslaidininkių fizikos institutas siekia tapti Nacionalinio mokslo ir technologijos centro– valstybinių techniškųjų mokslo tyrimo institutų asociacijos – nariu.

The Space for Self-Expression Rimantas Šlajus, journalist	ErdvĖ iŠreikŠti save Kalbėjosi Rimantas Šlajus
In one way or another, before buying a particular product we tend to evaluate it subjectively by giving attention to its manufacturer. If we know very little about the producer, we look for the information about the country of origin. However, the best is if you directly know the producer, his ideas and spiritual values. It is then when you have the smallest possibility to be mistaken, and feel (sense) the concrete amount of spiritual wealth pulsating in every piece of production. There isn’t a single article in the world, the value of which consists merely of cement, wood or consumed electricity. That is why we have invited for an interview the Director General of the joint Lithuanian-Germany company Eternit Akmenė Aivaras Elzbergas whose whole life is directly associated with the town of Naujoji Akmenė – he was born, grew up and works here. Dear Aivaras, you speak many European languages. Why do you need so many? I need them to enter into contacts and freely speak be it in the heart of the Ukraine, France or a village in Holland. The communication with the colleagues from Belgium brings me most pleasure – alongside their native language they perfectly speak German and French. It is the nation that is easiest to communicate with in the whole Europe. I did not study all languages on purpose. During the studies in Kaunas, I was interested in the Polish TV which was the source for more liberal ideas. That is why today, when visiting my neighboring partners who have plants near Krakow I may do without the English language. By the way, English is not as international language as we think it to be. It is absolutely natural for me to know Latvian since I live on the Latvian border and Latvia was very often visited since the years of my childhood. You father is the Latvian so Latvia is your second homeland. The Lithuanians have always expressed great sympathy and respect to their neighbours Latvians so, I think, you cherish absolutely motivated thoughts how to enlarge the market of your products not only on Lithuania but also Latvia? We are the only company in the Baltic region that manufactures non-asbestos slate Eternit and will remain the sole supplier of this product in the future. We are expanding the production market into Latvia, however the Latvians, different from Estonians, are very conservative. In the beginning they were very sceptic about Eternit and associated it with asbestos slate. Estonians and Lithuanians had different opinion – the best quality for affordable price and not the shape of the product be it wave-shaped or flat were most important. It seems to me that once you have said that Eternit is the cheapest and the most reliable roof covering. Would you say the same if you are a regular consumer? Would you recommend your family and friends to use Eternit to get protected from heavy rain or other natural calamities? I never say so. What I say is that Eternit is one of the best today’s products for affordable price. That is all. Eternit is the harmony of quality and price. What I would recommend my best friend is to have the roof covered with stone tiles. The truth is that he would ask me whether I know how much solid wood would he need for roof substructures and keeping the balance of the roof this demanding a lot of money. That is why I say that today a man is offered the possibility to have the qualitative durable ecologic roof for affordable price. While if he has money, he may order a roof that is nowhere else is to be found. You have started the career as a shift foreman, later worked as a chief project manager and production manager. It has been six years that you hold the position of the director general. You are a witness and participant of the process how Eternit Akmenė started the production of the non-asbestos slate, aren’t you? The company accomplished three stages each of which lasted two years. During the first stage, we fully trusted only the Western experts and did what they said to do. Later we saw that they were no Gods, that they made mistakes and did not understand everything fully. The beginning of the third stage was marked by the fact that we took the whole process in our hands. We developed our own ideas, analyzed and coordinated technological processes. We considered each mechanism to be an individual live organism with its own life and characteristics. In other words, we took the road of improvement and searching I had a chance to meet the Director for Commerce of your company Aleksandras Rimkevičius who seemed to be very open for innovations, intellectual and communicative specialist and one of the bessplayers in your tem. How many people hold the same views as you do? How many of them do you trust and share the ideas? All people in the company share the same ideas and support us. You may call it the dictate if you wish, however all pistons in an engine must work harmoniously. I like people who offer their own solution and I always ask to criticize and give his own idea before starting anything new. While if you only always criticize, it is no way an idle talk. There does not exis an ideal life. The time runs, the machines get broken and every type of production has its own shortcomings and advantages. So if people see a new pump or a compressor dosage system, look for ways how to make its operation long and efficient, this means that we are making huge progress. On the other hand, we still have people who do when asked to do showing no initiative. I hope that in the long run such passive attitude will disappear. Do you feel absolutely safe to leave the company for longer period of time when going on holidays or business trip? I wouldn’t say so. We are an international company what means new contacts, communication and foreign partners every day. You maintain close contacts with directors of other companies. Could you describe which type of a director is not attractive? Every person may have different understanding about the directors and style of leadership. However I think that the worst is when the director and the owner of the company is one and the same person. The usual case is that he sees only his profit and does not care about the perspective. In a complex system, particularly production, nothing is done in one day. The owner does not understand that he must invest today to have the 5 percent profit growth after five years. He will never understand that it is crucial to train personnel, introduce new technologies, change the type of organization and computerize it. Once you do not go hand in hand with progress, you will immediately lag behind all others. Technologies are changing very quickly, digital technologies are upgraded every half year. At the time we introduced new programmes, we threw all old computers away. Primitive and propriety thinking is the worst thing. If a person has come to work in your company he must have good work place, get the salary sufficient enough to keep his family, meet at least the minimum needs and have the space for improvement. Is Naujoji Akmenė good place for self-expression? Managers with your education and experience are on demand everywhere. Were you not tempted to leave to work in a larger town or even abroad? No, I have not thought about that. Although, maybe once, after the studies in the university. Then a thought crossed my mind never to come back to Naujoji Akmenė. However, the living conditions of that time made me to return here where I started to work. Later I decided never to go away from Naujoji Akmenė. Am I right by saying that most probably the system of your views and profession, studies at the faculty of exact sciences were predetermined by your intellectual, spiritually rich family – your mother is the daughter of the cavalry officer of the Lithuanian Army, the highest qualification pharmacist, and your father is the engineer-technologist? •I grew up and enjoyed myself like all other children. Although, it was the time when we had very little things to enjoy – going to cinema, school dances, sometimes we were happy to have a chance to buy an orange. However, I do not find values of today’s youth also attractive. And here I must speak about television. Nearly all TV programmes are about singing while only the minor share of Lithuanians earns money from music. Have you seen many quiz shows, for example, which educate people? Finally, we have chosen the easiest way by buying cheap Russian TV programmes. It is no secret that seven years ago Lithuanians brought o Lithuania all European rubbish – old cars, second-hand books, furniture… We must raise higher requirements in all fields, we must learn to live like the rest Europe led by higher spiritual criteria. Will you see many Brazilian soap-operas on Belgian or French TVs? It is that cares how to solve problems with the help of television in these countries.	Kiekvieną daiktą pirkdami mes linkę vertinti jį subjektyviai, atsižvelgdami, kas pagamino. Jei menkai teišmanome apie patį gamintoją, daikto vertę mums apibrėžia bent jau kilmės šalis. Tačiau geriausia būna, kai gali betarpiškai pažinti gamintoją, žinoti, kokių minčių ir dvasinių vertybių žmogus turi sukaupęs. Tuomet atsiranda kur kas menkesnis šansas apsirikti. Stengiamės pajusti nors kiek dvasinės šilumos, ištirpdytos konkrečiame gaminyje, juk nė vieno pasaulyje pagaminto daikto vertė nesusideda tik iš cemento, medžio ar sunaudotos elektros energijos. Štai kodėl šiandien mes paprašėme pabendrauti bendros Lietuvos – Vokietijos įmonės „Eternit Akmenė“ generalinį direktorių Aivarą ELZBERGĄ, kurio visas gyvenimas tiesiogiai susijęs su Naująja Akmene – čia jis gimė, užaugo, čia ir dabartinė darbovietė. Gerbiamas Aivarai, mokate išties daug Europos kalbų. Kam Jums jų tiek? Kad neturėčiau problemų bendraudamas. Ir bet kur – Ukrainos gilumoje, Prancūzijoje ar Olandijos kaime... Labai džiaugiuosi spręsdamas problemas su kolegomis iš Belgijos – jie, be savo gimtosios, dar būtinai moka vokiškai, prancūziškai. Tai tauta, su kuria, beje, geriausiai gali susišnekėti Europoje. Ne visų kalbų prireikė specialiai mokytis. Bestudijuojant Kaune rūpėjo Lenkijos televizija, per kurią visada išgirsdavai liberalesnių minčių. Užtat dabar nuvažiavęs pas kaimynus, mūsų partnerius, kurių gamyklos stovi netoli Krokuvos, jau galiu apsieiti ir be anglų kalbos. Ir, beje, anglų kalba nėra jau tokia internacionalinė, kaip mes bandome įsivaizduoti. Na, o apie latvių kalbą ir šnekėti nėra ko – juk gyvenu Latvijos pasienyje. Nuo vaikystės visi važinėjame į Latviją. Latvija, ko gero, Jums – lyg ir antroji tėvynė, nes Jūsų tėvas – latvis. Turint galvoje, kad lietuviai savo gentainiams latviams visada jausdavo ir tebejaučia išskirtinę meilę ir pagarbą, matyt, Jums tuo labiau kyla pagrįstų minčių, kaip didinti savo produkcijos rinką ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje? Mes esame vieninteliai Baltijos kraštuose, gaminantys beasbestinį šiferį „Eternitą“. Šito produkto vieninteliais tiekėjais liksime ir ateityje. Plečiamės ir į Latviją, tačiau latviai, skirtingai nuo estų, – labiau konservatyvūs: bent iš pradžių jie skeptiškai žiūrėjo į „Eternitą“, nes jis jiems stipriai asocijavosi su asbestiniu šiferiu. Estai vertino kitaip. Ir Lietuviai vertino kitaip– esmė juk ne ta– banguotas tas produktas ar lygus. Produktas turi turėti kokybę ir ją atitinkančią kainą. Ar tik ne iš Jūsų lūpų yra tekę nugirsti, kad „Eternitas“ – pati pigiausia, pati patikimiausia stogo danga? Bet kažin, ar būdamas eilinis vartotojas tą patį kalbėtumėt? Ar, sakysim, giminaičiams taip pat rekomenduojate apsisaugoti nuo lietaus ir kitų gamtos negandų būtent „Eternitu“ ir niekuo kitu? Niekados taip nesakau. Aš sakau: tai yra vienas geriausių nūdienos produktų, atitinkantis šios dienos kainas. Viskas. „Eternitas“ yra kainos ir kokybės dermė. O geriausiam draugui patarsiu molinėmis čerpėmis apsikloti. Tiesa, jis gali manęs paklausti: ar žinai, kiek man reikės tvirtos medienos tokiam stogui išlaikyti, ir dar reikės žiūrėti, kad atitinkamas stogo kampas būtų išlaikytas. O kiek pinigų papildomai pakloti turėsiu? Užtai ir sakau: šiais laikais žmogui suteikiama galimybė užsidėti neblogą ilgaamžį ekologišką stogą už prieinamą kainą. O jei turi daug pinigų, gali užsidengti stogą, kokio niekur kitur nepamatysi. Savo karjerą pradėjote kaip pamainos meistras, dirbote ir vyriausiu projekto vadovu, ir gamybos vadovu. Štai jau šešeri metai esate generalinis direktorius. Jūs tikriausias liudininkas ir betarpiškas įvykių dalyvis, kai „Eternit Akmenėje“ buvo pradėta įsisavinti beasbestinio šiferio gamyba? Įveikėme tris etapus, iš kurių kiekvienas tęsėsi po porą metų. Pirmasis etapas – gamindami pasikliovėme tik Vakarų specialistais. Antrasis– pamatėme, kad jie irgi ne dievai, o žmonės, taip pat klystantys ir daug ko nesuprantantys. Trečias etapas prasidėjo, kai viską perėmėme į savo rankas. Patys pradėjome mąstyti, analizuoti, derinti technologinius procesus. Į kiekvieną mašiną žvelgėme kaip į individualų, gyvą organizmą, turintį savo gyvenimą ir ypatumus. Žodžiu, pradėjome žengti ieškojimų ir tobulėjimo keliu. Yra tekę bendrauti su Jūsų kompanijos komercijos direktoriumi Aleksandru Rimkevičiumi, kuris, man pasirodė, imlus inovacijoms, intelektualus ir mokantis bendrauti specialistas, išties derantis Jūsų komandai. Ar daug turite tokių bendraminčių, kuriais pasitikite ir remiatės? Mūsų įmonėje ne bendraminčių nėra. Galite tai vadinti diktatūra, bet negali variklyje kiekvienas stūmoklis dirbti atskirai. Man labai patinka, kai žmonės turi savo sprendimą. Visada reikalauju: prieš pradėdamas kritikuoti, duok pasiūlymą. O jeigu tu tik kritikuoji, tai tėra tuščiažodžiavimas. Idealaus gyvenimo nėra. Viskas lūšta, krenta, kiekvienoje gamyboje yra savi niuansai. Ir jei žmonės pastebi naują siurblį ar kompresorių dozavimo sistemą, ieško būdų, kad ji ilgiau ir efektyviau tarnautų. Tai jau yra labai gerai, tačiau dar tebėra ir kitaip: vadas pasakė – darysiu, o nepasakė– nedarysiu. Tikiuosi, kad ilgainiui tokį pasyvų požiūrį pavyks išgyvendinti. Tai ar ramia širdimi galite išvažiuoti atostogauti ar ilgesnei komandiruotei? Ne, taip negaliu pasakyti. Esame tarptautinė kompanija, yra kalbų, pažinčių, bendravimo problemų, reikia palaikyti pastovius kontaktus su užsieniečiais. Bendraujate su kitų įmonių vadovais. Ar galėtumėte apibendrinti ir nusakyti, koks vadovo tipas nėra labai patrauklus? Kiekvieno supratimas apie vadovus ir vadovavimą gali būti gana skirtingas. Tačiau kai vadovas kartu ir įmonės savininkas – tai galas. Taip, tai yra galas. Jis dažniausiai mato savo kišenę, bet nemato perspektyvos. Sudėtingose sistemose, ypač gamybinėse, niekas neatsiranda per vieną dieną. Savininkas nesupranta, kad jam reikia investuoti šiandien, kad po penkerių metų pelnas išaugtų kokiais 5 proc. Jis šito nesupras, kad reikia mokyti personalą, diegti naujoves, keisti organizacijos tipą, diegti kompiuterių sistemas. Neprogresuosi – nepasijusi, kaip atsidursi lovos gale. Technika labai greitai kinta. Skaitmeninės tecnnologijos visiškai atsinaujina per pusę metų. Kai mes pradėjome dirbti su naujomis programomis, visus senus kompiuterius išmetėme. Primityvus savininkiškas mąstymas– va, kas baisiausia. Jei žmogus, kuris yra toks pat kaip ir tu, atėjo dirbti pas tave, jis turi būti aprūpintas darbo vieta, gauti tokį atlyginimą, kad galėtų išlaikyti save ar savo šeimą, tenkinti bent minimalius savo poreikius, turėtų galimybę tobulėti. Ar Naujoji Akmenė – pakankamai plati erdvė išreikšti save? Tokio lygio vadybininkai, kaip Jūs, visur kviečiami. Tad ar nekilo konkrečių pagundų savo laiku išvykti į didesnį miestą ar net Vakarus? Ne. Nebent vienintelį kartą, kai baigiau universitetą. Tuomet buvo toks noras niekados nebegrįžti į Naująją Akmenę. Bet tuometinės gyvenimo sąlygos privertė grįžti. Pradėjau dirbti ir pasilikau. O vėliau nusprendžiau – niekur iš čia nebevažiuosiu. Ar Jūsų pažiūrų ir vertybių sistemą bei profesinį pasirinkimą (įstojote į tiksliųjų mokslų fakultetą) nebus nulėmusi ta aplinkybė, kad augote ir buvote auklėjamas inteligentiškoje turtingos dvasinės kultūros šeimoje – mama, Lietuvos kariuomenės artilerijos karininko duktė, aukščiausios kategorijos provizorė, tėvas – inžinierius-technologas? Augau, kaip ir visi, ir linksminomės, kaip ir visi. Nors ir tų linksmybių buvo nedaug: kinas, mokyklos šokiai, apelsiną kartais gaudavai nusipirkti... Bet ir dabartinio jaunimo vertybinės orientacijos man nėra patrauklios. O čia jau reikia ir televiziją užkabinti. Visos televizijos laidos apie muziką, nors iš muzikinio išsilavinimo tepragyvena tik mikroskopinė Lietuvos dalis. Bet ar daug jūs esate matę laidų apie žinių viktorinas, kurios keltų bendrąjį išsilavinimą? Priėjome prie to, kad ištisai perkame pigias pramogines Rusijos programas. Jokia paslaptis – dar prieš kokius septynerius metus lietuviai šlavė visas šiukšles iš Europos: seni automobiliai, knygos, baldai... Turime ir šioje srityje pakelti reikalavimų kartelę. Turime gyventi kaip visa Europa – vadovaudamiesi aukštesniais dvasiniais kriterijais. Ar daug braziliškų muilo operų pamatysi per Belgijos, Prancūzijos televizijas? Valstybės lygiu pasirūpinta, kad televizija ten spręstų savos šalies problemas.

Who is in Charge of Quality and Safety of Medicinal Products in Lithuania? Interview by Elena Berukštytė	Kas uŽtikrina vaistŲ kokybĘ ir saugumĄ Lietuvoje? Kalbėjosi Elena Berukštytė
Acting Director of State Medicines Control Agency Dr. Rimas Jankūnas and the assessor in the Agency, member of the Committee for Medicinal Products for Human Use of the European Medicines Agency (EMEA) in London Dr. Romaldas Mačiulaitis have agreed to share ideas about marketing authorisation of medicinal products in Lithuania, ensuring their quality, safety and efficacy. Dear Rimas Jankūnas, please tell us more about the mission of the State Medicines Control Agency. The primary goal of our Agency is to ensure that only high quality, safe and effective medicinal products reach the Lithuanian market. Wishing to get the marketing authorisation of the particular medicinal product in Lithuania, the pharmaceutical company submits an application and documents which demonstrate the quality, safety and efficacy of the medicinal product to the Agency. The product information documents for healthcare specialists and patients are prepared based on these documents. The latter (generally in a form of package leaflet) is provided together with medicinal product. After the marketing authorisation of the medicinal product is granted, we continue to control its safety by the special pharmacovigilance system. The Agency takes respective measures, if the benefit and risk balance of the medicinal products is not considered to be favourable, after evaluation of information about the side effects of medicinal products. The Agency controls and issues licences for production and distribution of medicinal products so ensuring the compliance with the requirements of Good Manufacturing Practise and Good Distribution Practise. An important part in the control process is the Medicines Control Laboratory that performs all laboratory analysis of medicinal products. Specific requirements have been established for pharmacies which ensure proper storage of medicinal products and provision of all necessary information to the patient together with the medicinal product. Besides, the Agency controls pre-clinical and clinical trials of investigational medicinal products conducted in Lithuania and legal turnover of narcotic drugs. Requirements for marketing authorisation of medicinal products, Good Manufacturing Practise, Good Distribution Practise and Good Clinical Practice are the same in all EU Member States. Dear Romaldas Mačiulaitis, what functions have been trusted to you by the Agency in the European Medicinal Agency? In the European Medicines Agency I represent Lithuania in the field of scientific assessment. We do the so called centralised procedure of marketing authorisation of medicinal products when Lithuania must present its opinion on the arguable issues and during voting procedures. The centralised procedure together with the national and mutual recognition procedures is the method for granting the marketing authorisation of medicinal products in Lithuania. It is a rather long process which lasts about a year and after which data is regularly supplemented by performing post-authorisation evaluation of medicinal product and renewal of information. There are over 300 medicinal products authorised by centralised procedure; 70 medicinal products were authorised just during the last year and the number of post-authorisation changing procedures was 3000! In the centralised procedure the main work is done by two selected countries (Rapporteur and Co-Rapporteur). They perform the initial evaluation, summarize the opinions of other countries, and lead the whole pre-authorisation and post-authorisation process of the particular medicinal product. Although the largest efforts are demanded for the evaluation and preparation of Lithuania’s opinions for proposals of other countries, Lithuania has been also trusted to lead (together with Ireland) the centralised marketing authorisation procedure of one medicinal product. This trust shows the recognition of qualification of our assessors and means huge responsibility. At the moment, we have successfully completed this process and consider that despite the fact that our Agency is small in size, we have sufficient assessment capacities to solve European-level problems as well.	Apie Lietuvos rinkoje esančių vaistų registraciją, siekiant užtikrinti jų kokybę, saugumą ir veiksmingumą, sutiko pasidalyti mintimis Lietuvos valstybinės vaistų kontrolės tarnybos l. e. p. viršininkas dr. Rimas JANKŪNAS ir tarnybos ekspertas – Europos vaistų vertinimo agentūros (EMEA), esančios Londone, Žmonėms skirtų vaistinių preparatų komiteto narys dr. Romaldas MAČIULAITIS. Gerb. Rimai Jankūnai, prašytume apibūdinti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) misiją. Mūsų tarnybos tikslas – užtikrinti, kad į Lietuvos rinką patektų tik geros kokybės, saugūs ir veiksmingi vaistai. Farmacijos kompanija, norėdama įregistruoti vaistą Lietuvoje, pateikia tarnybai paraišką ir dokumentus, kuriais įrodoma vaisto kokybė, saugumas ir veiksmingumas. Be to, remiantis šiais dokumentais, parengiama specialistams ir pacientams skirta informacija apie vaistą. Pastaroji (dažniausiai pakuotės lapelyje) pateikiama kartu su vaistu. Įregistravus vaistą, jo saugumas toliau stebimas – tam skirta farmakologinio budrumo sistema. Jei išanalizavus pranešimus apie vaistų šalutinį poveikį padaroma išvada, kad vaisto naudos ir rizikos santykį reikia vertinti kitaip, tarnyba imasi reikiamų priemonių. Kad vaistai būtų tinkamai pagaminti ir vartotojus pasiektų tik geros kokybės, tarnyba kontroliuoja ir licencijuoja jų gamybą ir platinimą. Tai užtikrina Geros gamybos praktikos reikalavimų ir Geros platinimo praktikos reikalavimų laikymąsi. Svarbi kontrolės grandis yra Vaistų kontrolės laboratorija, atliekanti vaistų laboratorinius tyrimus. Taip pat nustatyti reikalavimai, kurie užtikrina, kad vaistinėse medikamentai būtų laikomi tinkamai, o kartu su vaistu pacientas gautų ir jam būtinos informacijos. Be to, tarnyba kontroliuoja Lietuvoje atliekamus vaistų ikiklinikinius ir klinikinius tyrimus bei legalią narkotikų apyvartą. Vaistų registracijos, Geros gamybos praktikos, Geros platinimo praktikos ir klinikinių tyrimų reikalavimai yra vienodi visose ES valstybėse. Gerb. Romaldai Mačiulaiti, kokį vaidmenį Tarnyba patikėjo Jums Europos vaistų agentūroje? Europos vaistų agentūroje (EMEA) atstovauju Lietuvai mokslinės ekspertizės klausimais. Čia vykdoma vadinamoji centrinė vaistų registracija, kurios metu Lietuva turi pareikšti savo nuomonę ginčytinais klausimais balsuodama ar kitais būdais. Centrinė registracija kartu su nacionaline ir tarpusavio pripažinimo registracija yra vaistų registravimo Lietuvai būdas. Tai gana ilgas procesas, trunkantis apie metus, po kurio duomenys nuolat papildomi vykdant poregistracinį vaistų vertinimą ir informacijos atnaujinimą. Iš viso centrine procedūra registruotų vaistų yra per 300; vien praėjusiais metais registruota apie 70 vaistų, o poregistracinių keitimo procedūrų – 3000. Centrinėje procedūroje pagrindinį darbą vykdo dvi išrinktos šalys (pirmasis ir antrasis vadovai). Jos atlieka pirminį įvertinimą, apibendrina kitų šalių nuomones, vadovauja visam procesui prieš ir po registravimo – per visą vaisto egzistavimo laikotarpį. Nors daugiausia darbo tenka analizuojant ir rengiant Lietuvos nuomones kitų šalių siūlymams, Lietuvos kolektyvui taip pat buvo patikėta vadovauti (kartu su Airija) vieno vaistinio preparato registracijai. Šis pasitikėjimas yra mūsų ekspertų kvalifikacijos pripažinimas ir didžiulė atsakomybė. Šiuo metu jau sėkmingai baigėme šį procesą ir matome, kad nors mūsų agentūra ir nedidelė, jos ekspertinis pajėgumas yra pakankamas spręsti ir europines problemas.

Advocates’ Advertising: Do We Need It? Secretary General of the Lithuanian Bar Rytis JOKUBAUSKAS Member of the Lithuanian Law Society Milda MATIUKAITĖ	ADVOKATŲ REKLAMA: ar jos reikia? Lietuvos advokatūros sekretorius Rytis JOKUBAUSKAS Lietuvos teisininkų draugijos narė Milda MATIUKAITĖ
Prohibition of advocates’ advertising has become a hot topic for debates both in the European and Lithuanian legal communities. Once the key-word “advocate” is entered into any of the popular internet search systems, the unlimited possibilities to choose the best specialist become available. Meanwhile, the Law on Bar of the Republic of Lithuania contains the absolute prohibition on lawyers’ advertising. How this situation could be explained? Is the difference between the freedom of information and advertising always clear? Advocates’ advertising in Europe The Code of Conduct for European Lawyers adopted by the Council of Bars and Law Societies of Europe (CCBE) gives rather general description of advocates’ advertising standards. However, it is admitted that advocates are entitled to make their services public. The definitions of publicity and advertising are interpreted differently in the English language – publicity means imparting information, while advertising encourages people to buy a product or to use a service. CCBE explains that an advocate is entitled to inform the public about his or her services provided that the information is accurate and not misleading, respectful of the obligation of confidentiality and other core values of the profession. If these conditions are observed, an advocate holds the right to make personal publicity in any form of media (press, radio, television, by electronic communication, etc.). According to CCBE regulations, “other core values” are independence, trust, rule of law and confidentiality. Particular attention is given to independence: an advocate must be careful not to compromise his or her professional standards in order to please the client, for example. Advertising or information? Legal regulation in Lithuania actually does not differ from other European countries. Article 25 of the Constitution of the Republic of Lithuania establishes the principle of the freedom of speech: “The human being must not be hindered from seeking, obtaining, and imparting information as well as ideas. Freedom to express convictions, as well as to obtain and impart information may not be restricted other than by law, if it is necessary to protect the health, honour and dignity, private life, and morals of a human being, or to defend constitutional order.” Moreover, the Constitutional Court of the Republic of Lithuania has recognized commercial advertising to be a constituent part of the freedom of information. In such a situation, an impression is formed that even considering prohibitions laid down in the Law on Bar, rather wide possibilities for personal advertising are opened for advocates practising in Lithuania. Nevertheless, in analysing legal acts governing advertising, relation between the concepts of advertising and imparting information remains unclear: the Law on Bar includes the prohibition on advocate’s personal advertising, however presenting information in information publications, on business cards, official letterforms, as well as being announced as a sponsor is allowed. Besides, the Lithuanian Bar together with the Ministry of Justice are entitled to enlarge the list of tolerated means for imparting information. Thus, is it always easy to distinguish between these two notions? It seems that the search for balance between the absolute prohibition of advertising and rather liberal position of the Council of the Lithuanian Bar usually needs the individual analysis of each separate case. To the opinion of the Chairman of the Council of the Lithuanian Bar Rimas Andrikis, the Law on Bar allows imparting information sufficient for advocate’s practise, while prohibition of advertising remains to be the main activity principle that in one form or another exists in all states. He says that the advocate’s practise is not commercial in nature, therefore advertising is incompatible with the code of professional ethics for advocates. Meanwhile, the Code of Conduct for European Lawyers permits a lawyer to inform the public about his or her services in any form of media provided that the information is accurate and not misleading, respectful of the obligation of confidentiality and other core values of the profession. The states may be divided into two groups, in one of which advertising is prohibited however it is allowed to present certain information, in another advertising is permitted however with certain restrictions. The difference between these two positions in practise is usually very unclear. On the other hand, formulation of the same rule in the form of imperative prohibition or dispositive permission still remains an important psychological factor. Legal service or legal aid? In discussing the issue of prohibition of advocates’ advertising there comes the question whether the competition in lawyers’ practise is necessary. Those who are in favour of prohibiting advertising very often say that they render legal aid rather than legal services. In the meantime, is the service really in conflict with realization of justice? Is it possible not to contradistinguish between the mission and service? Although we should not deny the specifics of the advocate’s practise as that requiring stricter professional ethics, however the transaction between an advocate and a client is concluded on mutual agreement, while to pass such a decision by all means information is needed. In a modern and competitive market it would be na?ve to expect this information always to be impartial and objective. What does objective and impartial information mean? The legislation usually describes such kind of information as prohibited. In Lithuania, one can distinguish between comparative advertising and declaration of non-existing qualities (misleading advertising). The Code of Conduct for European Lawyers supports the provision of information on respect to other core values. Information which is used to introduce one’s advantages making no humiliation to others fully conforms to such criteria. New marketing possibilities and the unlimited internet space are opening inexhaustible possibilities in this field. Nevertheless, each self-introduction hides the potential element of advantage. On the other hand, is there any other way out? Young advocate, “I am” The Chairman of the Council of the Lithuanian Bar Association Rimas Andrikis stresses that in providing the information to the society degrees of comparison of adjectives should not be used. The advocate may be good however not better, give the perfect quality services however should not claim to be the most professional specialist. Although criteria which are used in self-introduction are nowhere described, no doubt that the qualification of an advocate is most important. Naturally, there comes a problem that is faced by any new advocate – how should he or she introduce himself of herself? Strict opposition to advertising is usually useful to professionals who have long legal practise and stable clients, also large law offices giving services in various fields. However if we consider the provision of legal services to be a certain economic market, won’t the prohibition of advertising mean forming barriers for entering this market? Strict prohibition may lead to distorted forms of advertising, like public relations policy. Thus, both extremities firstly create client-unfavourable environment. Imperative prohibition versus the temptation for free interpretation? No doubt that extremities influence not only the prestige of the self-advertising advocate but also give the rise to the issue of reputation of the Lithuanian Bar in general. It is the toleration of cars posted with “cheap promotionals”, booklets delivered to personal letter-boxes, patented slogans that will mainly determine the opinion and trust of people in Lithuanian advocates. Probably it is not necessary to consider the profession of an advocate as exceptional and most important, say it to be more important than professions of a doctor or a teacher to which requirements of ethics are also biding. However where could lead the categorical assertion of the specifics of the advocate’s practise as anachronism? The linkage between these two extreme opinions is most important today. Supporters of more liberal position give priority to permitting advertising with some restrictions. On the other hand, the imperative prohibition that is characteristic to the post-soviet states may be mainly considered as the psychological pressure in the seek to minimize the possibility of abuse. “First, it is necessary to eliminate violations and then give permission,” thinks R. Andrikis.” In the civilized world, it is a great honour to carry the name of an advocate”. Although the tendency of liberalization of regulation of advocates‘ advertising is felt throughout Europe, is Lithuania really ready for self-regulation without looking for too free interpretation of provision of information?	Advokatų reklamos draudimas tapo karšta diskusijų tema tiek Europos, tiek Lietuvos teisinėse visuomenėse. Bet kurioje populiaresnėje interneto paieškos sistemoje įvedus raktinį žodį „advokatas“, atsiveria neribotos galimybės išsirinkti patį geriausią specialistą. Tačiau Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas nustato absoliutų advokato reklamos draudimą. Kuo paaiškinama tokia situacija? Ar visada aiški riba, skirianti informacijos laisvę nuo reklamos? Advokatų reklama Europoje Europos advokatūrų ir teisininkų draugijų tarybos (CCBE) priimtas Europos advokatų profesinės etikos kodeksas advokatų reklamos standartus apibrėžia gana bendrais bruožais. Tačiau pripažįstama, jog advokatai turi teisę viešinti save. „Viešinimas“ (angl. publicity) ir „reklama“ (angl. advertising) anglų kalboje aiškinami skirtingai – viešinimas reiškia informacijos skleidimą, o reklama skatina klientus įsigyti produktą ar gauti paslaugą. CCBE aiškinama, jog advokatas turi teisę skleisti bendrą informaciją apie save, tačiau su sąlyga, jei toji informacija tiksli, neklaidinanti, nepažeidžia profesinės paslapties įpareigojimų ir kitų pagrindinių vertybių. Kai šių sąlygų laikomasi, advokatas turi teisę viešintis naudodamas įvairiausias informacijos priemones (spaudą, radiją, televiziją, elektroninį ryšį ir kt.). „Kitos pagrindinės vertybės“, pagal CCBE nuostatas, yra nepriklausomumas, pasitikėjimas, teisėtumas ir konfidencialumas. Daug dėmesio verta pastaba dėl nepriklausomumo: advokatas privalo žiūrėti, kad savo elgesiu nepažeistų profesinių standartų, pavydžiui, siekdamas patenkinti kliento poreikius. Reklama ar informacija? Teisinis reglamentavimas Lietuvoje nelabai kuo skiriasi nuo kitų Europos valstybių. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis įtvirtina informacijos laisvės principą: „Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai“. Dar daugiau – Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas komercinę reklamą yra pripažinęs esant sudėtine informacijos laisvės dalimi. Stebint tokią situaciją, susidaro įspūdis, kad netgi įvertinus Advokatūros įstatymo draudimą, Lietuvoje advokatams atsiveria ganėtinai daug galimybių reklamuotis. Vis dėlto nagrinėjant reklamą reglamentuojančius teisės aktus, lieka neaiškus reklamos bei informacijos teikimo sąvokų santykis: Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas draudžia advokatui reklamuoti savo veiklą, tačiau informacijos pateikimas informaciniuose leidiniuose, vizitinėse kortelėse, oficialiuose blankuose bei įvardijant save kaip paramos davėją yra leidžiamas. Be to, Lietuvos advokatūra kartu su Teisingumo ministerija gali plėsti toleruojamos informacijos teikimo sąrašą. Taigi ar visada lengva nustatyti ribą, skiriančią šias sąvokas? Atrodo, kad pusiausvyros paieška tarp absoliutaus reklamos draudimo bei ganėtinai liberalios Advokatų tarybos pozicijos dažnai reikalauja individualaus atvejo tyrimo. Advokatų tarybos pirmininko Rimo Andrikio nuomone, Advokatūros įstatymas leidžia teikti pakankamai informacijos, reikalingos profesinei veiklai vykdyti. O reklamos draudimas lieka pagrindiniu veiklos principu, kuris vienu ar kitu pavidalu egzistuoja visose valstybėse. Jo teigimu, advokato profesinė veikla nėra komercinė - ūkinė, todėl reklama nesuderinama su Advokatų profesinės etikos kodeksu. Tačiau Europos Sąjungos advokatų profesinės etikos kodeksas leidžia advokatui informuoti visuomenę apie savo teikiamas paslaugas per bet kurias žiniasklaidos priemones, keliant tikslumo, teisingumo, konfidencialumo bei pagarbos esminėms vertybėms reikalavimus. Valstybes galima skirstyti į dvi rūšis: vienose iš jų reklama draudžiama, tačiau galima pateikti tam tikrą informaciją, o kitose – leidžiama, tačiau nustatyti tam tikri apribojimai. Skirtumas tarp šių dviejų pozicijų praktikoje dažnai būna labai neaiškus. Kita vertus, tos pačios taisyklės formulavimas imperatyvaus draudimo ar dispozityvaus leidimo forma lieka svarbus psichologinis veiksnys. Teisinė paslauga ar teisinė pagalba? Svarstant advokatų reklamos draudimą, iškyla klausimas, ar reikalinga konkurencija advokatų profesinės veiklos srityje. Pasisakantys už reklamos draudimą dažnai tvirtina teikiantys ne paslaugas, o teisinę pagalbą. Bet ar paslauga tikrai prieštarauja teisingumo vykdymui? Ar įmanoma nesupriešinti misijos ir paslaugos? Nors ir negali būti nuneigta advokato veiklos specifika, reikalaujanti griežtesnių profesinės etikos taisyklių, tačiau sandoris tarp advokato ir kliento sudaromas abipusiu susitarimu, o tokio sprendimo priėmimui, be abejo, reikia informacijos. Šiuolaikinėje konkurencingoje rinkoje šiek tiek naivu tikėtis, kad ta informacija visuomet bus objektyvi ir nešališka. Kas yra objektyvi ir nešališka informacija? Valstybių teisės aktuose paprastai apibrėžiama, kokio pobūdžio informacija yra draudžiama. Lietuvoje būtų galima išskirti lyginamąją reklamą bei tikrovės neatitinkančių privalumų skelbimą (klaidinanti reklama). Europos advokatų profesinės etikos kodeksas informacijos teikimą grindžia pagarba kitoms vertybėms. Tokius kriterijus atitinka informacija, leidžianti pristatyti save nežeminant kitų. Naujos marketingo galimybės bei neribota interneto erdvė tam atveria neribotas galimybes. Vis dėlto po kiekvienu savęs pristatymu slypi potencialus pranašumo elementas. Tačiau ar įmanoma kitaip? Jaunas advokatas: „Aš esu“ Advokatų tarybos pirmininkas Rimas Andrikis akcentuoja, kad teikiant informaciją visuomenei nereikėtų naudoti būdvardžių laipsniavimo. Advokatas gali būti geras, bet ne geresnis, teikti puikios kokybės paslaugas, tačiau neturėtų pretenduoti į profesionaliausią specialistą. Nors kriterijai, kuriais remiantis prisistatoma, niekur nėra įvardyti, neabejotina, kad svarbiausias iš jų yra teisininko kvalifikacija. Natūraliai kyla problema, su kuria susiduria kiekvienas neseniai pradėjęs praktiką advokatas, – kaip jis turėtų prisistatyti. Griežtas pasisakymas prieš reklamą dažniausiai naudingas seniai praktikuojantiems ir savo klientų ratą turintiems profesionalams, didelėms advokatų kontoroms, teikiančioms paslaugas įvairiose srityse. Tačiau jei jau teisinių paslaugų teikimą traktuojame kaip tam tikrą ekonominę rinką, ar reklamos draudimas nereiškia patekimo į rinką barjero sudarymo? Griežtas draudimas gali vesti į iškreiptas reklamos formas, pavyzdžiui, viešųjų ryšių politika. Taigi abu kraštutinumai visų pirma kuria nepalankią aplinką klientui. Imperatyvus draudimas prieš laisvos interpretacijos pagundą? Neabejotina, kad kraštutinumai veikia ne tik „besireklamuojančio“ advokato prestižą, tačiau iškyla ir visos Lietuvos advokatūros reputacijos klausimas. Nuo apklijuotų „pigiomis skyrybomis“ automobilių, į pašto dėžutes mėtomų lankstinukų, patentuotų šūkių toleravimo didele dalimi priklausys ir žmonių nuomonė bei pasitikėjimas Lietuvos advokatais. Galbūt nebūtina advokato profesiją traktuoti kaip išimtinai svarbiausią, kelti ją virš gydytojo, mokytojo profesijų, kurioms etikos reikalavimai taip pat yra labai reikšmingi. Tačiau kur gali nuvesti kategoriškas advokato profesijos specifikos, kaip anachronizmo, teigimas? Sritis nuo vienos nuomonės kraštutinumo iki kitos ir yra aktualiausia šiandien. Liberalesnės pozicijos atstovai teikia pirmenybę reklamos leidimui, nustatant tam tikrus apribojimus. Kita vertus, imperatyvus draudimas, būdingas daugiausia buvusio sovietinio bloko valstybėms, gali būti vertinamas kaip psichologinis spaudimas, siekiant iki minimumo sumažinti galimybę piktnaudžiauti. „Pirmiausia reikia šalinti pažeidimus, o tik tada leisti“, – teigė Advokatų tarybos pirmininkas Rimas Andrikis. – „Civilizuotame pasaulyje jau pats advokato vardas yra didžiulė garbė“. Ir nors visoje Europoje jaučiama advokatų reklamos reguliavimo liberalėjimo tendencija, ar tikrai Lietuva jau yra pasiruošusi savireguliacijai, neieškant pernelyg laisvos informacijos teikimo interpretacijos?

A New Passenger Terminal among the Ambitious FLYLAL Plans	Ambicinguose FLYLAL planuose – keleiviŲ terminalas
The national air carrier Lithuanian Airlines was privatized a year and a half ago. Today, the Lithuanian capital company AB “flyLAL-Lithuanian Airlines” (flyLAL) operates flights from Vilnius and Palanga airports. The airline openly speaks about ambitious development plans and is sure that it may significantly contribute to make Vilnius the centre of long-distance flights. flyLAL has initiated an overall investment programme valued at 80 million litas. Among the short-term plans of the company are construction of aircraft hangars and a passenger terminal in Vilnius International Airport. By the number of transported passengers per one thousand residents, Vilnius lags behind the neighbouring Riga two times, Tallinn – three, Helsinki – five, Copenhagen – ten times. Having built the new terminal, flyLAL would be able to draw long-distance passengers to Vilnius from other airports. Today, the airport witnesses the opposite process – passengers pass through Vilnius to other airports where they have connections for long-distance flights. Passenger terminal by 2009 The construction of a new passenger terminal conducted by flyLAL key shareholder “flyLAL Group” is expected to be completed by 2009. The terminal would handle up to 1.5 million passengers a year. It is designed to be built in the place of an administrative-public building in the territory of the airport. The new terminal would be of benefit to all concerned: passengers would be offered better and more convenient services, tariffs would become smaller what would result in reduction of air ticket prices. “Healthy competition that will emerge after the new terminal is put into operation will improve the quality of services. In its turn, the airport could make better distribution of the increasing flow of passengers,” says flyLAL Director General Arūnas Griškėnas. Aircraft hangars In addition to the new passenger terminal, the company plans to build two new aircraft repairs and maintenance hangars. The new hangars will enable to serve two times more clients. At present, the Technical Department of flyLAL (“flyLAL Technics”) may handle two Boeing aircraft at one time while the new hangars would increase their number by four. flyLAL Director says that for the reason of the lack of free space in hangars, last year the company refused orders for 5-7 million litas. “flyLAL Technics” is one of the most promising departments of the airline. It has extremely good reputation among the Baltic States, also Western Europe and countries of the former Soviet Union. The expansion of the most profitable department is expected to result in the growth of turnover and larger profits. Geography of flights In summertime, flyLAL operates direct flights from Vilnius and Palanga to 28 main European destinations. In cooperation with code-share partners the airline offers its passengers convenient connections between Vilnius and over 650 cities of the world. This year, flyLAL plans to sign cooperation agreements with several more partners and so will be able to offer even more flights. flyLAL cooperates with Aeroflot, IBERIA, Finnair, KLM, Pulkovo, Donbasair, SN Brussels and Aerosvit airlines.	Nacionalinė aviakompanija „Lietuvos avialinijos“ buvo privatizuota prieš pusantrų metų. Šiandien lietuviško kapitalo bendrovė, veikianti „flyLAL – Lithuanian Airlines“ (flyLAL) vardu, keleivius skraidina iš Vilniaus bei Palangos oro uostų. Aviakompanija neslepia turinti ambicingų plėtros planų ir tiki, jog gali nemažai prisidėti, siekiant, kad Vilnius taptų tolimųjų skrydžių centru. Iš viso flyLAL yra inicijavusi 80 mln. litų vertės investicinę programą. Artimiausiuose aviakompanijos planuose – lėktuvų angarų ir keleivių terminalo statyba tarptautiniame Vilniaus oro uoste. Dabar, pagal pervežtų keleivių skaičių tūkstančiui šalies gyventojų, Vilnius nuo kaimynės Rygos atsilieka dvigubai, nuo Talino – trigubai, nuo Helsinkio – penkis kartus, nuo Kopenhagos – dešimt kartų. Pastačius naująjį keleivių terminalą, flyLAL tolimiesiems reisams į Vilnių galėtų atskraidinti keleivių iš kitų oro uostų. Šiuo metu vyksta atvirkštinis procesas – iš Vilniaus keleiviai išvežami į didesnius oro uostus, iš kurių vykdomi tolimieji skrydžiai. Keleivių terminalas iki 2009 metų Naujojo keleivių terminalo statybas planuojanti flyLAL akcininkė „flyLAL Group“ jas tikisi užbaigti iki 2009 m. Terminalas galėtų aptarnauti iki 1,5 mln. keleivių per metus. Jis turėtų iškilti vietoj administracinio-visuomeninio pastato, esančio oro uosto teritorijoje. Pastačius naują terminalą, naudą pajustų visi. Keleiviams taptų patogesnė viešnagė Vilniaus oro uoste – pagerėtų aptarnavimas, sumažėtų įkainiai, o tai leistų sumažinti bilietų kainas. „Sveika konkurencija, atsiradusi pastačius naują keleivių terminalą, didintų ir paslaugų kokybę. Savo ruožtu oro uostas galėtų geriau paskirstyti nuolat didėjantį bendrą keleivių srautą“, – sako flyLAL generalinis direktorius Arūnas Griškėnas. Lėktuvų angarai Be keleivių terminalo, aviakompanija yra suplanavusi pastatyti ir du naujus orlaivių remonto angarus. Nauji angarai leis aptarnauti dvigubai daugiau klientų. Šiuo metu „flyLAL Technics“ departamentas gali vienu metu aptarnauti du „Boeing“ markės lėktuvus, o pastačius naujus angarus, papildomai galėtų aptarnauti keturis tokius orlaivius. Anot flyLAL vadovo, neturėdami laisvų plotų angaruose, pernai aviakompanija atsisakė maždaug 5–7 mln. litų užsakymų. „flyLAL Technics“ yra vienas perspektyviausių aviakompanijos departamentų. Jį vertina ne tik Baltijos šalių atstovai, bet ir Vakarų Europos bei buvusios Sovietų Sąjungos valstybės. Plečiant pelningiausią struktūrinį padalinį, tikimasi apyvartos augimo bei pelno padidėjimo. Skrydžių geografija Vasaros sezono metu flyLAL tiesiogiai iš Vilniaus ir Palangos reguliariaisiais reisais skraidino keleivius į 28 pagrindinius Europos miestus. Kartu su bendrojo kodo partneriais aviakompanija keleiviams suteikia galimybę iš Vilniaus nuvykti į daugiau kaip 650 pasaulio miestų. Šiemet flyLAL planuoja pasirašyti bendradarbiavimo sutartis su dar keliais partneriais, todėl galės pasiūlyti daugiau naujų reisų. flyLAL bendradarbiauja su aviakompanijomis „Aeroflot“, „IBERIA“, „Finair“, „KLM“, „Pulkovo“, „Donbasair“, „SN Brussels“, „Aerosvit“.

Consultancy Firm SDG Guarantee of Safe Labour General Director of the company SDG Eduardas JASAS	KonsultacijŲ kompanija „SDG“ tiesia pagalbos rankĄ Eduardas JASAS, UAB „SDG“ generalinis direktorius
Performance of functions of the Employee Safety and Health Service. Consultations on labour safety, fire prevention and electric safety. Evaluation of the labour safety situation in various enterprises. Preparation of all mandatory documents on labour safety. Training and certification of employers, their representatives as well as specialists of the Labour Safety Service. Pramonės pr. 23, Kaunas Free line: 8 800 00 228 Phone: + 370 37 46 00 66, Fax: + 370 37 46 00 67 E-Mail: info@sdg.lt www.sdg.lt	Verslo konsultacijų kompanija UAB „SDG“ (Saugaus darbo garantas), įsteigta 2002 metais, teikia įvairiapuses profesionalias paslaugas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Per ketverius veiklos metus ji tapo viena iš pirmaujančių Lietuvoje verslo valdymo konsultacinių bendrovių. Kompanija turi savo filialus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Utenoje ir Tauragėje. 2004 m. UAB „SDG“ apyvarta siekė 2,1 mln., 2005 m. – 4,8 mln., 2006 m. – 8,2 mln., šiemet planuojama pasiekti 12 mln. litų ribą. Sėkminga pradžia Lietuvoje šios įmonės vadovus įkvepia plėtimuisi ir į Europos rinkas. UAB „SDG“ atstovų dalyvavimas Europoje rengiamose konferencijose padeda objektyviai ir optimistiškai įvertinti kompanijos galimybes Europoje. Svarbiausia – žmogus Retas šių dienų įmonės vadovas išmano visus darbo teisės subtilumus, yra išstudijavęs darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančius teisės aktus. Todėl kilo idėja suburti kvalifikuotus specialistus, galinčius rinkai teikti šias paslaugas. Teisingai plėtojant pasirinktą idėją, per ketverius gyvavimo metus UAB „SDG“ pagal pajamas, gautas iš veiklos, tapo viena iš pirmaujančių konsultacijų kompanijų Lietuvoje. 2004 metais mūsų įmonė buvo įvertinta kaip sparčiausiai augusi iš visų verslo konsultacijų ir tęstinių mokymų bendrovių. Didžiausias įmonės turtas – žmonės. Mes daug investicijų skiriame kolektyvo narių tobulėjimui, socialinėms garantijoms. Kompanija teikia intelektualų produktą, todėl natūralu, kad svarbiausias darbo resursas yra žmogaus intelektas. Gerus specialistus stengiamės ugdyti patys. Žmogui suteikiame palankias sąlygas dirbti, užsidirbti ir tobulėti. Man svarbiausia– ne mano tarnybinis automobilis, kabineto dizainas ar odinis krėslas, bet nauji darbuotojams skirti automobiliai (šiandien jų turime 45). Darbdavys privalo darbuotojui garantuoti saugias ir stabilias darbo sąlygas bei gerą darbo atmosferą. Tik laisvas žmogus dirba efektyviai– vergo darbas neproduktyvus. Ne pinigai uždirba pinigus, jie reikalingi tik investicijoms, o galutinę pridėtinę vertę sukuria žmogus. Nuolatinės investicijos į darbuotojų profesinės kvalifikacijos kėlimą – vienas iš prioritetų. Per visą kompanijos gyvavimo laikotarpį darbuotojai dalyvavo daugiau kaip 200 seminarų, kvalifikacijos kėlimo kursų. Stengiamės atsižvelgti į kiekvieno žmogaus individualius poreikius, kurie gali būti įvairūs: nuo naujo darbui skirto automobilio iki studijų finansavimo. Todėl kai daugelis darbdavių šiandien skundžiasi gerų darbuotojų stoka, mūsų kompanijos personalas nuo 3 darbuotojų per ketverius metus išaugo iki 170. Net 98 proc. UAB „SDG“ darbuotojų turi aukštąjį išsilavinimą, 86 proc. iš jų sudaro mokslų daktarai bei magistrai– inžinieriai, gydytojai, energetikai, juristai, technologai, chemikai ir ekonomistai. Mes vykdome daugiau nei 1 mln. litų vertės darbuotojų mokymo projektą, panaudodami ES struktūrinių fondų lėšas. Projektas įgyvendinamas pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento 2.2 priemonę „Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas“. Vykdydama šį projektą, mūsų įmonė organizuoja socialinių mokslų – vadybos, anglų kalbos ir kompiuterinio raštingumo mokymus atskiroms grupėms– pardavimų konsultantams, produktų specialistams, direktoriams, administracijos darbuotojams. Ketvirtadalį visos projekto vertės finansuojame savo lėšomis. Įmnės strategija – lankstumas ir profesionalus aptarnavimas SDG teikia įvairaus pobūdžio su darbuotojų sauga ir sveikata susijusias paslaugas. Visoje šalyje esame sudarę daugiau kaip 650 pastovių sutarčių su pramonės, statybos, žemės ūkio bei kitomis bendrovėmis. Mūsų kompanijos specialistai nuolat dirba konsultuojamos įmonės naudai: instruktuoja darbuotojus, organizuoja jų mokymus, atlieka darbuotojų saugos bei sveikatos būklės vidinę kontrolę, teikia kompetentingas išvadas bei rekomendacijas, sutvarko dokumentus, siekia, kad situacija atitiktų visus besikeičiančius teisės aktų reikalavimus ir įmonės poreikius. Taip pat mūsų bendrovė teikia teisines, statybos ir statinių techninės priežiūros paslaugas, prekiauja asmeninėmis saugos priemonėmis. Išsiplėtė ir techninė kompanijos bazė. Dabar Kaune klientams galime pasiūlyti 3 modernias mokymo sales su veikiančiais kranų bei kitų potencialiai pavojingų įrenginių modeliais. 2005–2006 m. UAB „SDG“ investavo per 150 tūkst. litų į fizikinių bei cheminių tyrimų laboratorijos įrangą. Šiandien mes esame vienintelė privati kompanija, turinti atestuotą laboratoriją, galinčią atlikti tokį platų tyrimų spektrą. Užtikrindama savo paslaugų kokybę, UAB „SDG“ įgijo daugiau negu 10 įvairių licencijų ir pažymėjimų, suteikiančių teisę vykdyti profesinės rizikos tyrimą ir vertinimą, teikti mokymo, elektros įrenginių, statinių techninės priežiūros, statinio statybos saugos ir sveikatos koordinatoriaus paslaugas. Misija – gerinti darbuotojų saugos ir sveikatos būklę Lietuvoje Įgyvendindami UAB „SDG“ misiją– gerinti darbuotojų saugą ir sveikatą Lietuvoje,– dedame daug pastangų suvienyti suinteresuotus socialinius partnerius, veikiančius šioje srityje. Tik bendromis darbdavių ir darbuotojų atstovų, valstybės institucijų bei šios srities specialistų pastangomis galime sumažinti sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičių. Šiandien jau galime pasidžiaugti vis didėjančiu Lietuvos darbdavių dėmesiu darbuotojų saugos ir sveikatos problemoms. Mūsų kolektyvo kvalifikacija leidžia dalyvauti tobulinant darbuotojų saugos ir sveikatos srities teisinę bazę. Dabar, kai ruošiami Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pakeitimai , mūsų kompanija aktyviai prisideda prie jo tobulinimo. 2005 m. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos užsakymu UAB „SDG“ parengė Statybos rekomendacijas „Kelių tiesimas ir techninė priežiūra. Sauga darbe“. 2006 m. laimėjome Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos paskelbtą konkursą, skirtą žemės ūkio bendrovių darbuotojų mokymams. Tai leis sumažinti žemės ūkio darbuotojų atotrūkį nuo kitose ūkio šakose dirbančiųjų. Bus užtikrintas žemės ūkio darbuotojų lankstesnis prisitaikymas prie darbo aplinkos ir darbo rinkos pokyčių. Abu Europos Sąjungos finansuojami projektai, kuriuose dalyvavo UAB „SDG“, yra sėkmingi. Konsultacijų kompanija „SDG“ 2006 metais dalyvavo kasmetinėje teminėje kampanijoje „Saugi pradžia“, organizuojamoje Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros, skirtoje jaunimui ir jauniems darbuotojams. „SDG“ specialistai ir ekspertai važinėjo po Lietuvos Respublikos vidurines mokyklas – švietė jaunuomenę darbuotojų saugos ir sveikatos bei profesinės rizikos klausimais. 2006 metų pabaigoje kompanija buvo nominuota ir apdovanota Lietuvos Respublikos baigiamojoje konferencijoje kaip geros praktikos pavyzdžio skleidėja. Šių metų kovo mėnesi UAB „SDG“ specialistai, vykdę šį projektą, dalyvavo baigiamajame renginyje – konferencijoje, vykusioje Bilbao mieste (Ispanija), kuriame yra įsikūrusi Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra. Planuose – tarptautinė kompanija Mes puoselėjame ambicingus planus tapti lietuviška tarptautine tokio pobūdžio kompanija, veikiančia Europoje. Artimiausiu metu planuojame įsteigti filialą Latvijoje. Daugiau informacijos rasite tinklalapyje www.sdg.lt.

Rebirth of Noblemen’s Traditions in the Manor of TrakŲ VokĖ	AtgimstanČios bajorŲ tradicijos TrakŲ VokĖs dvaro sodyboje Kalbėjosi Aušra Balčiūnaitė
The Lithuanian nobility that ruled and defended the state of Lithuania was formed more than 600 years ago. At that time the service of a nobleman was considered to be the military help and was rewarded by land holdings given to noblemen by dukes. Noblemen shed their blood for the Grand Duchy of Lithuania and, together with dukes, ruled the country. In the middle of the 16th century, the Lithuanian nobility was one of the largest in Europe and called itself the nation. The nobility consisted of the most enlightened and the brightest Lithuanians of the that time who made the significant contribution into the development of Lithuanian culture: they were the founders of churches, schools, monasteries. The famous bishop of Žemaitija Juozapas Merkelis Giedraitis and his canon Mikalojus Daukša published the first Lithuanian books. The beginning of the 19th century witnessed the national uprise of Žemaitija noblemen organized to cherish the Lithuanian national patriotism. Simonas Stanevičius, Liudvikas Jucevičius, Kajetonas Nezabitauskas, Liudvikas and Jurgis Pliateriai, Dionizas Poška, Antanas Klementas wrote Lithuanian books and so encouraged the Lithuanian peasantry not to forget the Lithuanian language. Nearly half of the Lithuanian noblemen participated in the uprising of 1831 against the Russian occupation which was the deathblow to the Lithuanian nobility. Repressions of the tsar (military field trials, deportation to Siberia) destroyed thousands of Lithuanian noblemen and their families. Many Lithuanian noblemen emigrated to France, Great Britain and the United States. Some of them or their progeny became famous scientists, artists and politicians: I.Mineika was the famous public man in Greece, I. Domeika – the eminent scientist in Chile. The progeny of the Goštautai family that emigrated to France gave birth to many talented people of the world. The famous British actor Sir John Gielgood is the grandchild of an old Lithuanian family of noblemen. The film director in Hollywood R. Zemeckis may also boast the origin of the Lithuanian nobility. In the end of the 19th and beginning of the 20th centuries the major part of the Lithuanian nobility was left on the offside of the national rebirth, however some of it actively participated in the cultural life of Lithuania. A. Jakštas-Dambrauskas, D. Malinauskas, M. Pečkauskaitė (Šatrijos Ragana), brothers Biržiškos, F. Bortkevičienė, S. Kymantaitė, G. Žemkalnis-Landsbergis and others were the brightest people in Lithuania. On 16 February 1928, the Lithuanian statesmen of the noblemen’s origin established the Society of Lithuanian Nobility. In 1930, the society became the initiator and organizer of an important cultural movement – commemoration of the 500th death anniversary of Vytautas the Great. The soviet times were particularly destructive for the Lithuanian nobility. Mass deportations to Siberia destroyed the remains of the Lithuanian nobility, while those who survived in soviet Lithuania had to hide their noblemen’s origin. After the restoration of Lithuania’s independence, on 24 April 1994, the antecedents of the Lithuanian nobility in Lithuania and in the world formed the Lithuanian Royal Union of Nobility. This union decided to bring to life the noblemen’s culture and encouraged Lithuanians to learn more about their genealogy, search for their noblemen’s roots. Today, the Lithuanian Royal Union of Nobility unites over 2500 members among which are famous scientists, artists, and men of culture: violoncellist Saulius Lipčius, Doctor of Technical Sciences Viktoras Oranskis, Sculptor, Professor Konstantinas Bogdanas, Professor Jurgis Vanagas, leading figures in Lithuanian sports dances Jūratė and Česlovas Norvaišos, actor Undinė Nasvytytė, ballet dancer Živilė Baikštytė, etc. Many members of the union live in various European countries, America, Australia, New Zealand, Malaysia. The Lithuanian Royal Union of Nobility gives particular attention to preservation of the farmstead of Trakų Vokė Manor consisting of the estate, E. F. Andre Park, 16 valuable buildings, three representational gates, ponds. The manor has been inherited from Count Jonas Tiškevičius, Marshal of the Noblemen of Vilnius province. Little by little, the manor is becoming the place where various events, festivals and exhibitions dedicated to the cultural heritage are organized. Particularly interesting is the ceremony of recognition of new nobility acts during which the new members are awarded the nobility acts. It is the symbolic meeting of the family attended by a lot of people. No less interesting is the festival Bajorai and žirgų (Noblemen on Horseback) organized in the beginning of June. Its goal is to introduce horses bred in various stud farms, tell more about how horses were kept in ancient manor farmsteads. The festival dedicated to noblemen’s coat of arms is rapidly gaining popularity. The Day of Crowing of King Mindaugas is one of the most important festivals and attracts lots of people. The Lithuanian nobility that ruled and defended the state of Lithuania was formed more than 600 years ago. At that time the service of a nobleman was considered to be the military help and was rewarded by land holdings given to noblemen by dukes. Noblemen shed their blood for the Grand Duchy of Lithuania and, together with dukes, ruled the country. In the middle of the 16th century, the Lithuanian nobility was one of the largest in Europe and called itself the nation. The nobility consisted of the most enlightened and the brightest Lithuanians of the that time who made the significant contribution into the development of Lithuanian culture: they were the founders of churches, schools, monasteries. The famous bishop of Žemaitija Juozapas Merkelis Giedraitis and his canon Mikalojus Daukša published the first Lithuanian books. The beginning of the 19th century witnessed the national uprise of Žemaitija noblemen organized to cherish the Lithuanian national patriotism. Simonas Stanevičius, Liudvikas Jucevičius, Kajetonas Nezabitauskas, Liudvikas and Jurgis Pliateriai, Dionizas Poška, Antanas Klementas wrote Lithuanian books and so encouraged the Lithuanian peasantry not to forget the Lithuanian language. Nearly half of the Lithuanian noblemen participated in the uprising of 1831 against the Russian occupation which was the deathblow to the Lithuanian nobility. Repressions of the tsar (military field trials, deportation to Siberia) destroyed thousands of Lithuanian noblemen and their families. Many Lithuanian noblemen emigrated to France, Great Britain and the United States. Some of them or their progeny became famous scientists, artists and politicians: I.Mineika was the famous public man in Greece, I. Domeika – the eminent scientist in Chile. The progeny of the Goštautai family that emigrated to France gave birth to many talented people of the world. The famous British actor Sir John Gielgood is the grandchild of an old Lithuanian family of noblemen. The film director in Hollywood R. Zemeckis may also boast the origin of the Lithuanian nobility. In the end of the 19th and beginning of the 20th centuries the major part of the Lithuanian nobility was left on the offside of the national rebirth, however some of it actively participated in the cultural life of Lithuania. A. Jakštas-Dambrauskas, D. Malinauskas, M. Pečkauskaitė (Šatrijos Ragana), brothers Biržiškos, F. Bortkevičienė, S. Kymantaitė, G. Žemkalnis-Landsbergis and others were the brightest people in Lithuania. On 16 February 1928, the Lithuanian statesmen of the noblemen’s origin established the Society of Lithuanian Nobility. In 1930, the society became the initiator and organizer of an important cultural movement – commemoration of the 500th death anniversary of Vytautas the Great. The soviet times were particularly destructive for the Lithuanian nobility. Mass deportations to Siberia destroyed the remains of the Lithuanian nobility, while those who survived in soviet Lithuania had to hide their noblemen’s origin. After the restoration of Lithuania’s independence, on 24 April 1994, the antecedents of the Lithuanian nobility in Lithuania and in the world formed the Lithuanian Royal Union of Nobility. This union decided to bring to life the noblemen’s culture and encouraged Lithuanians to learn more about their genealogy, search for their noblemen’s roots. Today, the Lithuanian Royal Union of Nobility unites over 2500 members among which are famous scientists, artists, and men of culture: violoncellist Saulius Lipčius, Doctor of Technical Sciences Viktoras Oranskis, Sculptor, Professor Konstantinas Bogdanas, Professor Jurgis Vanagas, leading figures in Lithuanian sports dances Jūratė and Česlovas Norvaišos, actor Undinė Nasvytytė, ballet dancer Živilė Baikštytė, etc. Many members of the union live in various European countries, America, Australia, New Zealand, Malaysia. The Lithuanian Royal Union of Nobility gives particular attention to preservation of the farmstead of Trakų Vokė Manor consisting of the estate, E. F. Andre Park, 16 valuable buildings, three representational gates, ponds. The manor has been inherited from Count Jonas Tiškevičius, Marshal of the Noblemen of Vilnius province. Little by little, the manor is becoming the place where various events, festivals and exhibitions dedicated to the cultural heritage are organized. Particularly interesting is the ceremony of recognition of new nobility acts during which the new members are awarded the nobility acts. It is the symbolic meeting of the family attended by a lot of people. No less interesting is the festival Bajorai and žirgų (Noblemen on Horseback) organized in the beginning of June. Its goal is to introduce horses bred in various stud farms, tell more about how horses were kept in ancient manor farmsteads. The festival dedicated to noblemen’s coat of arms is rapidly gaining popularity. The Day of Crowing of King Mindaugas is one of the most important festivals and attracts lots of people.	Lietuvos bajorija, valdžiusi ir gynusi Lietuvos valstybę, susiformavo daugiau nei prieš 600 metų. Bajoro tarnyba tuomet reiškė karinę pagalbą, už kurią bajorai iš kunigaikščio gaudavo žemės valdas. Jie liejo kraują karuose gindami Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir kartu su kunigaikščiais valdė kraštą. XVI a. viduryje Lietuvos bajorija buvo viena didžiausių Europoje – ji vadino save tauta. Net Ispanija ir Vengrija, Anglija ar Prancūzija bajorų skaičiumi negalėjo prilygti Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Bajoriją sudarė daugelis pačių šviesiausių to meto žmonių, nusipelniusių Lietuvos kultūrai: jie buvo bažnyčių, mokyklų, vienuolynų fundatoriai, garsus žemaičių vyskupas Juozapas Merkelis Giedraitis ir jo kanauninkas Mikalojus Daukša leido pirmąsias lietuviškas knygas. XIX a. pradžioje kilęs žemaičių bajorų tautinis sąjūdis puoselėjo lietuviškąjį tautinį patriotizmą. Simonas Stanevičius, Liudvikas Jucevičius, Kajetonas Nezabitauskas, Liudvikas ir Jurgis Pliateriai, Dionizas Poška, Antanas Klementas rašė lietuviškas knygas – skatino Lietuvos valstietį nepamiršti lietuvių kalbos. 1831 m. sukilimas prieš Rusijos okupacinę valdžią, kuriame dalyvavo beveik pusė Lietuvos bajorų, sudavė mirtiną smūgį Lietuvos bajorijai. Caro represijos (karo lauko teismai, tremtis į Sibirą) sunaikino tūkstančius Lietuvos bajorų. Išnyko ištisos didikų giminės. Daug jų emigravo į Prancūziją, Angliją ir JAV. Kai kurie iš jų arba jų palikuonys tapo žymiais mokslininkais, menininkais, politikais: I. Mineika– žymiu Graikijos veikėju, I.Domeika – garsiu mokslininku Čilėje. Talentingų žmonių pasauliui davė į Prancūziją emigravę Goštautų giminės palikuonys. Įžymus anglų aktorius seras J.Gielgoodas – senos lietuvių didikų giminės vaikaitis. Holivudo režisierius R. Zemeckis taip pat galėtų didžiuotis bajoriškomis savo šaknimis. XIX a. pab. – XX a. pr. pagrindinė Lietuvos bajorijos dalis liko tautinio atgimimo nuošalėje, tačiau atskiri jos atstovai gana aktyviai dalyvavo kultūriniame gyvenime. A. Jakštas -Dambrauskas, D. Malinauskas, M. Pečkauskaitė (Šatrijos Ragana), broliai Biržiškos, F. Bortkevičienė, S. Kymantaitė, G. Žemkalnis-Landsbergis ir kt. buvo vieni šviesiausių Lietuvos žmonių. 1928 metų vasario 16 dieną bajoriškos kilmės Lietuvos valdininkai įkūrė Lietuvių bajorų draugiją. 1930 metais ji tapo svarbaus kultūrinio sąjūdžio - Vytauto Didžiojo 500-tųjų mirties metinių paminėjimo iniciatore ir organizatore. Stengdamasi griauti dešimtmečiais ugdytą neigiamą visuomenės požiūrį į sulenkėjusią Lietuvos bajoriją, draugija patriotiniais pareiškimais reaguodavo į svarbiausias valstybės politines problemas, akcentuodama gilią tėvynės meilę, neigiamą požiūrį į Lenkijos politiką Lietuvos atžvilgiu. Sovietmetis Lietuvos bajorijai buvo taip pat negailestingas. Masiniai trėmimai į Sibirą naikinte naikino paskutinius bajorijos likučius, o sugebėjusieji išlikti Tarybų Lietuvoje turėjo slėpti savo bajorišką kilmę. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1994 metais balandžio 24 dieną bajorų ainiai, esantys Lietuvoje ir išblaškyti po pasaulį, susivienijo į Lietuvos karališkąją bajorų sąjungą (LBKS). Lietuvos bajorija, ilgą laiką buvusi prislopinta visuomenės dalis, dabar iš naujo atgimsta savo vaikaičių atmintyje, išlikusioje heraldikoje, dvarų ir parkų ansambliuose. LBKS Vilniaus krašto vadas Jonas RAGAUSKAS su entuziazmu teigia, kad LBKS narių iniciatyva išsaugoti bajoriškosios kultūros palikimą didžiulė. Bajoriška kilmė – tai kiekvieno nario, gerbiančio Lietuvos istoriją ir kultūrą, pasididžiavimas ir atsakomybė. Gerb. Jonai Ragauskai, naujai atgimstančioje Lietuvoje Lietuvos karališkoji bajorų sąjunga tapo bajoriškosios kultūros gaivintoja. Ji paskatino ne vieną lietuvį susidomėti savo genealogija – ieškoti bajoriškų šaknų. Štai jau besibaigia 13 -ti gyvavimo metai. Ar daug narių turite Lietuvoje ir užsienyje? Iš tiesų mes labai skatiname kiekvieno atsigręžimą į savo istorines šaknis. LKBS vykstanti legitimacijos procedūra sužadina milžinišką žmonių susidomėjimą savo genealogija. Archyvai užversti prašymais žmonių, ieškančių galimybių surasti dokumentus, kurie paliudytų protėvių gyvenimo būdą. Džiugu, kad šiandien LBKS mes turime net pustrečio tūkstančio narių, kurių tarpe yra daug garsių mokslininkų, menininkų, kultūros žmonių. Tai violončelininkas Saulius Lipčius, technikos mokslų daktaras Viktoras Oranskis, profesorius skulptorius Konstantinas Bogdanas, profesorius Jurgis Vanagas, Lietuvos sportinių šokių korifėjai Jūratė ir Česlovas Norvaišos, aktorė Undinė Nasvytytė, baleto šokėja Živilė Baikštytė ir kt. Turime daug narių užsienyje – įvairiose Europos šalyse, Amerikos žemyne, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Malaizijoje. Su jais palaikome glaudžius ryšius – leidžiame elektroninį laikraštį, bendraujame kitais būdais. Jūsų nariai buriasi įspūdingoje Trakų Vokės dvaro sodyboje – nuo XIX a. pripažintoje viena vertingiausių Lietuvoje. Joje yra rūmai, E. F. Andrė parkas, 16 dvaro pastatų, treji reprezentaciniai vartai, dvaro tvenkiniai. Tai Vilniaus bajorų maršalkos grafo Jono Tiškevičiaus palikimas. Kokie dvaro sodybos rekonstravimo darbai numatomi artimiausiu metu? Galima drąsiai teigti, kad Bajorų rūmai – išties sudėtingas mūsų darbas. Žinoma, pokaryje rūmuose buvo įsteigtas Žemdirbystės institutas ir žmonės, kurie tuomet vykdė veiklą, dėjo širdį, kad rūmai būtų išsaugoti. Prieš dvejus metus įkūrėme VšĮ „Dvarų kultūros centras“ bei Bajorų rūmų tarybą, kuri rūpintųsi pastato ir patalpų restauravimu. Siekiame rūmus pritaikyti bajorijos reikmėms, kad ten visada galėtų vykti kultūrinis gyvenimas. Reikia renovuoti pačių rūmų inžinerinę struktūrą, tačiau visas 25 ha plotas reikalauja nemažai investicijų ir naujų idėjų. Vilniaus savivaldybė yra užsakiusi studiją apie galimybes plėtoti Jono Tiškevičiaus sodybą, taip pat sulaukėme teigiamo dėmesio iš Kultūros ministerijos – tų institucijų noras, kad rūmai būtų išsaugoti,– didžiulis. Esame pateikę paraišką gauti finansavimą iš Norvegijos struktūrinių fondų. Bajorų rūmai, esantys netoli Vilniaus, gali tapti vienu iš vilniečių kultūros ir laisvalaikio akcentų. Ne paslaptis, kad vilniečiai ar svečiai mielai atvyksta apžiūrėti J. Tiškevičiaus dvaro sodybą, ten su vaikais praleidžia laisvalaikį, taip pat dalyvauja dvare organizuojamuose įvairiuose kultūros renginiuose. Kokius svarbiausius renginius išskirtumėte? LBKS nariai daug dėmesio skiria kultūrinei veiklai. Bajorų rūmai vis labiau tampa įvairių kultūros paveldui skirtų renginių, akcijų ir parodų vieta. Siekdami išsaugoti bajoriškas tradicijas, organizuojame ir specialius bajoriškus renginius. Susidomėjimo sulaukia naujųjų bajorystės aktų pripažinimo ceremonija, kurios metu naujiems nariams įteikiami Bajorystės pripažinimo aktai. Tai simbolinis šeimos, giminės susibūrimas, kuriame dalyvauja daug žmonių. Ne mažiau įdomus renginys – „Bajorai ant žirgų“, vykstantis birželio pradžioje. Jo metu pristatomi įvairių žirgynų žirgai, pasakojama, kaip dvaruose jie būdavo anksčiau prižiūrimi. Tradicijas įgaunantis renginys – Bajorų herbų šventė. Labai didelė šventė vyksta liepos 6 dieną. Mums, Lietuvos bajorų karališkajai sąjungai, Mindaugo karūnavimo diena yra viena iš pagrindinių švenčių, kuri sutraukia labai daug žmonių. Įspūdinga programa, įvairios istorinės interpretacijos palieka neišdildomą įspūdį. LBKS herbe yra pavaizduota Mindaugo– vienintelio Lietuvos karalius – atsivertimas į krikščionybę. Kaip kilo tokia herbo idėja? Mūsų signatarai, atkūrę LBKS, siekė, kad heraldika būtų susieta su Mindaugu, vieninteliu mūsų valstybės karaliumi. Krikščionybės idėja buvo pasirinkta, kadangi istoriškai bajorijos ir Bažnyčios ryšys visada buvo glaudus. Ir šiandien palaikome artimus ryšius su Bažnyčia. Mes, bajorai, likome ištikimi senolių mecenavimo tradicijoms – padėjome restauruoti Bernardinų bažnyčią, padovanojome gražiai įrištą mišiolą, Kryžių kalno vienuolyne planuojame pastatyti popiežiaus Jono Pauliaus II biustą. Esame dėkingi Šv. Ignoto bažnyčiai, kuri mums sudaro puikias sąlygas ypač iškilmingoje aplinkoje įteikti bajorystės aktus vasarą ir žiemą. Dėkojame už pokalbį.

Energetikas Invites to Improve Health and Have a Rest	Sveikatos centras „Energetikas“ kvieČia pasigydyti ir pailsĖti
The stationary rehabilitation clinic-health centre Energetikas is established at one of the most beautiful bends of the River Šventoji, close to the rustling Baltic Sea and sandy dunes. The well-equipped centre which was renovated in 2006 will welcome you by comfortable and cosy atmosphere enriched with the fresh sea-air. The centre has 201 rooms, 100 of which are suits or have been completely renovated. The wide selection of rooms and different levels of comfort offered in them allow even the most fastidious clients to choose a comfortable room for a moderate price. Health centre Energetikas offers rehabilitation and health-recovery treatment, out-patient rehabilitation, sanatorium-resort treatment services. It also invites to use rest, wellness, weekend-rest, conference services. You may buy a gift cheque for the services of the centre as well. Health centre Energetikas cherishes old treatment traditions. Since the day of its establishment, the clinic receives people coming from Lithuania and foreign countries. The patients staying in the health centre Energetikas get the professional medical care, efficient treatment and pleasant rest at the Baltic Sea all year round. The centre employs a team of highly-skilled rehabilitation specialists consisting of doctors-rehabilitation specialists, kinesis therapists, ergo-therapists, speech therapists, etc. The patients may receive consultations of a surgeon, gynaecologist, neurologist, reflex-therapist. They are attended by welcoming and qualified nursing personnel. Regular training and improvement of professional skills is one of the major requirements raised to the staff of the health centre. Health centre Energetikas offers hydrotherapy, physiotherapy, kinesis therapy, ergo-therapy, psychotherapy and reflex-therapy treatment, individual diet therapy and services of a social worker. Individual and group sessions guided by skilled specialists are arranged in the spacious fresh-water swimming-pool and kinesis therapy halls. The all-year-round open health centre invites not only to undergo treatment but also have a rest. You are kindly invited to use the weekend rest and health improvement programmes The health centre Energetikas located just 100 m from the Baltic Sea welcomes you every Friday or Saturday. The week-end programmes include wellness complexes, like classical massage, anti-cellulite massage, pearl and herbal baths, vertical bath and underwater massage, swimming-pool, mud treatment, curative herbal and oxygen cocktails, individual kinesis therapy, etc. The centre is decorated by the unique and impressive mural fresco Žalgiris Battle, paintings made during plein-airs, stone and wooden sculptures created during symposiums and put in the open nature. The centre organizes dance evenings, concerts, movie evenings and, during the season, tourist-cognitive trips to visit famous places in the region. Internet and shopping centre are also available in the centre. We invite to enjoy your time in a cosy café. Energetikas invites to come to the summer recreation complex which consists of wooden houses for three and four persons located in the wonderful pinewood not far from the sea. During the season, they may accommodate up to 800 people. The complex also has a conference hall, playgrounds for children. The best weekend at the Baltic Sea! From 1 September to 1 June health centre Energetikas invites for the weekend rest. You are welcome every Friday or Saturday. Living and treatment rooms are in one building. Wellness Complex Arrival on Friday (at 14:00-18:00), the price per person includes accommodation, full board (breakfast, lunch, dinner), up to 10 treatment complexes (swimming pool (2 times), curative oxygen-herbal cocktail (2 times), neck massage (2 times), underwater massage (1 time) pearl bath (1 time); Arrival on Saturday (until 11:00), the price per person includes accommodation, full board (Breakfast, lunch, dinner), up to 8 treatment complexes (swimming-pool (2 times), curative oxygen-herbal cocktail (2 times), neck massage (2 times), pearl bath (1 time), underwater massage (1 time). Kuršių tako St. 1, Palanga (Šventoji) Tel.: (+370 460) 45531 (reception), (+370 460) 45505 (information), (+370 460) 45171 (summer recreation complex) sc.energetikas@takas.lt; www.energetikas.lt	Vaizdingiausiame Šventosios upės vingyje, prie pat Baltijos jūros gelsvų smėlio kopų, ištisus metus veikia stacionari reabilitacijos klinika – sveikatos centras „Energetikas“. Čia, 2006 metais atnaujintame centre, Jus apgaubs komfortiška, rami, jūros gaiva dvelkianti atmosfera. Jūsų patogumui – 201 kambarys, apie 100 iš jų atnaujinti ir liukso tipo. Įvairūs kambarių komfortiškumo lygiai suteikia galimybę išsirinkti patogų kambarį net labai išrankiam žmogui už priimtiną kainą. Sveikatos centras „Energetikas“ teikia reabilitacijos, sveikatą grąžinamojo gydymo, palaikomosios, ambulatorinės reabilitacijos, sanatorinio-kurortinio gydymo paslaugas. Taip pat sveikatos centre teikiamos poilsio, sveikatinimo, savaitgalio poilsio, konferencijų organizavimo paslaugos. Galite įsigyti sveikatos centro paslaugų dovanų čekį. „Energetikas“ turi senas gydymo tradicijas. Nuo klinikos įkūrimo pradžios čia gydosi daug Lietuvos ir užsienio šalių gyventojų. Besigydantiems žmonėms užtikrinama profesionali medicininė priežiūra, veiksmingas gydymas bei malonus poilsis prie Baltijos jūros ištisus metus. Centre dirba aukštos kvalifikacijos reabilitacijos specialistų komanda: gydytojai reabilitologai, kineziterapeutai, ergoterapeutai, logopedas ir kt. Konsultuoja chirurgas, ginekologas, neurologas, refleksoterapeutas. Sveikatos centro pacientus slaugo malonus ir kvalifikuotas slaugos personalas. Nuolatinis kvalifikacijos tobulinimas yra vienas svarbiausių reikalavimų sveikatos centro darbuotojams. Gydyklose atliekamos įvairios hidroterapijos, fizioterapijos, kineziterapijos, ergoterapijos, psichoterapijos, refleksoterapijos procedūros, parenkama individuali dietoterapija, teikiamos socialinio darbuotojo paslaugos. Erdviame gėlo vandens baseine bei kineziterapijos salėse vyksta individualūs bei grupiniai užsiėmimai, vedami kvalifikuotų specialistų. Į ištisus metus veikiantį sveikatos centrą kviečiame ne tik gydyti įvairius sveikatos sutrikimus, bet ir turiningai pailsėti. Maloniai kviečiame pasinaudoti savaitgalio poilsio ir sveikatinimo teikiamomis paslaugomis. Apsilankykite kiekvienos savaitės penktadienį arba šeštadienį sveikatos centre, nuo kurio iki jūros – tik 100 metrų. Į savaitgalio poilsio programą įtrauktos įvairios sveikatinimo procedūros: klasikinis masažas, masažas nuo celiulito, perlinė vonia, įvairių vaistažolių vonia, vertikalioji vonia bei povandeninis masažas, plaukimas baseine, purvo aplikacijos, gydomieji vaistažolių ir deguonies kokteiliai, individualioji kineziterapija ir kitos procedūros. Sveikatos centre verta pasigrožėti unikalia ir įspūdinga sienine freska „Žalgirio mūšis“, tapybos plenerų metu menininkų sukurtais paveikslais, simpoziumų metu sukurtomis gamtoje eksponuojamomis akmens ir medžio skulptūromis. Čia organizuojami šokių vakarai, koncertai, filmų vakarai, o sezono metu – turistinės kelionės po žymias regiono vietoves. Teikiame interneto paslaugas, veikia parduotuvė. Kviečiame maloniai praleisti laiką naujoje jaukioje kavinėje. Siūlome pailsėti vasaros poilsio bazėje triviečiuose ir keturviečiuose mediniuose nameliuose, kurie yra pušyne prie pat jūros. Sezono metu čia gali apsistoti apie 800 žmonių. Veikia 400 vietų koncertų salė, įrengti atrakcionai vaikams. Geriausias savaitgalis prie Baltijos jūros! Nuo rugsėjo 1 d. iki birželio 1 d. sveikatos centras „Energetikas“ kviečia Jus savaitgaliui. Laukiame kiekvienos savaitės penktadienį arba šeštadienį. Gyvenamieji kambariai ir visų gydomųjų procedūrų kabinetai yra viename pastate. Sveikatinimo kompleksas: jei atvykstama penktadienį (atvykimas 14–18 val.), kainą vienam asmeniui sudaro apgyvendinimas, maitinimas (pusryčiai, pietūs, vakarienė), iki 10 procedūrų per savaitgalį (baseinas – 2 kartus, gydomasis deguonies-vaistažolių kokteilis – 2 kartus, kaklo masažas – 2 kartus, povandeninis masažas – 1 kartą, perlinė vonia – 1 kartą); jei atvykstama šeštadienį (atvykimas iki 11 val.), kainą vienam asmeniui sudaro apgyvendinimas, maitinimas (pusryčiai, pietūs, vakarienė), iki 8 procedūrų per savaitgalį (baseinas– 2 kartus, gydomasis deguonies-vaistažolių kokteilis – 2 kartus, kaklo masažas – 2 kartus, perlinė vonia – 1 kartą, povandeninis masažas –1 kartą).

Fragments Collages of Graphics and Textile Roberta Vaigeltaitė	Fragmentai grafikos - tekstilĖs koliaŽai Roberta Vaigeltaitė
This time I have got engrossed with cosy everyday life pulsating with temporality and such sweet knick-knacks as holey socks, labels on clothes, patches, appliqué on pockets, various stitches, mourning-bands, childhood ribbons, fragments of mother’s crochet-works, crocheted handkerchiefs, baby imprints, laundry numbers, my first childish embroidery, needlework of my mother-in-law, the first handcrafts of children, etc. I add graphics – wood, linocut fragments, letter fragments transferred by the technique of decalcomainia to agro-film - and this is how the basis for collage is created. The recorded traces of the running time, impact brought by the every-day life, fragments of graphic works and a wish not to make the “activity of this essential coincidence” too serious, motive me to use the scribble of childish handwriting and their first handicrafts. Roberta Vaigeltaite was born on December 3, 1962. She studied at Kaunas J. Naujalis Secondary Art School. In 1982-1988 she studied at Vilnius Institute of Fine Arts, Department of Graphics. The artist participates in national and international exhibitions since 1987. R. Vaigeltaitė creates book illustrations, prints, ex-librises, mini-graphics and “Artist’s books”. She has arranged 10 personal exhibitions in Lithuania and other countries. Roberta Vaigeltaitė is the member of the Lithuanian Artists’ Association since 1989. From 1998 she works in Naujoji Vilnia Branch of J. Vienožinskis Art School. Address: Filaretų St. 9-5, LT-01207 Vilnius, Lithuania Tel.: (+370 5) 215 47 96 Mobile: (+370 656) 05378 E-mail: vasiliunask@bokartas.lt http://www.arts.lt	Šį kartą mane „pagavo“ jauki, laikinumu alsuojanti kasdienybė ir tokie mieli niekučiai: kojinių skylės, rūbų etiketės, lopai, kišenių aplikacijos, įvairūs dygsniai, gedulo juostelės, vaikystės kaspinėliai, mamos nėrinių nuotrupos, apmegzti nosinių pakraštėliai, vaikiški atspaudėliai, skalbinių numerėliai, mano pirmieji vaikystės bandymai siuvinėti, siuvinėtos anytos grožybės, vaikų pirmieji rankdarbiai ir kt. Pridėjus dar šiek tiek grafikos: medžio, linoraižinių fragmentų, laiškų nuotrupų, atspaustų dekalkomanijos būdu ant agroplėvelės, audinio ar kalkinio popieriaus – visa tai ir sudaro šių koliažų pagrindą. Užfiksuoti laiko pėdsakai, kasdienybės poveikis, grafikos darbų fragmentai ir, kad ši „esminio atsitiktinumo veikla“ netaptų per daug rimta, tiesiog nebegaliu apsieiti be vaikiško rašto „keverzonių“ ar vaikų pirmųjų bandymų dygsniuoti rankdarbį. Roberta Vaigeltaitė gimė 1962 m. gruodžio 3 d. Kaune. Mokėsi Kauno J.Naujalio vidurinėje meno mokykloje (dab. Kauno dailės gimnazija). 1982–1988 m. studijavo Vilniaus dailės institute (VDA), grafikos katedroje. Nuo 1987 m. dalyvauja respublikinėse ir tarptautinėse parodose. Dailininkė kuria knygų iliustracijas, estampus, ekslibrisus, mini grafiką bei menininko knygas. Yra surengusi 10 personalinių parodų Lietuvoje ir kitose šalyse. Nuo 1989 m. Dailininkų sąjungos narė. Nuo 1998 metų dirba J. Vienožinskio dailės mokykloje Naujosios Vilnios filiale.

I Live in the World of Homers Kęstutis Vasiliūnas	Gyvenu HomeriŲ (lot. Homer) pasaulyje Kęstutis Vasiliūnas
As ever, I woke up and immediately glanced at the old mirror of my grandmother. Homer Simson squinted at me. I looked to the bed where Marge was sleeping in silence. Outside a new grand day was breaking: Homo-Homer hurried to the work, brought their children to kindergartens, bought poppy-biscuits with cinnamon, and cleared third class BMW of the first snow. I heard, rather felt, how my son Bart turned over in his bed– today he does not go to school, neither had he done yesterday or the day before yesterday. I was overwhelmed with love. I poured myself a drop of Irish whisky and submerged in thoughts. Kęstutis Vasiliūnas was born on 17 June 1964 in Vilnius, Lithuania. In 1982-1988, he studied in the Department of Graphics in Vilnius Art Institute (now Vilnius Academy of Fine Arts). Since 1988, the artist participates in national and international exhibitions, has arranged 25 personal exhibitions in Lithuania and other countries. K. Vasiliūnas creates in the field of printmaking, installation, graphic design, and applied graphics. The artist is the member of the Lithuanian Artists’ Association since 1989, belongs to the Artists Group “Europe 24” and “Scandinavia-Baltic Group”. Since 1994, K. Vasiliūnas is docent in Vilnius Academy of Fine Arts, Department of Graphics. Awards: 2005, 2nd place in the 10th European Art Biennale, Brugge, Belgium; 2005, Award of the international graphics project Now Art Now Future, Lithuania; 2003, Viktotas Petravičius’ Award, Lithuanian Graphics’03, Contemporary Art Centre, Vilnius, Lithuania; 2003, Saitas Award, Kyoto International Exhibition of Wood Carvings, Kyoto, Japan; 2003, Award of the Book Art Competition, Vilnius, Lithuania; 2000, Diploma of Karaliaučius Graphics Biennale, Karaliaučius, Prussia; 1993, Award of the National Fine Arts Exhibition, Contemporary Art Centre, Vilnius, Lithuania; 1993, Honorary Award of Falu Graphics Biennale, Dalarnas Museum, Falun, Sweden. Collections: KIWA Collection, Kyoto, Japan; Jyvaskyla Art Museum, Jyvaskyla, Finland; Museo Nacional Del Grabado, Argentina; Frans Masareel Centrum, Kasterlee, Belgium; liljevalchs konsthall, stockholm, Sweden; King St. Stephen Museum, Szekesfehervar, Hungary; dalarnas museum, falun, Sweden; juniper gallery, california, USA; Moravian Gallery, Brno, Czech Republic; Kunstlerhaus Lukas, Ahrenshoop, Germany; Ino-cho Paper Museum, Ino-cho Kochi-ken, Japan; Lithuanian Art Museum, Vilnius. Address: Filaretu St. 9-5, LT-01207 Vilnius, Lithuania Tel.: +370 5 215 4796 Mobil: 8 656 05379 E-mail: vasiliunask@bokartas.lt ; vasiliunask@gmail.com http:// www.arts.lt	Kaip visada, atsikėlęs iš ryto, žvilgtelėjau į seną didelį močiutės veidrodį. Į manę prisimerkęs žiūrėjo Homeris Simsonas (lot. Homer Simson). Žvilgtelėjau į lovą – ten ramiausiai miegojo Mardžė (lot. Marge). Už lango aušo nauja didinga diena: Žmonės-Homeriai (lot. Homo-Homer) skubėjo į darbus, vežė vaikus į darželius, pirko aguonines bandeles su cinamonu, nuo trečios klasės BMW valė pirmą iškritusį sniegą. Girdėjau, gal greičiau pajutau, kaip ant kito šono apsivertė mano sūnus Bartas (lot. Bart), šiandien jis neina į mokyklą – kaip vakar ir užvakar. Mane apėmė meilė. Įsipyliau truputėli airiško viskio ir susimąsčiau. Gimė 1964 m. liepos 17 d. Vilniuje. 1982-1988 m. studijavo Vilniaus dailės institute, grafikos katedroje. Nuo 1988 m. dalyvauja respublikinėse ir tarptautinėse parodose. Dailininkas kuria estampus, instaliacijas, menininko knygas, dirba taikomosios grafikos srityje. Yra surengęs 25 personalines parodas Lietuvoje ir kitose šalyse. Nuo 1989 m. – Dailininkų sąjungos narys. Tarptautinės dailininkų grupių „Europa 24“ ir „Scandinavia-Baltic Group“ narys. Nuo 1994 m. – VDA grafikos katedros dėstytojas, docentas. Premijos: 2005 m. 2-oji premija – 10-oji Europos grafikos bienalė, Brugge, Belgija; 2005 m. premija – Tarptautinis grafikos projektas „Now Art Now Future“, Lietuva; 2003 m. Viktoro Petravičiaus premija – „Lietuvos grafika ‘03“, ŠMC, Vilnius; 2003 m. Saito premija – Kioto tarptautinė medžio raižynių paroda, Kioto, Japonija; 2003m. premija – Knygos meno konkursas, Vilnius; 2000m. diplomas – Karaliaučiaus grafikos bienalė, Karaliaučius, Prūsija; 1993 m. premija – respublikinė vaizduojamosios dailės paroda, ŠMC, Vilnius; 1993 m. žiūri garbės premija – Falu grafikos bienalė, Dalarnas Muziejus, Falun, Švedija. Darbai kolekcijose: KIWA, Kyoto, Japonija; Jyvaskyla dailės muziejus, Jyvaskyla, Suomija; Nacionalinis Del Grabado muziejus, Argentina; Frans Masareel centras, Kasterlee, Belgija; Liljevalchs Konsthall, Stockholmas, Švedija; King St. Stephen muziejus, Szekesfehervar, Vengrija; Dalarnas muziejus, Falun, Švedija; Juniper galerija, California, JAV; Moravian galerija, Brno, Čekija; Kunstlerhaus Lukas, Ahrenshoop, Vokietija; Ino-cho popieriaus muziejus, Ino-cho Kochi-ken, Japonija; Lietuvos dailės muziejus, Vilnius.

„I am Dreaming to Establish a Sculpture Park in Vilnius“ – Mindaugas Aučyna Interview by Elena Berukštytė	„AŠ svajoju apie skulptŪrŲ parkĄ Vilniuje“,– Mindaugas AuČyna Kalbėjosi Elena Berukštytė
The sculptor Mindaugas Aučyna was born in 1960 in Vilnius; graduated from Vilnius Academy of Fine Arts in sculpture in 1990. The artist joined the Lithuanian Artists’ Association in 2000. Mindaugas Aučyna made his first appearances in exhibitions, plein-airs and symposiums in Lithuania and other countries still as a student. His works were demonstrated and offered for sale to art lovers in Lithuania, Poland, Latvia, Ukraine, Georgia, Hungary, USA and other countries. The sculptor Mindaugas Aučyna is considered to be the artist of extremely wide diapason. Both monumental sculpture and small plastics occupy a significant place in his creation. His works invite to admire the grandeur of religious art, the refreshing flow of a spring, tale motives, symbolics of the moon and the sun, episodes from heroic deeds of our antecedents and moments from the playful life of fish, birds and other animals. He creates objects that are elevated and meditative, self-collected, share goodness and quietness. The graceful plastic line symbolizing the relation of the human existence and eternity dominates in the scale of his abstract creations. To express his ideas, the sculptor Mindaugas Aučyna uses wood, marble, granite and bronze. The artist also gladly accepts individual orders. M. Aučyna lives and creates in Vilnius and dreams about the new park of sculptures in this city. Among artist’s hobbies are fishing, horse-riding, picking mushrooms and enjoying long walks in the nature.	Skulptorius Mindaugas Aučyna gimė 1960 m. Vilniuje, 1990 m. baigė Vilniaus dailės akademijoje skulptūros specialybę. Nuo 2000 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Dar studijuodamas jis pradėjo dalyvauti parodose, pleneruose ir simpoziumuose, rengiamuose Lietuvoje ir kitose šalyse. Su menininko kūryba turėjo galimybę susipažinti ir jo darbų įsigyti Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Ukrainos, Gruzijos, Vengrijos, JAV ir kitų šalių meno mylėtojai. Skulptorius Mindaugas Aučyna – plataus diapazono menininkas. Jo kūryboje svarią vietą užima ir monumentalioji skulptūra, ir mažoji plastika. Menininko kūriniai dvelkia sakralinio meno didybe, juose atrasime šaltinio versmės gaivų srovenimą, pasakų motyvus, mėnulio ir saulės simboliką, didvyriškus mūsų ainių žygdarbių epizodus bei žuvų, paukščių ir kitų gyvūnų žaismingo gyvavimo momentus. Jo sukurti objektai pakylėtai susimąstę, susikaupę, nuo jų dvelkia gerumas ir ramybė. Menininko abstrakčių kūrinių skalėje dominuoja grakšti plastiška linija, simbolizuojanti mūsų žmogiškosios būties ir amžinybės gijas. Savo kūrybinei išraiškai skulptorius Mindaugas Aučyna naudoja medį, marmurą, granitą ir bronzą. Menininkas taip pat kuria pagal individualius užsakymus. Šiuo metu menininkas gyvena ir kuria Vilniuje, svajoja apie būsimą skulptūrų parką šalies sostinėje. Laisvalaikiu Mindaugas Aučyna mėgsta žvejoti, grybauti arba vaikštinėti gamtoje.