business and exhibitions

	TRANSPORT POLICY Attention to transport development, modernization and safety Strategic Plans Give Priority to Transit Freight Transportations EXHIBITIONS LITEXPO – Reliable Partner of Transport Companies STRATEGY Strategic Plans Give Priority to Transit Freight Transportations RAILWAYS We Invite to Use the Potential of Lithuanian Railways AVIATION Influence of European air transport market changes on Lithuanian civil aviation ROADS Making Priorities - Development of Road Infrastrukture and Safe Traffic ROAD TRANSPORT The Primary Goal of the State Road Transport Inspectorate is to Ensure Favourable Conditions for the Development of Road Transportation Business Research of international road transport market is among the main objectives of the Lithuanian National Road Carriers’ Association LINAVA

Attention to transport development, modernization and safety Algirdas Butkevičius, Minister of Transport and Communications of the Republic of Lithuania	DĖmesys transporto plĖtrai, modernizavimui ir saugai Algirdas Butkevičius, Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos ministras
It is the modern, efficient and safe transport infrastructure conforming to the EU criteria that determines the attractiveness of a particular country and the performance results of many economic activities. Therefore, the largest attention is given to modernization and development of those infrastructure objects that are considered to be the constituent part of the trans-European transport network (TEN-T), also objects that promote business development, economic competitiveness and transit. The development and modernization of motorways in Lithuania is associated with the increase of traffic flows, construction of bypasses in cities, introduction of traffic safety engineering and electronic, traffic control information systems and environmental measures. In the railway sector, the goals are raised to ensure efficient, reliable and safe transportation of freight and passengers. They may be achieved by modernization of railway lines, including signalling and telecommunication systems, renewal and modernization of locomotives and wagon fleet, construction of the European line Rail Baltica. Klaipėda State Seaport plays a strategic role in the Lithuanian economy and its positive development directly influences the economic progress of the country. Accordingly, it will be further endeavoured to modernize stevedoring and passenger infrastructure, improve the interaction of the port and the railway so seeking to enhance the handling volumes of the port and its competitiveness. In the field of air transportations, taking into consideration the growing and forecasted passenger flows after the EU accession and in the process of joining the Schengen area, Lithuania will continue to improve the infrastructure of Vilnius, Kaunas and Palanga airports and air traffic control systems, modernize passenger terminals, introduce new flight safety and aviation security measures. With the aim to make more efficient use of the potential of various transport modes and the existing transport infrastructure, Lithuania launches the creation of public infrastructure for the establishment of modern logistic centres and their integration into the Baltic Sea Region and European network of logistic centres. To implement the aforementioned plans, great efforts, financial and material resources will be needed. Lithuania is the shortest way between many large industrial and trade centres in east-west and north-south directions, therefore it will be endeavoured to make it the transit-favourable country serving for the needs of growing export-import volumes. Valstybės patrauklumą ir daugelio ūkio šakų rezultatus lemia moderni, veiksminga ir saugi transporto infrastruktūra, atitinkanti Europos Sąjungos (ES) kriterijus. Todėl svarbiausias dėmesys skiriamas modernizavimui ir plėtrai tų infrastruktūros objektų, kurie vertinami kaip transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) sudedamoji dalis, taip pat objektų, skatinančių verslo plėtrą, ekonominį konkurencingumą, turizmą.	Mūsų šalyje autokelių plėtra ir modernizavimas siejamas su su pralaidumo didinimu, miestų aplinkkelių statyba, eismo saugos inžinerinių ir elektroninių, informacinės eismo valdymo sistemos bei aplinkosaugos priemonių diegimu. Geležinkeliuose siekiama šių pagrindinių tikslų: efektyvaus, patikimo, visapusikai saugaus krovinių gabenimo ir keleivių vežimo sąlygų sudarymo. Tai padės išspręsti linijų modernizavimas, įskaitant signalizacijos ir telekomunikacijų sistemas, lokomotyvų bei vagonų parko atnaujinimas bei modernizavimas, naujos europinės linijos „Rail Baltica“ statyba. Klaipėdos jūrų uostas užima strateginę vietą Lietuvos ekonomikoje, o jo pozityvus vystymasis turi tiesioginės įtakos viso šalies ūkio plėtrai. Todėl ir toliau bus modernizuojama krovos ir keleivių aptarnavimo infrastruktūra, tobulinama uosto ir geležinkelio sąveika, siekiant didinti uosto pralaidumą bei konkurencingumą. Oro transporto srityje, atsižvelgiant į augančius ir prognuozuojamus keleivių srautus Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES) bei jungiantis prie Šengeno erdvės bus tobulinama Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų ir oro eismo valdymo paslaugų teikimo infrastruktūra, modernizuojami keleivių terminalai, diegiamos naujos skrydžių saugos ir aviacinio saugumo priemonės. Siekiant efektyviau panaudoti įvairių transporto rūšių ir turimos transporto infrastruktūros pajėgumus, pradedama kurti viešoji infrastruktūra moderniems logistikos centrams steigtis, integruojant juos į Baltijos jūros regiono ir visos Europos logistikos centrų tinklą. Visi šie darbai pareikalaus didelių pastangų, finanasinių bei materialinių resursų. Vien paramos iš ES struktūrinių fondų 2007–2013 m. laikotarpiui tikimasi virš 5 milijardų litų. Per Lietuvą eina trumpiausi keliai tarp daugelio stambių industrijos ir prekybos centrų rytų – vakarų bei šiaurės – pietų kryptimis, todėl bus daroma viskas, kad Lietuvos transporto sistema netaptų stabdžiu augantiems ekspoto ir importo poreikiams.

LITEXPO – Reliable Partner of Transport Companies Aloyzas Tarvydas, Director of the Exhibition Centre LITEXPO	LITEXPO – patikimas transporto ĮmoniŲ partneris Aloyzas Tarvydas, Parodų Centro LITEXPO direktorius
The Lithuanian Exhibition Centre LITEXPO and the Lithuanian transport companies and organizations maintain tight cooperation relations. On the joint efforts of LITEXPO, transport enterprises, Ministry of Transport and Communications and Ministry of Economy, a large number of transport exhibitions, conferences and other events that promote the transit-favourable image of the country has been organized in Lithuania and foreign countries. For a number of years in succession, the Exhibition Centre LITEXPO initiates the presentation of the Lithuanian transport system and transit potential during group expositions at the main transport and logistics exhibitions in Russia, Kazakhstan, the Ukraine and Germany. Every second year, LITEXPO hosts the largest in the Baltic countries transport and logistics exhibition TransBaltica accompanied by conferences on topical transport issues: freight transit, logistics, transport safety, transport infrastructure development and modernization, introduction of new mechanisms and materials, etc. The exhibition TransBaltica enjoys popularity both among its participants and visitors whose primary goal is to learn more about reliable ways for transportation of freight and passengers, find new markets for realisation of their production and services, etc. A new, modern and spacious pavilion was built in LITEXPO centre in 2006. It has increased the exhibition area up to 32,7 thousand square meters and consolidated the position of LITEXPO as the leader of the exhibition centres in the Baltic Sea region. LITEXPO is always open for new ideas, partners and cooperation. International Transport Exhibition TRANSBALTICA 2008 We invite You to participate in the specialized international transport exhibition and conference Transbaltica 2008 held on April 5-7, 2008 at the Lithuanian Exhibition Centre LITEXPO. The exhibition will combine three major spheres in the field of transport: transportation services (freight transportation, stevedoring, logistics, financing, etc.), transport vehicles (road, railway, water, air and other vehicles), transport infrastructure (projecting, construction, maintenance and repairs, equipment, materials, etc.). The organizer of the exhibition, Lithuanian Exhibition Centre LITEXPO, is ready to offer you the best exhibition facilities, efficient ticket control and segmentation of visitors. The main supporter of the exhibition and organizer of the transport conference is the Ministry of Transport and Communications of the Republic of Lithuania. Yours respectfully, Organizers	Ilgamečiai bendradarbiavimo saitai sieja LITEXPO ir Lietuvos transporto sistemos įmonių bei organizacijų kolektyvus. Bendrų LITEXPO, transporto įmonių, Susisiekimo bei Ūkio ministerijų pastangų dėka surengta daugybė transporto parodų, konferencijų ir kitų renginių, formuojančių palankios tranzito šalies įvaizdį tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Jau keletą metų iš eilės parodų centras LITEXPO inicijuoja šalies transporto sistemos ir tranzito potencialo prisatymą grupinių ekspozicijų metodu stambiausiose transporto ir logistikos parodose Rusijoje, Kazachstane, Ukrainoje, Vokietijoje. Kas antri metai LITEXPO parodų centre rengiama stambiausia Baltijos šalyse transporto ir logistikos paroda „TansBaltica“, kurios metu vyksta konferencijos aktualais transporto veiklos klausimais: krovinių tranzito, logistikos, transporto saugos, transporto infrastruktūros plėtros ir modernizacijos, mechanizmų ir medžiagų diegimo ir kt.. Paroda „TransBaltica“ populiari tiek tarp eksponentų, tiek ir tarp lankytojų, kurių tikslas – surasti krovinių ir keleivių vežimo patikimus būdus, rasti rinką savo produkcijos ir paslaugų realizavimui ir pan. 2006 m. parodų centre buvo įrengtas naujas erdvus, modernus paviljonas, padidinęs ekspocentro parodų plotus iki 32,7 tūkst. kvadratinių metrų ir įtvirtinęs LITEXPO, kaip parodų centro lyderio Baltijos regione, poziciją. LITEXPO kolektyvas visada atviras naujoms pažintims, idėjoms ir bendradarbiavimui. TARPTAUTINĖ TRANSPORTO PARODA „TRANSBALTICA 2008“ Kviečiame Jus dalyvauti specializuotoje tarptautinėje transporto parodoje ir konferencijoje „Transbaltica 2008“, vyksiančioje balandžio 5–7 d. Lietuvos parodų centre „Litexpo“. Parodos tematika jungia tris svarbias pagrindines sritis: transporto paslaugas (krovinių vežimas, krovos darbai, logistika, finansavimas ir kt.), transporto priemones (autokelių, geležinkelių, vandens, oro ir kt.), transporto infrastruktūrą (projektavimas, statyba, priežiūra ir remontas, įrengimai, medžiagos ir kt.). Parodos organizatorius – Lietuvos parodų centras „Litexpo“ – gali pasiūlyti Jums optimalias eksploatavimo sąlygas, geresnę bilietų kontrolės sistemą, lankytojų segmentavimą. Pagrindinė parodos rėmėja ir transporto konferencijos organizatorė – Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija. Pagarbiai, Organizatoriai

In the strategic plans – exclusive regard to freight transit Alminas Mačiulis State Secretary of the Ministry of Transport and Communications	Strateginiuose planuose – iŠskirtinis dĖmesys kroviniŲ tranzitui Alminas Mačiulis, Susisiekimo Ministerijos Valstybės sekretorius
If you have a look at the front page of this edition, you will get convinced that it is the exceptional geographic location and the plain landscape of Lithuania that make the country uniquely suitable for the development of freight transit services. Two transport corridors of international significance that are crossing the territory of the country, and the ice-free Klaipėda State Seaport, modern terminals, the developing railway and road network as well as the qualitative system of their maintenance and repairs, the development of air transport infrastructure – all these factors also make Lithuania a territory particularly attractive for international freight carriers. Striving to make the maximum benefit of the favourable conditions for transit, we are creating the modern transport system which by its technical parameters and by the quality of services should fully satisfy the demands for transportation, meet the standards of other EU Member States and get integrated into the EU transport system. By modernisation and reconstruction of most important transport infrastructure objects belonging to the international transport corridors I and IX, 20 projects of international importance are under implementation by co-financing from the EU Cohesion Fund resources. Total value of these projects reaches almost 580 million EUR, from which sum more than 405 million EUR make allocations from Cohesion Fund. Among the main road transport projects the following ones should be mentioned: Development of transport corridor IX B, which has been under implementation at three stages since 2001; Development of transport corridor IX D; Development of transport corridor I (Via Baltica), which continues from 1997 and at present 2 out of 3 stages have been fully completed; Northern link of Klaipėda Seaport to transport corridor IXB. The investments in the road transport sector enable to carry on the strengthening and widening of road pavement, reconstruction of bridges and overpasses, crossings, implementation of environment safety and traffic safety measures (by constructing car parking sites for control of dangerous goods, construction of pedestrian and cycling paths, construction of crash barriers, construction of wire net fencing, etc.). By the end of 2006, on transport corridors I and IX as well as on other main roads circa 580 km of road sections have been reconstructed, 4 bypasses and a new section of 4 km have been constructed on the road Klaipėda-Liepaja, also to ensure traffic safety intersections have been constructed, bridges and overpasses have been reconstructed, environment safety measures have been implemented. Among the main railway transport development projects being implemented the following can be mentioned: Modernisation of signalling and electric power supply system on the Šiauliai-Klaipėda section of Pan-European transport corridor IX, rehabilitation of railway constructions and renewal of tracks; Modernisation of telecommunications, electric power supply and signalling systems of Pan-European transport corridors IXB and IXD in Lithuania; Extension of tracks at railway stations on transport corridor IX; Modernisation of Lithuanian radio communication system by implementation of GSM-R. Consequently, the railway sector carries on the modernisation of electric power supply lines, signalling and telecommunication systems, bridges and overpasses, reconstruction of access tracks to Klaipėda State Seaport, modernisation of railway marshalling-yards, renovation of engineering installations of Kaunas tunnel and track superstructure, also a new equipment for high frequency radio communication maintenance and transmission will be installed, tracks will be extended in 17 railway stations with the view of handling freight trains of 1000 m length. During the future period of three years, for the modernisation of national transport infrastructure, for the improvement of passenger and freight transportation technologies, multimodal transport, postal and electronic communication services, traffic safety, and for the implementation of other important projects of transport and communications it is planned to invest circa 1.5 billion EUR from different financing resources. During the new 2007-2013 period of EU structural support programming it is planned to continue the implementation of tasks set by the Long-term development strategy of the Lithuanian transport system. Further a great attention will be focused on the traffic safety, also roads and railways will be reconstructed, the conditions of transportation by various transport modes will be improved, and insufficient land transport links with EU Member States and with the transport networks of other countries of the East-West transport axis (multimodal transport corridor IX and Klaipėda State Seaport) and North-South transport axis (Via Baltica and Rail Baltica) will be developed. Also modernisation of transport infrastructure objects in line with the requirements of Schengen Convention will be implemented by creating favourable and more attractive conditions for domestic and international passenger traffic. During this seven-year programming period, with co-financing from the EU structural support funding, it is planned to implement the projects of transport sector development and modernisation, the total cost of which exceeds the sum of 2 billion EUR.	Pažiūrėjęs į šio žurnalo numerio pirmą viršelį akivaizdžiai dar kartą gali įsitikinti, kad Lietuva dėl savo išskirtinės geografinės padėties ir nesudėtingo reljefo tiesiog unikaliai tinka krovinių tranzito paslaugoms vystyti. Šalies teritoriją kertantys du tarptautinės svarbos tansporto koridoriai, neužšalantis Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, modernūs terminalai, plėtojamas geležinkelių ir automobilių kelių tinklas ir aukštos kokybės jų priežiūros ir remonto sistema, oro uostų infrastruktūros vystymas taip pat daro Lietuvos teritoriją itin patrauklią tarptautinių krovinių vežėjams. Siekdami maksimaliai išnaudoti tranzito galimybes ir sudaryti palankias sąlygas gamybos ir paslaugų sektorių plėtojimui, kuriame modernią transporto sistemą, kuri savo techniniais parametrais bei teikiamų paslaugų kokybe pilnai tenkintų didėjantį transportavimo poreikį, prilygtų kitų ES šalių lygiui bei būtų integruota į ES transporto sistemą. Modernizuojant ir rekonstruojant svarbiausius transporto infrastruktūros objektus, priklausančius I ir IX tarptautiniams transporto koridoriams įgyvendinama 20 tarptautinės reikšmės projektų, bendrai finansuojamų ES Sanglaudos fondo lėšomis. Bendra šių projektų vertė – beveik 580 mln. eurų, iš kurių Sanglaudos fondas sudaro per 405 mln. eurų. Tarp pagrindinių projektų galima paminėti šiuos kelių transporto projektus: IX B transporto koridoriaus plėtra, kuris buvo įgyvendinamas nuo 2001 metų 3 etapais; IX D transporto koridoriaus plėtra; I transporto koridoriaus (Via Baltica) plėtra, kuri įgyvendinamas nuo 1997 metų ir šiuo metu 2 iš 3 etapų jau pilnai užbaigti; Šiaurinė Klaipėdos uosto jungtis su IXB koridoriumi. Investuojant šias lėšas kelių transporto sektoriuje stiprinama ir praplatinama kelio danga, rekonstruojami tiltai ir viadukai, sankryžos, diegiamos aplinkosaugines bei eismo saugos priemonės (įrengiamos automobilių stovėjimo aikštelės pavojingų krovinių kontrolei, tiesiami pėsčiųjų ir dviračių takai, įrengti apsauginius atitvarus, tinklo tvorą ir pan.). Viso iki 2006 m. pabaigos I ir IX koridoriuose bei magistraliniuose keliuose rekonstruota apie 580 km atskirų kelio ruožų, nutiesti 4 aplinkkeliai bei naujas 4 km ruožas kelyje Klaipėda–Liepoja, taip pat saugiam eismui užtikrinti pastatytos skirtingo lygio sankryžos, rekonstruoti tiltai ir viadukai, įdiegtos aplinkosaugos priemonės. Tarp pagrindinių geležinkelio transporto plėtros įgyvendinamų projektų galima paminėti šiuos: IX Paneuropinio koridoriaus signalizacijos ir elektros tiekimo modernizavimas ruože Šiauliai–Klaipėda, geležinkelio statinių renovacija ir kelių atnaujinimas; Paneuropinio IXB ir IXD koridorių telekomunikacijų, elektros tiekimo ir signalizacijos modernizavimas Lietuvoje; IX koridoriaus stočių kelių prailginimas; Lietuvos geležinkelių radijo ryšio sistemos modernizavimas įdiegiant GSM-R. Taigi geležinkelio sektoriuje modernizuojamos elektros tiekimo linijos, signalizacija ir telekomunikacijos, tiltai ir viadukai, rekonstruojami privažiavimo geležinkeliai į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, taip pat modernizuojamos geležinkelių skirstymo stotys, atnaujinami Kauno tunelio inžineriniai tinklai bei geležinkelio viršutinė kelio konstrukcija, taip pat bus instaliuota didelio dažnio radijo ryšio palaikymo ir perdavimo įranga bei 17 geležinkelio stočių prailginti keliai, siekiant sudaryti sąlygas priimti prekinius traukinius, kurių ilgis yra 1000 m.Per artimiausių trijų metų laikotarpį šalies transporto infrastruktūrai modernizuoti, keleivių ir krovinių vežimų technologijoms tobulinti, multimodaliniam transportui, pašto ir elektroninių ryšių paslaugų kokybei gerinti, eismo saugai ir kitiems svarbiems susisiekimo projektams įgyvendinti planuojama investuoti apie 1,5 mlrd. eurų įvairių finansavimo šaltinių lėšų. Naujuoju 2007-2013 metų ES struktūrinės paramos programavimo laikotarpių numatoma tęsti Lietuvos transporto sektoriaus ilgalaikėje plėtros strategijoje užsibrėžtų tikslų įgyvendinimą. Toliau bus skiriamas didelis dėmesys saugaus eismo užtikrinimui, rekonstruojami keliai ir geležinkeliai, tobulinamos susisiekimo įvairiomis transporto rūšimis sąlygos, plėtojamos nepakankamos sausumos transporto jungtys su ES valstybėmis ir kitų šalių transporto tinklais Rytų–Vakarų transporto ašyje (IX multimodalinis transporto koridorius ir Klaipėdos valstybinis jūrų uostas) ir Šiaurės-Pietų transporto ašyje (Via Baltica, Rail Baltica). Taip pat, sudarant saugias bei patrauklesnes sąlygas žmonių vidaus ir tarptautinėms kelionėms, bus įgyvendinamas transporto infrastruktūros objektų modernizavimas pagal Šengeno konvencijos reikalavimus. Šiuo septynerių metų programavimo laikotarpiu bendrai finansuojant ES struktūrinės paramos lėšomis planuojama įgyvendinti transporto sektoriaus plėtros bei modernizavimo projektų, kurių bendra vertė viršija 2 mlrd. eurų.
We Invite to Use the Potential of Lithuanian Railways Stasys Dailydka, Director General of JSC “Lithuanian Railways“ (AB „Lietuvos geležinkeliai“)	Pasinaudokime Lietuvos geleŽinkeliŲ transporto galimybĖmis Stasys Dailydka AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius
The growing trade volumes in the context of geo-economical cooperation of Europe and Asia create preconditions for the efficient exploitation of railway transport in commercial exchanges, integration of intermodal freight transportations. The convenient geographic location of Lithuania, the intersection of transport flows in east-west and north south directions in its territory, ice-free Klaipėda port and participation) in the common European transport system make Lithuanian railway transport the linking part in ensuring the uninterrupted flow of transport flows between the CIS, East Asian and Western European countries. Railway transport is a successfully operating economic activity in Lithuania. Public limited liability company Lietuvos geležinkeliai (Lithuanian railways) carry half of all cargoes transported in the Lithuanian territory. The well-developed intermodal transport network, modern railway infrastructure and professional staff help Lithuanian railways to seek for the best performance results. In 2006, Lithuanian railways transported 50,4 million tones cargoes what was by 2.2 percent more than in 2005. Local transportations made 13.4 million tones, international – 37.0 million tones. The largest share of freight was carried by IXB international railway transport corridor to the port of Klaipėda (route Kena-Klaipėda, Draugystė Station) and its branch IXD to Kaliningrad (route Kaišiadorys-Kybartai). In 2006, AB Lietuvos geležinkeliai turnover was 350 million euro. With the aim to increase the potential of international transportations, Lithuanian Railways gives particular attention to the development of infrastructure and renewal of the rolling stock fleet. In 2006, the company invested over 70 million euro into complex modernization of infrastructure of IXB and IXD railway transport corridors, centralisation of traffic control, introduction of rolling stock diagnostics systems, establishment of an enterprise for welding rails. The result of infrastructure modernization and renewal of the rolling stock has been the increase of railway traffic flows – the speed of freight trains has grown up to 100 km/hours and the permitted train weight is up to 6000 tones. For this purpose, in 2006 remotorization and modernization was done for 27 locomotives 2M62, 34 modern Siemens locomotives will be bought the first two of which will be put into operation in 2007. The wagon fleet also undergoes renewal. In 2001-2006, 300 new wagons for transportation of mineral fertilizers were bought, about 2000 freight wagons were modernized. By 2013, it is intended to buy another 2000 wagons. In 2006, the agreement with the Czech company ČKD vagonka a.s was signed on supply of two double-decker passenger electrical trains to Lithuanian Railways. Renewal and modernization of infrastructure and rolling stock has helped to reduce transportation prices and improve the technical-operational indicators of railway lines. The railway traffic in 2000-2006 increased by 30 percent, the idle time of wagons during transit freight transportations decreased from 19.1 down to 12.2 hours, the average wagon handling time dropped from 6.1 to 3.9 days, the average distance covered by the locomotive per day grew from 366 to 508 km and the average daily efficiency of the locomotive exceeded 1.1 million tkm gross. When expanding the range of transportation services of Lithuanian Railways, the international intermodal freight transportation in containers successfully answered the purpose. Such transportations combine transportations by railways, sea and roads. Lithuanian Railways has gained some experience in such transportations by launching the shuttle trains Viking and Merkurijus. The traffic of these trains is based on the priority schedule using simplified customs clearance procedures, therefore the delivery time is shorter and costs less. The train Viking connects the ports of the Black and Baltic Seas and is the joint project of Lithuanian, Belarus and Ukrainian railway and stevedoring companies, Klaipėda, Ilyichevsk and Odessa ports. The train is used for transportation of universal, refrigerating and tank containers, also semi-trailers and auto-trains (containers) on platforms. The cargoes from Scandinavian and West European countries are delivered by the sea transport to the Klaipėda port (also through Mukran-Klaipėda ferry) and further carried to the Ukraine, Belarus, Near East, Caucasus through Ilyichevsk and Odessa ports and then back. The universal competitive tariff is applied along the whole route for auto-trains and container freight transported by the train Viking. The train Merkurijus is the joint railway project of Lithuania, Russia and Belarus for the route Klaipėda (Kaliningrad)-Minsk-Moscow. When the project is implemented, the additional logistic services for door-to-door delivery of containers will be provided when the senders and receivers of the cargo will be offered to choose the most acceptable logistics chain. Under the European Commission programme INTERREG IIIB, the project on integration of the network of logistic centres in the Baltic Sea Region and connection of transport chains InLoC has been recently launched. Following the project EAST-WEST transport corridor, feasibility studies are developed for the expansion of passenger and freight terminals in Klaipėda port and connection of IXB transport corridor to the Siberian railway line. AB Lietuvos geležinkeliai invites cargo senders, receiver or their agents that are interested in the potential of Lithuanian transport services to discuss the implementation of new logistics schemes using the intermodal freight transportations, to launch new or extend the existing routes for the specialised shuttle trains and so shorten the delivery time and get the best quality of services. The primary goal of Lithuanian railways is to offer its clients the best transportation services!	Nuolat didėjančios prekybos apimtys geoekonominio Europos ir Azijos bendradarbiavimo kontekste sudaro prielaidas efektyviai panaudoti geležinkelių transportą prekinių mainų procese, integruojant intermodalinių krovinių gabenimo grandinę. Palanki Lietuvos geografinė padėtis ? šalies teritorijoje susikerta transporto kryptys Rytai ? Vakarai ir Šiaurė ? Pietūs, neužšąlantis Klaipėdos uostas ir priklausymas bendrai europinei transporto sistemai padeda Lietuvos geležinkelių transportui užimti jungiančios grandies vaidmenį, užtikrinant nenutrūkstamą krovinių srautų judėjimą tarp NVS bei Rytų Azijos ir Vakarų Europos šalių. Geležinkelių transportas ? tai sėkmingai veikiantis Lietuvos ūkio sektorius. Akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ perveža beveik pusę visų krovinių, gabenamų Lietuvos teritorija. Gerai išplėtotas intermodalinis transporto tinklas, šiuolaikinė geležinkelių infrastruktūra ir kvalifikuotas personalas padeda Lietuvos geležinkeliams siekti vis geresnių rezultatų. 2006 metais Lietuvos geležinkeliais buvo pervežta 50,4 mln. tonų krovinių, t.y. 2,2% daugiau negu 2005 metais: iš jų ? 13,4 mln. tonų buvo vietiniai vežimai, 37,0 mln. tonų ? tarptautiniai. Didžioji krovinių dalis buvo gabenama IXB tarptautiniu geležinkelių transporto koridoriumi į Klaipėdos uostą (maršrutas Kena ? Klaipėda, stotelė „Draugystė“) ir jo atšaka IXD į Kaliningradą (maršrutas Kaišiadorys ? Kybartai). AB „Lietuvos geležinkeliai“ apyvarta 2006 metais siekė 350 mln. eurų. Siekdama didinti tarptautinių vežimų potencialą AB „Lietuvos geležinkeliai“ ypač daug dėmesio skiria infrastruktūros plėtrai ir riedmenų parko atnaujinimui. 2006 metais plėtrai bendrovė skyrė daugiau kaip 70 mln. eurų nuosavų lėšų, kurių didžioji dalis buvo panaudota infrastruktūros IXB ir IXD geležinkelių transporto koridoriuose kompleksinei modernizacijai, eismo valdymo centralizacijai, riedmenų diagnostikos sistemų diegimui, bėgių suvirinimo įmonės įrengimui ir eksploatacijai. Modernizuojant infrastruktūrą ir riedmenų parką, siekiama padidinti geležinkelių tinklo pralaidumą ? prekinių traukinių važiavimo greitis iki 100 km/val. ir traukinio svoris iki 6000 tonų. Tam tikslui 2006 metais atlikta 27 lokomotyvų 2M62 remotorizacija ir modernizacija, perkami 34 šiuolaikiniai „Siemens“ šilumvežiai, kurių pirmieji du bus numatyti naudoti 2007 metais. Atnaujinamas vagonų parkas: 2001?2006 metais nupirkta 300 naujų vagonų mineralinėms trąšoms vežti, buvo modernizuota apie 2000 prekinių vagonų, o iki 2013 metų numatyta įsigyti dar apie 2000 įvairių tipų vagonų. 2006 metais pasirašyta sutartis su Čekijos firma „ČKD vagonka a.s.“ dėl dviejų dviaukščių keleivinių elektrinių traukinių pateikimo Lietuvos geležinkeliams. Infrastruktūros ir riedmenų atnaujinimas ir modernizacija padėjo sumažinti Lietuvos geležinkelių transporto paslaugų kaštus ir pagerinti geležinkelio techninius-eksploatacinius rodiklius. Lietuvos geležinkeliuose 2000?2006 metų laikotarpiu vagonų važiavimas padidėjo 30%, vagonų prastovos vežant krovinius tranzitu sumažėjo nuo 19,1 iki 12,2 val., vidutinė vagono apyvarta sumažėjo nuo 6,1 iki 3,9 parų, lokomotyvo vidutinis važiavimo per parą atstumas padidėjo nuo 366 iki 508 km., o lokomotyvo vidutinis paros našumas viršijo 1,1 mln. tkm bruto. Plečiant Lietuvos geležinkelių transporto paslaugas visiškai pasiteisino tarptautiniai intermodaliniai krovinių gabenimo konteineriuose projektai, kurie sujungia į vieną logistikos grandinę vežimus geležinkelių, jūrų ir kelių transportu. Lietuvos geležinkeliai jau sukaupė tam tikrą patirtį realizuojant šaudyklinių traukinių „Vikingas“ ir „Merkurijus“ projektus. Šių traukinių eismas organizuojamas prioritetiniu grafiku, naudojant supaprastintas muitinės procedūras, todėl kroviniai jais pristatomi žymiai greičiau ir mažesniais kaštais. Traukinio „Vikingas“ maršrutas jungia Baltijos ir Juodosios jūrų uostus ir yra bendras Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos geležinkelių ir krovos kompanijų bei Klaipėdos, Iljičiovsko, Odesos uostų projektas. Šis traukinys skirtas ne tik universalių, refrižeratorinių ir tankų konteinerių, bet ir puspriekabių bei autotraukinių (kontreilerių) vežimui ant platformų. Kroviniai iš Skandinavijos bei Vakarų Europos šalių atvežami jūrų transportu į Klaipėdos uostą (taip pat per Mukrano-Klaipėdos perkėlą) ir vežami toliau į Ukrainą, Baltarusiją, Artimuosius Rytus, Kaukazą – per Iljičiovsko bei Odesos uostus ir atgal. Autotraukiniai ir kroviniai konteineriuose traukiniu „Vikingas“ vežami taikant viendą konkurencinį tarifą visu maršrutu. Traukinys „Merkurijus“ ? bendras Lietuvos, Rusijos ir Baltarusijos geležinkelių transporto projektas maršrutu Klaipėda (Kaliningradas) ? Minskas ? Maskva. Įgyvendinus šį projektą, bus teikiamos papildomos logistikos paslaugos konteinerių pristatymui „nuo durų iki durų“, krovinio siuntėjai ir gavėjai galės pasirinkti jiems labiausiai priimtiną logistikos grandinę. Dabartiniu metu pagal Europos Komisijos programą INTERREG IIIB pradėtas vykdyti logistinių paslaugų centrų tinklo Baltijos jūros regione integravimo, transporto grandžių sujungimo projektas InLoC. Pagal projektą „EAST-WEST transport corridor“ atliekamos keleivių ir krovinių terminalų Klaipėdoje plėtros galimybių bei IXB koridoriaus įsijungimo į Sibiro geležinkelio magistralę galimybių studijos. AB „Lietuvos geležinkeliai“ siūlo kartu su krovinių siuntėjais, gavėjais ar jų atstovais, turinčiais interesų pasinaudoti Lietuvos transporto paslaugomis, aptarti naujų logistikos schemų taikymą, plačiai panaudojant intermodalinio krovinių gabenimo galimybes, organizuoti naujus specializuotų šaudyklinių traukinių maršrutus ar pratęsti esamus, sutrumpinant krovinių pristatymo laiką ir garantuojant paslaugų kokybę. Klientų poreikiai transporto paslaugoms ? Lietuvos geležinkelių rūpestis!
Influence of European air transport market changes on Lithuanian civil aviation Kęstutis Auryla, Director of Civil Aviation Administration	Europos oro transporto rinkos pokyČiŲ Įtaka Lietuvos civilinei aviacijai Kęstutis Auryla,Civilinės Aviacijos Administracijos direktorius
Rapid changes of situation in the European air transport market influence the activities of all civil aviation bodies. In all EU member states wider perspectives of activities have been opened in civil aviation to carriers, to experts and technical maintenance institutions. After liberalisation of air transport market Lithuanian as well as EU civil aviation companies acquired equal opportunities for development of their operation. New Lithuanian airline companies have started their activities and operate successfully in the common EU market. Old-timer companies have also adjusted themselves to the new conditions of market and competition – they have renewed the aircraft fleet, lead more flexible ticketing costs and selling policies and extend the geography of flights. Presumably new perspective companies will appear, which should fill in the available minor niches. Operation results of the companies show that the Lithuanian aviation market is growing. The amount of flights in the Lithuanian space and airports is increasing. In 2006 the growth dynamics of amounts of passengers in Lithuanian airports reached 25 %, and 1.8 million passengers have been served in the three international airports of the country. The amount of freight carried by air transport increased by 32 %, and air navigation services grew by 11 %. Considering the development trends of the European Union, Lithuania aims at the interoperability and the coordinated activities of all civil aviation bodies. Efforts are made to give civil aviation companies the conditions inducing fair competition, boosting national economical and social development, enabling the delivery of quality services for economically reasonable costs. Also it is observed that the operation should correspond the safety and security standards of international transportation of passengers and goods. The developing legal basis assures equal conditions for aviation activities in the whole Europe. Lithuanian companies can adjust their activities to the European standards and thus improve the business conditions. Schengen Agreement, as well as other EU requirements, and the growing flows of passengers defined the appearance of new important projects in the recent years. Aiming at the implementation of new border security procedures new terminals of international airport are constructed and present structures are modernised, also technical equipment and air transport infrastructure of aerodromes are improved. EU environment protection policy is implemented in Lithuania: measures decreasing the negative environmental impact of air transport are implemented, as well as the requirements for aircraft noise emisions are observed. In Vilnius, Kaunas and Palanga airports aircraft noise control systems are installed and operate, also for this purpose specialised equipment is installed in aircraft, and civil aviation experts are trained to work on planes of new type as well as with the noise control systems. In line with of EC Single European Sky Project provisions regulations on certification of air services companies, rating of tariffs, flight safety equipment and staff are implemented. At the end of 2006 the Civil Aviation Administration certified the service provider State Enterprise “Oro navigacija” (Air navigation), which also has the quality management certificate ISO 9001:2000. The company has made considerable investments for the modernisation of air traffic control, navigation and communication equipment. After renovation the SE “Oro navigacija” Vilnius Area Flight Control Centre has become the most modern centre among the similar medium centres in Europe. Good trends of flight safety are maintained in the whole air transport system of Lithuania. High standards of flight safety are prevailing despite the increasing intensity of flights, the growing staff and the expanding number of planes and proportions of operation. There have not been aircraft accidents with human deaths in Lithuanian passenger air transport. In 2006 even five audits of EASA, European Aviation Safety Agency, the European Commission, were carried out in the fields of personnel licensing, air operators flight safety supervision, aircraft maintenance, aircraft production organisation and aviation security. The conclusions of auditors confirm that Lithuanian quality of state supervision in civil aviation is good in comparison with other member states of the European Union and Joint Aviation Authorities (JAA) having greater experience in the field of civil aviation supervision. The external evaluation gives optimism and it means that the level achieved by Lithuania in flight safety and aviation sacurity corresponds to the common European context. Licences issued by Lithuania in line with the JAR-FCL and JAR 66 requirements already without any additional evaluation are recognised in all JAA member states. Aircraft maintenance and production procedures meet the EU requirements both on State supervision level and engineering as well. Lithuania is recognised as a country meeting the EU standards in this field. Lithuanian LAK type gliders are highly valuated in the worldwide. Over 500 of them are successfully operating in 30 countries. Projects for production of new gliders are under implementation.	Sparčiai kintanti situacija Europos oro transporto rinkoje turi įtakos visų civilinės aviacijos subjektų veiklai. Civilinės aviacijos vežėjams, specialistams, techninės priežiūros organizacijoms atsivėrė didesnės veiklos perspektyvos visose ES šalyse. Liberalizavus oro transporto rinką, Lietuvos, kaip ir kitų ES valstybių, civilinės aviacijos įmonės įgijo vienodas galimybes plėtoti savo veiklą. Bendroje ES rinkoje veiklą pradėjo ir sėkmingai dirba naujos Lietuvos aviakompanijos. Seniau gyvuojančios oro bendrovės taip pat prisitaikė prie naujų rinkos ir konkurencijos sąlygų – atnaujino lėktuvų parką, vykdo lankstesnę bilietų kainų ir jų pardavimo politiką, plečia maršrutų geografiją. Tikimasi atsirasiant ir daugiau perspektyvių bendrovių, kurios turėtų užpildyti nedideles, tačiau dar neišnaudotas rinkos nišas. Įmonių veiklos rezultatai rodo, kad Lietuvos aviacijos rinka auga. Daugėja skrydžių tiek Lietuvos oro erdve, tiek oro uostuose. 2006 metais šalies oro uostuose keleivių skaičiaus augimo dinamika siekė 25 proc., trijuose tarptautiniuose oro uostuose aptarnauta virš 1,8 mln. keleivių. Skraidinamų krovinių kiekis padidėjo 32 procentais, orlaiviams suteikta 11 procentų daugiau oro navigacijos paslaugų. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos plėtros tendencijas, Lietuvoje stengiamasi harmoningai plėtoti visų civilinės aviacijos objektų veiklą. Ateityje bus siekiama išlaikyti tokias civilinės aviacijos įmonių veiklos sąlygas, kurios skatintų sąžiningą konkurenciją, šalies ekonominę ir socialinę raidą, leistų teikti kokybiškas paslaugas ekonomiškai pagrįstomis kainomis ir kartu atitiktų tarptautinius keleivių ir krovinių vežimo saugos bei saugumo standartus. Kuriama teisinė bazė sudaro vienodas sąlygas aviacijos veiklai visoje Europoje, Lietuvos įmonės gali pritaikyti savo veiklą prie Europoje galiojančių standartų ir pagerinti verslo sąlygas. Šengeno konvencijos ir kiti ES reikalavimai, augantis keleivių srautas lėmė pastarųjų metų svarbių projektų atsiradimą. Rengiantis įdiegti naujas sienos apsaugos procedūras, statomi nauji ir modernizuojamai dabartiniai tarptautinių oro uostų terminalai, tobulinama aerodromų techninė įranga ir oro transporto infrastruktūra. Lietuvoje įgyvendinama Europos Sąjungos aplinkosaugos politika: diegiamos neigiamą oro transporto poveikį gamtai mažinančios priemonės ir orlaivių triukšmo ribojimo reikalavimai, tarptautiniuose Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose įrengtos ir veikia orlaivių triukšmo kontrolės sistemos, specialia įranga modernizuojami lėktuvai, civilinės aviacijos specialistai mokomi dirbti naujo tipo lėktuvais ir su triukšmo kontrolės sistemomis. Pagal bendrą Europos dangaus projektą diegiami Europos Tarybos reglamentų reikalavimai dėl oro eismo paslaugų įmonės sertifikavimo, tarifų dydžių nustatymo, skrydžių saugos reikalavimų įrangai ir personalui. Civilinės aviacijos administracija 2006 m. pabaigoje sertifikavo Lietuvos oro eismo paslaugų teikėją valstybės įmonę „Oro navigacija“, kuri taip pat turi ir kokybės vadybos sertifikatą ISO 9001:2000. Įmonė skyrė dideles investicijas oro eismo valdymo, navigacijos ir ryšių įrangai modernizuoti. Po atnaujinimo VĮ „Oro navigacija“ Vilniaus regiono skrydžių valdymo centras tapo vienu šiuolaikiškiausių Europoje tarp analogiškų vidutinio dydžio centrų. Visoje Lietuvos oro susisiekimo sistemoje išlaikoma gera skrydžių saugos tendencija. Intensyvėjant skrydžiams, augant specialistų skaičiui, didėjant orlaivių kiekiui bei darbų apimtims, išlaikomas aukštas skrydžių saugos lygis. Lietuvos oro transporto orlaivių avarijų su žmonių aukomis nėra buvę. 2006 m. vyko net penki Europos Komisijos, Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) auditai: personalo licencijavimo, vežėjų skrydžių saugos priežiūros, orlaivių techninės priežiūros, orlaivių gamybos organizavimo ir aviacijos saugumo srityse. Auditorių išvadose teigiama, kad Lietuvos civilinės aviacijos valstybinės priežiūros organizavimo kokybė, palyginti su kitomis Europos Sąjungos ir Jungtinės aviacijos administracijos (JAA) šalimis, turinčiomis didesnę patirtį civilinės aviacijos priežiūros srityje, yra gera. Išorinis objektyvus vertinimas nuteikia optimistiškai ir reiškia, kad Lietuvoje pasiektas skrydžių saugos ir aviacijos saugumo lygis neišsiskiria iš bendro Europos konteksto. Lietuvoje pagal Jungtinės aviacijos reikalavimus JAR-FCL ir JAR 66 reikalavimus išduotos licencijos jau be papildomo vertinimo yra pripažįstamos visose JAA šalyse, orlaivių techninė priežiūra ir gamybos procedūros vykdomos pagal ES reikalavimus tiek valstybinės priežiūros lygiu, tiek gamybos požiūriu. Lietuva pripažįstama kaip šalis, atitinkanti ES standartus šioje srityje. Pasaulyje aukštai vertinami lietuviški LAK tipo sklandytuvai, kurių apie 500 sėkmingai skraido 30-tyje pasaulio šalių, įgyvendinami naujų sklandytuvų gamybos projektai
Making Priorities - Development of Road Infrastrukture and Safe Traffic Dr. Virgaudas Puodžiukas, Director General of Lithuanian Road Administration	KELIŲ INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA IR SAUGUS EISMAS – PRIORITETINĖS SRITYS Dr. Virgaudas Puodžiukas, Lietuvos Kelių Direkcijos Direktorius
Roads are considered to be the main advantage of Lithuania as a transit country. The geographic location that is particularly favourable for transit development, the ice-free Klaipėda State Seaport with modern terminals and well-developed infrastructure and is the shortest on-land way from the eastern part of t;he Russian Federation to Kaliningrad Region makes Lithuania a country attractive for international transportations. Lithuania has a well-developed road network. Roads of national significance make 21325 km, of which 1750 km are main roads, 4946 km - national roads, 14629 km - regional roads. The density of roads of national significance per 1000 population makes 6.3 km, per 1000 square km – 326.4 km. 1530 bridges and viaducts are recorded on the roads of national significance, of which 1447 are ferroconcrete bridges (total length 45789 m) and 80 steel bridges (5008 m). The significant growth of road transport flows has been observed in Lithuania after its accession into the EU. Lithuania is consistently improving the road traffic conditions by strengthening and widening road pavements, implements the trans-European projects. Within the last 5 years, 9 large investment projects co-financed by the EU and Lithuanian budgetary funds have been successfully realised in the road infrastructure sector (6 of these projects underwent the independent auditing). These figures show that the road sector is capable of making timely and proper use of the EU support. With the view to ensure good road conditions and consistent improvement of the road network 2002-2015 Road Maintenance and Development Programme for 2006-2015 (further in the text Programme) was revised and corrected. After evaluating the present situation on roads, the revised Programme suggests to make the improvement of traffic safety as a priority goal. The Programme also includes an extra goal – implementation of the principles of the National Sustainable Development Strategy that is found in the main Lithuanian and EU documents. After the EU integration, Lithuania begins to develop and build roads strictly following the international standards: entrance and exits to motorways must be done by intersections of several levels that are accessed by bypasses (sometimes several kilometres long), and bypasses must be primarily intended for transit traffic. It is planned to allocate about 512 million litas for implementation of traffic safety measures by 2015, 420 million litas of which would be the EU support. Maintenance of the road and bridges network is another important goal. It will be further endeavoured to improve the road network and management of its maintenance. In 2006, funds of the Road Maintenance and Development Programme and the EU support were used to repair and reconstruct bridges and viaducts covering the area of 29.1 thousand square m. By 2015, all bridges the service time of which is 25 years and longer will be repaired or reconstructed. It is winter time that demands largest efforts in maintenance of roads and bridges. The Road Maintenance Service is on duty 24 hours a day on the main roads Vilnius-Kaunas-Klaipėda and Via Baltica (over 550 km). Safe traffic conditions on these international significance roads are ensured the whole day. Lithuanian roads play a significant role in connecting international corridors. These roads experience very intensive transit traffic flows and therefore it is very important to have connections to international corridors and develop the network of frontier roads. It is for the reason of intensifying traffic that about 40 percent of main and national roads will be reconstructed in the near future. By 2015, on IXD transport corridor, it is planned to widen the road up to 9 m. The construction works of the southern Vilnius bypass has have been launched on IXB transport corridor. When the reconstruction of IXB transport corridor section Vilnius-Kaunas, construction of south-western Kaunas bypass and reconstruction of Via Baltica is completed, the road of 190 km will be formed in the territory of Lithuania. The road will go from the Lithuanian/Polish border to Vilnius and its 148 km will have the status of the motorway. It is intended to widen narrow road sections up to 9 m and build Panemunė-Tilzit (Sovietsk) bypass with the bridge assros the River Nemunas on IA transport corridor (E77 Riga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningrad). In 2015, E77 road in the territory of Lithuania will conform to the international road requirements. In recent years, Lithuania gives particular attention to environment protection. By implementing the principles laid out in the National Sustainable Development Strategy it is aimed to reduce the noise level at the main roads, environment pollution, its impact on the world climate, the danger raised by moto-transport to human health, preserve the biological diversity of the landscape. The main weaknesses of the road transport are poor traffic flow conditions in cities and lack of bypasses, absence of bio-transport sectors, high road accident rates. Reduction of transport impact on the environment is the national sustainable development priority and therefore these problems are already in the process of solution.	Lietuvos keliai laikomi vienu svarbiausių Lietuvos, kaip tranzitinės šalies, pranašumų. Palanki tranzitui geografinė padėtis, neužšąlantis Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, turintis modernius terminalus, išplėtotą infrastruktūrą, trumpiausias sausumos kelias iš Rusijos Federacijos rytinės dalies per Lietuvą į Kaliningrado sritį) daro Lietuvą patrauklia tarptautiniams vežimams valstybe. Lietuvoje pakankamai gerai išvystytas automobilių kelių tinklas. Valstybinės reikšmės kelių ilgis yra 21325 km, iš jų magistralinių kelių – 1750 km, nacionalinių kelių – 4946 km rajoninių kelių – 14626 km. Panaudojant ES struktūrinių fondų lėšas, nuolat vykdomi kelių plėtros ir priežiūros darbai. Lietuvos valstybinės reikšmės kelių tinklo tankumas 1000-iui gyventojų sudaro 6,3 km, o 1000-iui kv. km teritorijos – 326,4 km. Šalies valstybiniuose keliuose buvo 1530 tiltų ir viadukų, iš jų 1447 gelžbetoniniai tiltai, kurių bendras ilgis 45 789 m, 80 plieninių – 5008 m. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą keliuose smarkiai padidėjo transporto srautai. Tenka nuolat gerinti eismo sąlygas – stiprinti kelio dangas, platinti kelius, – vykdyti patvirtintus transeuropinius projektus. Tai daroma sėkmingai: per praėjusius 5 metus kelių infrastruktūros sektoriuje įgyvendinti 9 dideli investiciniai projektai (šeši iš jų patikrinti nepriklausomo audito), bendrai finansuoti ES ir Lietuvos Respublikos lėšomis. Tai rodo, kad kelių sektorius yra pajėgus tinkamai ir laiku panaudoti ES teikiamą paramą. Siekiant užtikrinti gerą kelių būklę ir nuoseklų susisiekimo sąlygų gerinimą, buvo patikslinta „2002–2015 metų kelių priežiūros ir plėtros programa 2006–2015 metams“ (toliau – programa). Įvertinant dabartinę padėtį keliuose, patikslintoje programoje siūloma saugaus eismo sąlygų gerinimą pateikti kaip prioritetinį tikslą. Į programą įtrauktas ir papildomas tikslas – Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos principų įgyvendinimas, kuris formuluojamas Lietuvos bei svarbiausiuose ES dokumentuose. Lietuvai tapus ES nare, iškyla būtinybė kelius projektuoti ir tiesti pagal tarptautinius standartus: kad įvažiavimai ir nuvažiavimai automagistralėse vyktų per skirtingų lygių sankryžas, pasiekiamas aplinkiniais keliais (kartais važiuojant keliolika kilometrų), o aplinkkeliai visų pirma skirti tranzitiniam eismui. Iš viso saugaus eismo priemonėms įgyvendinti iki 2015 m. planuojama skirti apie 512 mln. Lt, iš kurių apie 420 mln. sudarytų ES parama. Kitas svarbus tikslas – kelių ir tiltų tinklo priežiūra. Ir toliau bus siekiama gerinti kelių tinklo būklę, tobulinti kelių tinklo priežiūros valdymą. 2006 m. naudojant Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas bei ES paramą buvo pasiekta didelių rezultatų – suremontuoti ir rekonstruoti tiltai ir viadukai, kurių plotas sudarė 29,1 tūkst.. kv. m. Iki 2015 m. numatoma suremontuoti ar rekonstruoti visus tiltus, kurių naudojimo trukmė 25-eri ir daugiau metų. Kelių ir tiltų priežiūra ypač daug dėmesio reikalauja žiemą. Magistraliniuose keliuose Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir „Via Baltica“ (ilgis – daugiau kaip 550 km) Kelių priežiūros tarnyba budi visą parą – sningant valo, o esant lijundrai – barsto bet kuriuo paros metu. Eismas šiais tarptautinės reikšmės keliais yra užtikrinamas visą parą. Lietuvos keliai atlieka labai svarbų vaidmenį, jungdami tarptautinius koridorius. Šiais keliais vyksta intensyvus tranzitinis eismas, todėl būtina jungčių su tarptautiniais koridoriais plėtra, pasienio kelių vystymas. Dėl eismo intensyvumo padidėjimo numatoma rekonstruoti apie 40 proc. magistralinių ir krašto kelių. „Via Baltica“. IXD transporto koridoriuje iki 2015 m. planuojama praplatinti kelią iki 9 m, rekonstruoti 6 km kelio ruožą, sutampantį su „Via Baltica“, į automagistralę, įrengti Kauno pietrytinį greitkelį. IXB transporto koridoriuje bus pradėtas įrengti Vilniaus pietinis aplinkkelis. Rekonstravus IXB koridoriaus ruožą Vilnius–Kaunas, įrengus Kauno pietrytinį greitkelį, rekonstravus kelią „Via Baltica“, Lietuvos teritorijoje bus suformuotas apie 190 km. ilgio ruožas nuo Lietuvos ir Lenkijos sienos iki Vilniaus, kurio net 148 km sudarys automagistralė. IA transporto koridoriuje (kelias A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas) planuojama praplatinti siaurus kelio ruožus iki 9 m, nutiesti Panemunės–Tilžės (Sovetsko) aplinkkelį su tiltu per Nemuną. 2015 m. kelias E77 Lietuvos teritorijoje atitiks tarptautiniams keliams taikomus reikalavimus. Pastaraisiais metais Lietuvoje daug dėmesio skiriama aplinkos apsaugai. Įgyvendinant Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos principus, siekiama mažinti triukšmingumo lygį prie pagrindinių kelių, aplinkos taršą, jos poveikį pasaulio klimatui, autotransporto keliamą pavojų žmonių sveikatai, išsaugoti kraštovaizdžio biologinę įvairovę. Pagrindinės kelių transporto sektoriaus silpnybės yra nepakankamai laidžios miestų gatvės ir aplinkkelių stoka, biotransporto takų trūkumas, didelis avaringumas, tačiau šios problemos sprendžiamos jau dabar, kadangi transporto poveikio aplinkai mažinimas yra šalies darnaus vystymosi prioritetas.

The Primary Goal of the State Road Transport Inspectorate is to Ensure Favourable Conditions for the Development of Road Transportation Business Vidmantas Žukauskas, Head of State Road Transport Inspectorate	PALANKŲ KELIŲ TRANSPORTO VERSLO SĄLYGŲ UŽTIKRINIMAS – SVARBIAUSIAS VALSTYBINĖS KELIŲ TRANSPORTO INSPEKCIJOS TIKSLAS Vidmantas Žukauskas, Valstybinės Kelių Transporto Inspekcijos Vadovas
The growing road transport flows, changes in the EU and Lithuanian legal regulation are the reasons why the scope and intensity of work of the State Road Transport Inspectorate are continuously growing. The Inspectorate is responsible for creation of equal and favourable conditions for road transport business, improvement of traffic safety on roads and reduction of its negative environmental impact. The major attention is given to enhance the road transport control and its capacities. In 2006, officials of the Inspectorate performed inspection of 13625 transport vehicles registered in Lithuania, European Union and other foreign countries. The objects for the control were freight and passenger transport vehicles, enterprises engaged in freight and passenger transportation, also driving schools, technical inspection centres and stations, etc. To improve social conditions of drivers and traffic safety on roads, from 1 May 2006 transport vehicles that are newly put into operation must have digital tachographs, while their drivers have to use drivers’ cards. Council Regulation 561/2006/EC will be fully effective from 11 April 2007.The primary goal of the Regulation is to improve social conditions of drivers whom this Regulation concerns. It is to be achieved by implementing the regulations establishing maximum driving per day, per week or per two weeks in turn, also the regulation which requires to give a driver normal weekly rest at least once per two weeks in succession, and the regulation which says that in any circumstances the daily rest of a driver must be no shorter than the uninterrupted period of nine hours. Seeking o reduce the number of violations, the Inspectorate gives much attention to the preventive work with drivers, increase the control, regularly introduce new control methods, technical and technological novelties, also measures targeted to clearer and stricter legal regulation. The Inspectorate expands its activities. The structural units have been established in Alytus, Marijampolė, Tauragė, Telšiai and Utena Counties, the number of inspection officials has increased. Special training is arranged for new inspectors. Public servants and officials of the Inspectorate train their professional skills in Lithuanian and foreign education establishments, participate in international conferences and share experience with Lithuanian and foreign institutions realizing the control functions. The Inspectorate gives much attention and efforts to strengthen the international partnership and cooperation with the EU institutions.	Nuolat augantys kelių transporto priemonių srautai bei Europos Sąjungos ir Lietuvos teisinio reglamentavimo pokyčiai lemia vis didėjančias Valstybinės kelių transporto inspekcijos darbo apimtis ir intensyvumą. Šiomis sąlygomis inspekcijai tenka įgyvendinti svarbų tikslą – užtikrinti vienodas ir palankias kelių transporto verslo sąlygas, gerinti eismo saugą automobilių keliuose ir mažinti neigiamą įtaką aplinkai. Didžiausias dėmesys skiriamas kelių transporto kontrolės apimtims ir pajėgumams didinti. 2006 m. inspekcijos pareigūnai patikrino 13 625 Lietuvoje, Europos Sąjungoje ir kitose užsienio valstybėse registruotas transporto priemones. Kontrolės objektai – krovininės ir keleivinės transporto priemonės, įmonės, vykdančios krovinių ir keleivių vežiojimų veiklą, rengiančios kelių transporto priemonių vairuotojus, techninių apžiūrų centrai, stotys ir kt. Vairuotojų socialinėms sąlygoms ir eismo saugumui keliuose gerinti nuo 2006 m. gegužės 1 d. pirmą kartą pradedamose eksploatuoti transporto priemonėse įrengiami skaitmeniniai tachografai, o jų vairuotojai privalo naudoti vairuotojų korteles. 2007 m. balandžio 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 pilnai įsigalios. Šio reglamento tikslas – pagerinti socialines sąlygas vairuotojams, kuriems jis taikomas. Tai pasiekti tikimasi įsigaliojus nuostatoms, susijusiomis su maksimaliomis vairavimo trukmėmis per dieną, per savaitę ir per dvi savaites paeiliui, taip pat nuostata, kuri įpareigoja suteikti vairuotojui normalų kassavaitinio poilsio laikotarpį mažiausiai vieną kartą per dvi paeiliui einančias savaites, ir nuostata, kuri nurodo, kad jokiomis aplinkybėmis kasdienio poilsio laikotarpis negali būti trumpesnis nei nepertraukiamas devynių valandų laikotarpis. Siekdama sumažinti pažeidimų skaičių, inspekcija daug dėmesio skiria prevenciniam darbui su vežėjais, didina kontrolės apimtis, nuolat taiko naujus kontrolės metodus, diegia technines ir technologines naujoves, taip pat priemones, nukreiptas į aiškesnį ir griežtesnį teisinį reglamentavimą. Nuolat didinami inspekcijos pajėgumai. Įsteigti struktūriniai padaliniai-poskyriai Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių ir Utenos apskrityse, padidintas kontrolės pareigūnų skaičius. Vykdomas priimtų inspektorių specialusis mokymas. Inspekcijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai nuolat gilina žinias Lietuvos ir užsienio mokymo įstaigose, dalyvauja tarptautinėse konferencijose bei dalijasi patirtimi su Lietuvos ir užsienio kontrolės funkcijas atliekančiomis institucijomis. Inspekcija daug dėmesio ir pastangų deda stiprinant tarptautinę partnerystę ir bendradarbiavimą su Europos Sąjungos kompetentingomis institucijomis.

Research of international road transport market is among the main objectives of the Lithuanian National Road Carriers’ Association LINAVA Algimantas Kondrusevičius, President of the Lithuanian National Road Carriers’ Association LINAVA	TarptautinĖs keliŲ transporto rinkos tyrimas – vienas pagrindinių „Linavos“ uŽdaviniŲ Algimantas Kondrusevičius, President of the Lithuanian National Road Carriers’ Association LINAVA
Today the great impact of road transport on the welfare of society, as well as on the mobility and on the boost of economy, is already unquestionable. Delivery of efficient transport services is an important factor proving the competitiveness and economic growth of every country in the global market. It is natural that current events and activities of the latter period are closely related to the development of the European Union. The growth of trade directly connected with the increasing demand for freight transport is the result of accelerating economic integration. Road transport was among the first sectors of national economy that experienced the advantages of EU development. It was related to the changes in border-crossing regime and simplification of customs procedures within the EU, as well as to the significant factor of merging transportation markets. It is important to note that due to the generated value added transport is among the most rapidly growing sectors of Lithuanian economy. More than half of all transported goods are carried by road transport in Lithuania. The geographical spread of good transportation covers West and East European as well as Asian countries. Transport business is developing in a very dynamic environment: distances and amounts of freight and passenger transportation are constantly changing, quality requirements for service delivery are increasing, also the proportions of trade with countries of Western and Central Europe and with CIS countries are growing. Initially, in 1991, the Lithuanian National Road Carriers’ Association “Linava” has established 84 carrier enterprises, and now the amount of members of “Linava” has grown to 1130 carrier enterprises. Results of the carriers’ activities of the Association are clearly visible from the point of view of essential renewal of vehicles. Today 55% of the fleet consists of EURO 3 and of higher requirements meeting vehicles. Particularly rapid changes and growth of vehicle fleet can be observed during the latter years after joining the European Union. “Linava” is often associated with freight transportation enterprises. However the passenger transportation sector of the Association is also very important and is constantly developing. At present passenger transport sector of Association “Linava” includes 60 enterprises. The number of passenger carriers is not large, however the public bus fleets and other enterprises belonging to the Association comprise more than 3000 buses (trolley-buses), and 350 million passengers are carried by them yearly. This is an efficient and influential capacity shaping the identity and strategy of the national public transport. On 16 October 2003 the representative office of “Linava” Association was established in Moscow, whereas for Lithuanian carriers Russia is important as a final destination area and as a transit country as well. Besides the main tasks of the representatives in Moscow – analysing the international road transport market, paying particular attention to the development of transport services in different regions of Russia, there are also issues of intermediating for Lithuanian carriers in solution of conflict situations arising in the process of dealing with Russian Federation State institutions, and the issues of supplying technical and legal support. In September 2005, during the IRU Third International Conference “Europe - Asia”, a caravan of freight trailers started by the Silk Road route: Peking – Astana – Moscow – Riga – Vilnius – Warsaw – Brussels. The idea of the Silk Road revival was supported by the IRU and by five more national associations of Kazakhstan, Russia, Latvia, Lithuania and Poland. IRU together with national associations of carriers are making efforts to convince the EU transport strategists about the advantages of road transport in carrying freight from the East to the West. Until now a categorical belief exists in Europe that on long-distance routes freight should be transported by rail or by sea. However this belief does not meet the rapid development of current trade relations between the East and the West, i. e.: freight has to wait for a long time in seaports, and Suez Canal can not ensure a sufficiently quick traffic to Europe for all freight carriers from the East. The week point of railways is the fact that the final destination place of freight delivery is not always accessible. Having this in mind the IRU has proposed for carriers of five countries to prove the advantages of road transport mobility and to remind the Silk Road that was found by Marco Polo in the XIII century, which nowadays can become a bridge for trade between the East and the West. The World mass-media has commented on the trailers’ caravan as on the beginning of a new cooperation epoch between Europe and Asia. Also this two huge markets bridging route will make a great incentive for the development of the regions through the territories of which runs the Silk Road. Being aware of the global and economic importance of the Silk Road the Association “Linava” took an active role in this project. Lithuanian carriers together with participants from other countries started with the caravan in Peking on 27 September and covered the distance of 7.5 thousand kilometres from the State border of China to Brussels. On 10 October the caravan visited Vilnius, and on 17 October it finished in Brussels. It is not long ago that the Lithuanian National Road Carriers’ Association “Linava” has been established, but during this period the significant changes that took place in our country have been very considerable and important. On the one hand the changes have been defined by the political shifts. On the other hand, the rapid globalisation has added a lot to the development of Lithuanian society and economy. Lithuania has become a strong link between the West and the East. This link has a rapidly developing infrastructure of transport logistics. The Lithuanian National Road Carriers’ Association “Linava” and the fifteen year period of its existence can be regarded as a direct reflection of Lithuania’s social and economic boost. Great changes in transport economy and constantly growing quality, as well as modern technologies and computerised programming of business management together with information accessibility and speedy communication – all these components of advanced activities are peculiar to nowadays operation of associations and to the work of carriers, their members. Besides the usual tasks in representing the interests of carriers, the Association pays a particular attention to the management of information and to the training issues. With this aim the “Linava training centre” has been established. At present the efficient application of knowledge and information becomes as much essential as the high quality of vehicles, prices of fuel and favourable laws. Today the successful activities of enterprises consolidated by the Association are determined by the ability of Lithuanian carriers to stay in competitive market and by the fact that the Association is oriented towards the standards of the global society. Activities of the Association are based on knowledge and advanced information, as well as on daring and innovative solutions.	Šiandien jau niekas nebediskutuoja dėl didžiulės kelių transporto įtakos visuomenės gerovei, mobilumui bei ekonominiam klestėjimui. Efektyvių transporto paslaugų tiekimas yra svarbus kiekvienos šalies konkurencingumo ir ekonominio augimo užtikrinimui globaliu mastu. Be abejonės pastarojo laikmečio įvykiai yra siejami su Europos Sąjungos plėtra. Spartėjančios ekonominės integracijos rezultatas yra didėjanti prekyba, tiesiogiai susijusi su augančia krovininio transporto paklausa. Kelių transportas vienas iš pirmųjų šalies ūkio sektorių pajuto Europos Sąjungos plėtros privalumus – ne tik sienų režimo pasikeitimą ir muitinių ES viduje panaikinimą, bet ne mažiau svarbų pervežimo rinkų susiliejimą. Svarbu pažymėti, kad transportas pagal sukuriamą pridėtinę vertę yra vienas iš labiausiai augančių sektorių šalyje. Lietuvoje daugiau kaip pusė visų krovinių vežama kelių transportu. Geografinė gabenamų krovinių sklaida apima visas tiek Vakarų, tiek Rytų Europos šalis bei Azijos valstybes. Transporto verslas vystosi labai dinamiškoje aplinkoje: keičiasi krovinių ir keleivių vežimo kryptys ir apimtys, didėja reikalavimai teikiamų paslaugų kokybei, auga prekyba su Vakarų ir Vidurio Europos bei NVS šalimis. 1991 metais asociaciją įsteigė 84 vežėjų įmonės, o dabar LINAVOS narių skaičius išaugo iki 1130 vežėjų įmonių. Asociacijos vežėjų veiklos rezultatus galima pastebėti, matant kaip iš esmės atsinaujina transporto priemonės. Šiandien 55% parko sudaro EURO 3 ir aukštesnius reikalavimus atitinkančios transporto priemonės. Itin spartus automobilių parko atsinaujinimas ir augimas vyko per pastaruosius metus, po šalies įstojimo į ES. Nors LINAVA dažniausiai asocijuojasi su krovinių gabenimo įmonėmis, keleivinio transporto sektorius veikla asociacijoje taip pat labai svarbi ir nuolat besiplečianti. Šiuo metu asociacijos LINAVA keleivinio transporto sekcija vienija 60 įmonių. Asociacijos keleivininkų skaičius nedidelis, tačiau asociacijai priklausantys autobusų parkai ir kitos įmonės turi per 3000 autobusų (troleibusų), kuriais kasmet pervežama apie 350 mln. keleivių. Tai yra veiksminga ir įtakinga jėga, formuojanti šalies visuomeninio kelių transporto įvaizdį ir strategiją. 2003 m. spalio 16 dieną įsteigta asociacijos LINAVA atstovybė Maskvoje, kadangi Lietuvos vežėjams Rusija svarbi ne tik kaip galutinis tarptautinio maršruto punktas, bet ir kaip tranzito šalis. Vienas pagrindinių atstovybės uždavinių - tirti tarptautinio kelių transporto rinką, ypač daug dėmesio skiriant transporto paslaugų plėtrai Rusijos regionuose, tarpininkauti Lietuvos vežėjams sprendžiant konfliktines situacijas RF valstybinėse institucijose ir teikti techninę bei juridinę pagalbą. 2005 metų rugsėjo mėnesį III-iosios tarptautinės IRU konferencijos Europa – Azija metu startavo krovininių vilkikų karavanas, vykstantis „Šilko kelio“ maršrutu: Pekinas – Astana – Maskva – Ryga – Vilnius –Varšuva – Briuselis. „Šilko kelio“ maršruto atgaivinimo idėją palaikė IRU ir dar penkerių valstybių nacionalinės asociacijos – Kazachstano, Rusijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos. IRU ir nacionalinės vežėjų asociacijos siekia įrodyti Europos Sąjungos transporto strategams kelių transporto privalumus gabenant krovinius iš Rytų į Vakarus. Iki šiol Europoje vyrauja kategoriška nuostata, kad ilgais maršrutais kroviniai turi būti gabenami geležinkeliu arba jūromis. Tačiau ši nuostata nebeatitinka pastarojo dešimtmečio sparčiai augančių prekybinių ryšių tarp Rytų ir Vakarų plėtros: uostuose kroviniai nusėda ilgam laikui, Sueco kanalas taip pat negali užtikrinti pakankamai greito susisiekimo su Europa visiems krovinių gabentojams iš Rytų. Geležinkelių silpnoji vieta ta, kad jais ne visuomet pasiekiamas galutinis krovinių pristatymo taškas. Turėdama omenyje šias aplinkybes, IRU pasiūlė penkių valstybių vežėjams įrodyti kelių transporto mobilius privalumus ir prisiminti XIII–ame amžiuje Marko Polo atrastą Šilko kelią, kuris dabar gali tapti prekybos tiltu tarp Rytų ir Vakarų. Pasaulio spauda apie vilkikų karavaną kalbėjo kaip apie naujos bendradarbiavimo eros tarp Europos ir Azijos pradžią. Tuo pačiu šis dvi milžiniškas rinkas jungiantis maršrutas bus stiprus stimulas tų regionų plėtrai, pro kuriuos eis dabartinis Šilko kelias. Suprasdama naujojo Šilko kelio globalinę ir ekonominę reikšmę asociacija LINAVA nuo pradžios buvo aktyvi šio projekto dalyvė. Lietuvos vežėjai kartu su kitų karavano dalyviais startavo Pekine rugsėjo 27 d. ir nuo Kinijos pasienio iki Briuselio nuvažiavo 7,5 tūkstančius kilometrų. Karavanas Vilniuje lankėsi spalio 10 d., o spalio 17 dieną finišavo Briuselyje. Nuo asociacijos įkūrimo pradžios praėjo palyginti neilgas laiko tarpas, tačiau per šiuos metus mūsų šalyje įvykę pasikeitimai gali būti skaičiuojami ne vienu dešimtmečiu. Iš vienos pusės juos lėmė politinės permainos, iš kitos pusės prasidėjusi sparti globalizacija, akivaizdžiai keičianti Lietuvos visuomenę ir ekonomiką. Lietuva tapo Vakarų-Rytų jungiamąja grandimi su sparčiai besivystančia transporto logistikos infrastruktūra. Asociacija LINAVA ir jos 15 metų kelias gali būti tiesioginis Lietuvos socialinio ir ekonominio šuolio atspindys. Neatpažįstamai pasikeitęs transporto ūkis ir nuolat gerėjanti jo kokybė, naujausios technologijos ir programavimas verslo valdyme, informacijos prieinamumas ir komunikacijų greitis – visi šie modernios veiklos rodikliai būdingi pastarųjų metų asociacijos veiklai, bei jos narių - vežėjų. Asociacija be įprastinių savo uždavinių – vežėjų interesų atstovavimo, itin didelį dėmesį dabar skiria informacijos vadybai ir mokymams. Tam tikslui asociacija įkūrė „Linavos mokymo centrą“. Efektyvus žinių ir informacijos panaudojimas dabar tampa ne mažiau svarbus nei kokybiškos transporto priemonės, kuro kainos, palankūs įstatymai. Šiandien asociacijos jungiamų įmonių sėkmę lemia ne vien tai, kad Lietuvos vežėjai sugeba išsilaikyti konkurencinėje rinkoje, bet ir tai, kad asociacija orientuojasi į globalios visuomenės standartus ir savo veiklą grindžia žiniomis bei naujausia informacija, drąsiais ir novatoriškais sprendimais.