LITHUANIAN HIGHLIGHTS
European Union Football Referees

BUSINESS TOPICALITIES

TRANSPORT STRATEGY
Will Lithuanian Transport Survive Global Challenges?

REGIONS&INVESTMENT
How Kupiškis Townsmen Protect Themselves from Crisis

SELF-GOVERNANCE DEVELOPMENT
Trakai Changes the Town`s Face After Becoming a Resort

EVENTS&ENTERTAINMENT
The Annual Events in Trakai Town

THE HISTORY&THE PRESENT
Development of Vilnius University Botanical Garden

EXHIBITIONS
The shop pulsatesin the fashionable trends from
international exhibitions
Exhibition Business Has the Future
Schedule of International Exhibitions and Fairs to Take Place in Russia and Europe in May - 2009
Tasting Full-bodied Wine, Admiring Cooks` Competition

CREATION
Poems about the Map of the Soul

ART MARKET
Classical Realistic Style Expresses Harmony of Spiritual Calmness
In the play of the Rhythm of Sparkling Colours
Creation as a Daily Dialogue with Clay
Accords of the Sutle Harmony of Coours


European Union Football Referees

Rimantas Šlajus, Staff writer

Futbolo teisĖjai Europos SĄjungoje



   

Lithuania marks the fifth anniversary of the EU accession. Although the celebration is quiet and without fireworks, the support of the majority of Lithuania’s population to the EU membership in the time of crisis clearly demonstrates that Lithuania has taken the historic chance to come back to the family of European nations and is very happy about that today.
Why? The answer probably hides in the socio-economic environment. It has been the EU funds which have helped Lithuania to become a modern country, bring to new life towns and villages, renovate roads, introduce broadband internet to remote rural areas. Even more impressive changes await Lithuania in the most immediate future to be achieved with the assimilation of EU structural support 2007-2013 of 23 billion Litas. The total EU support extended to Lithuania will reach even 36 billion litas. The official information says that the major share of EU support to Lithuania is targeted to agriculture and rural development (European Agricultural and Fisheries Funds), participation in the Community programmes (e.g. in the fields of culture, education, R&D), protection of external EU borders, simplification of transit to the Kaliningrad Region through Lithuania’s territory, decommissioning of Ignalina Nuclear Power Plant.
In fact, we should ask ourselves how efficiently and honestly is this money used? The recent history witnessed that the GDP growth wasn’t adequate to the amount of the EU support and emigrants. Was and is the Lithuanian Government giving due attention to enhance the efficiently of EU support assimilation? The significant share of these billions was consumed for living needs and to blow the monetary bubble. In truth, Lithuania was among those Eastern and Western European countries which led by growing salaries and wages, number of new cars, skyrocketing real estate prices. The worst thing is that this-kind pressure of money has affected our national currency.
We hope that the Lithuanian Government has taken a lesson and in the future will take due care to allocate more EU funds for the development of infrastructure and public sector, science and information, export promotion, reduction of social discrepancies, that is all spheres which directly relate to the growth of the national wealth and welfare.
The people of Lithuania are happy to feel tangible benefits of the EU accession. They are free to travel, launch business or get education in every EU Member State, have rest, meet friends and colleagues throughout Europe. To us, the European Union means not only political and economic but also spiritual category. Even though, we, here in Lithuania, have doubters who complain about the destroyed old fishing ships or the EU-encouraged consolidation of farms, these are just qualitative and quantitative parameters existing in every state. On the other hand, the panic fear lingers in Lithuania as not to get into the position of a stepchild what is the syndrome of the former soviet occupation. Recently, the Lithuanian national football team had a match with the French team. We lost. It was natural since the Lithuanians played the defensive type football. However, heated discussions started when the referee disallowed the goal after the so-said Lithuanians’ foul. Most probably, he was right about the foul, however his actions reminded to some of us of the soviet times. Nonetheless, Lithuanians respected decisions of the British referee during the reciprocal match in France. This shows how sensitive we, having just escaped the soviet regime, are and how happy we are that western people do not give us a pretext to feel put-upon. Even during a football match.
And what could we give to the European Union? In financial terms, not much. In spiritual and cultural terms, a lot. The Lithuanian specialists and scientists are valued and required in all economic sectors; Lithuania boasts the rich art heritage and potential, has preserved basic Christian moral values and hospitality. In the society soaked with individual philosophy, these values acquire expressive dimensions.


Lietuva sutinka įstojimo į Europos Sąjungą penkmetį. Be rėksmingo patoso ir ferjeverkų, tačiau didžiulės daugumos mūsų šalies gyventojų narystės ES palaikymas net krizės sąlygomis aiškiai sako – mes išnaudojome istorinį šansą grįžti į Europos tautų šeimą, ir tuo šansu esame dabar patenkinti.
Kodėl? Pirmiausia, atsakymo paieškokime socialinėje ekonominėje dirvoje. Būtent, ES pinigais papurenus ūkio dirvonus, šalis ėmė sparčiai modernėti, pradėjo atsigauti miestai ir miesteliai, platėti keliai, atokius kaimiškus rajonus pasiekė plačiajuostis internetas. Dar įspūdingesni pokyčiai mūsų jau laukia čia pat, galima sakyti, už tvoros. Prielaidos – struktūrinė parama 2007–2013 m., kuri sudaro 23 mlrd. litų, o visa Lietuvai skirta ES parama – apie 36 mlrd. litų. Lietuva, kaip praneša oficialūs šaltiniai, dar gauna Europos Sąjungos finansinę paramą žemės ūkiui ir kaimo plėtrai (iš Europos žemės ūkio ir Žuvininkystės fondų), taip pat dalyvavimui Europos Bendrijų programose (pvz., kultūros, švietimo ir mokslo bei tyrimų srityse), išorinių ES sienų apsaugai, tranzito iš ir į Kaliningrado sritį per Lietuvos teritoriją palengvinimui užtikrinti bei Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbams finansuoti.
Tiesa, turime savęs paklausti – ar visi tie pinigai padoriems reikalams bus išnaudojami? Juk visai nesena istorija yra liudininkė, kad BVP toli gražu ne adekvačiai augo gaunamų pinigų kiekiui iš ES fondų ir emigrantų? Ar išties vyriausybė skyrė ir skiria pakankamai dėmesio paramos panaudojimo efektyvumo didinimui? Nemenka dalis tų milijardų nuėjo pravalgymui ir pinigų burbulo pūtimui. Išties, mes buvome tarp pirmaujančių šalių Rytų ir Vidurio Europoje didinančių atlyginimus, perkančių mašinas, keliančių į padebesis NT kainas. Dar blogiau, kad toks pinigų kiekio spaudimas praskiedė mūsų nacionalinę valiutą.
Todėl norėtume tikėti, kad ateity mūsų valdžia pasimokys, jog daugiau europinių lėšų atitektų infrastruktūrai ir viešajam sektoriui vystyti, mokslo ir informacijos skleidimui, eksporto skatinimui, socialinei atskirčiai mažinti. Žodžiu, visoms toms sritims, kurios betarpiškai susijusios su nacionalinio turto ir žmonių gerovės augimu.Taigi, Lietuvos žmonės mato apčiuopiamą ekonominę narystės ES naudą, jie bet kada ir bet kur gali nuvažiuoti, pradėti verslą ar gauti išsimokslinimą kitoje Europos valstybėje, nuvykti tiesiog paiškylauti, pabendrauti su kolegomis. Europos Sąjunga mums jau tampa ne tik politine ekonomine kategorija, bet ir dvasine. Tiesa, mūsuose yra skeptikų, kurie plyšauja dėl sunaikintų senų žvejybos laivų, dėl žemės ūkių stambinimo proceso, skatinamo ES. Bet tai yra kiekybiniai ir kokybiniai pažangos parametrai, kurie vyksta kiekvienoje valstybėje.
Žinoma, mūsuose tebevyrauja kone paniška baimė, kad neatsidurtume posūnio ar podukros vietoje – tai buvusios okupacijos sindromo reliktai. Neseniai Lietuvos nacionalinė futbolo rinktinė buvo susitikusi su prancūzais. Pralošėme. Taip ir turėjo įvykti, nes žaidėme perdaug gynybinį futbolą. Tačiau kiek sukilo diskusijų, kad teisėjas neįskaitė įvarčio prieš tai įžvelgęs mūsiškių pražangą. Tikriausiai, ta pražanga ir buvo, tačiau toks teisėjavimo stilius kai kuriems žmonėms priminė Sovietų Sąjungos laikus. Vis dėlto, žmonės pagarbiai įvertino brito teisėjo veiksmus pakartotinėse rinktynėse, nors žaidimas ir vyko Prancūzijoje. Taigi, iš postsovietinės erdvės išnirę, esame dar vis smarkiai jautrūs, ir be galo malonu, kada vakariečiai nesuteikia dingsties mums pasijusti skriaudžiamiems. Net ir per futbolo rungtynes.
O ką mes patys spėjome ar bent galime duoti Europos Sąjungai? Materialine prasme – dar ne per gausiai. Tačiau dvasine kultūrine prasme – labai daug. Mūsų išsilavinę specialistai ir ypač mokslininkai vertinami visur ir visose ūkio srityse, Lietuva turi be galo turtingą meno paveldą ir potencialą, esame išsaugoję pamatines krikščioniškas dorovines vertybes bei svetingumą. Individualios filosofijos persunktoje visuomenėje tos vertybės įgyja išraiškingas dimensijas.

 

 


Will Lithuanian Transport Survive Global Challenges?

Ar Lietuvos transportas nepaskĘs
globaliŲ iŠŠŪkiŲ audrose?

 

Dr. Algirdas Šakalys, Head of the Competence Centre of Intermodal Transport and Logistics and Senior Researcher, discusses transportation issues with the staff-writer of the magazine Business and Exhibitions Lithuanian Economic Review Rimantas Šlajus.


Dear Director, you, as the noted scientist, important figure in the national transportation system, a person who formerly in the President’s Office and today in the Government is engaged in practical integrational work could, probably, give the most clear definition of what intermodal transportations mean. Please tell us what the players of intermodal transportations are and what functions they perform.

To put it short, intermodal transport means the transportation of goods (freight) in one and the same loading unit (container, trailer) which uses two or more modes of transport, without moving the goods themselves in changing modes. There are two most important goals in developing and promoting intermodal transport.
The first is improvement of co-action of different modes of transport in consideration of globalisation challenges and the needs they produce. The second goes reaching the balance between road transportations and other modes of transport with the purpose to reduce traffic jams on the main road transport arteries.
This is why the increase of freight transportations by railways, short-distance sea and inland water routes is among the key priorities in the development of the intermodal transport.At the moment, actually, we very often speak about co-modality which targets to the most efficient use of all transport modes and units (vehicles) within the same transportation chain without clear priority to any of them.
The reason is that the road transport makes any of the transportation chains more flexible and enhances its efficiency.
Anyway, multi-modal transport development is targeted to transportation of long-distance freight by railways and sometimes by water routes, while short-distance freight is delivered by roads to transport hubs or logistics centres or distributed to end-consumers.

What are socio-economic advantages of intermodal transportations? Does such a complex transportation and logistics scheme serve its purpose (in terms of safety, reloading, etc.)?

The European experience shows that intermodal transportation systems enable to cut down transportation costs by 12-20 percent. As regards the complexity of transportation and logistics systems we should bear in mind that intermodal transportation-logistics-distribution chains are being or have been formed as direct reaction to market globalisation challenges and not emerged as artificially created schemes. Presently, individual carriers are in the possession of very limited competition advantages.
This is why it is no secret that it is not individual companies but transportation-logistics-distribution chains that become successful global market players. It’s very important to achieve the most efficient interaction of different segments of this chain so as Lithuania, although surviving hard times, is not left outside these processes.

Also, legal environment is very important for intermodal transportations, particularly in crossing state borders. How developed is Lithuania’s legal system in terms of intermodal transportations?

Still much has to be done to create legal environment favourable for the development of intermodal transport in Lithuania. Therefore, the action plan implementing the Programme of the Fifteenth Government of the Republic of Lithuania provides for preparation of a special study for identification of barriers in the development of intermodal transport and preparation of necessary draft legal acts by the end of 2009. These actions should help to eliminate problems preventing the development of intermodal transport. Also, similar measures are implemented on the European Union level.

During the meeting of the Competence Centre of Intermodal Transport and Logistics and the European experts an initiative was launched to establish the Association of South Baltic Sea Region. Why do we need such an association and what practical or scientific tasks will it implement?

Two months ago, here, in Vilnius, we had a meeting with partners from southern Sweden (Blekinge and Scania regions), Denmark, Germany (Mecklenburg-Pomerania) and Kaliningrad Region which was convened to discuss the significance of the role of the transport system of South Baltic Sea Region in the development of international trade, also creation of the efficient intermodal East-West transport corridor which would enhance the competitiveness of this region on the international markets of transport services. It was decided that a specific organisation should be founded to coordinate this work.
The potential partners are holding on the discussion whether the Association of South Baltic Sea Region should be a universal structure or rather a specific institution engaged in coordination of the transportation-logistics system. In any case, the new association will bring together representatives of transport business, transport science and administration institutions from five or more countries who are interested in transport development within the region and its competitiveness enhancement on the international scale.

Lithuanian transport scientists and experts are already actively participating in INTERREG projects.

The Competence Centre of Intermodal Transport and Logistics of Vilnius Gediminas Technical University in cooperation with foreign partners participates not only in INTERREG projects but also prestigious EU Framework Programmes. In the latest Seventh Framework Programme, we, together with partners, have been granted financing for two projects (BE LOGIC and B2B LOCO) in two first competitive calls of this programme.

Do always market and transport globalisation phenomena and research programmes bring tangible benefits? Does this mean that Lithuanian carriers face new rivals - powerful international companies?

I wish to underline that INTERREG and other EU co-financed programmes in which our centre that successfully participates in transnational tenders is involved do not form or create globalization phenomena.The situation is vice versa, they help the Lithuanian transportation business to faster acclimatize to globalisation processes. Moreover, this kind of communication encourages international cooperation as a response to globalisation challenges.

On the other hand, Lithuanian railway, road or ship owners could join the system of intermodal transportations more actively. Which, to you opinion, Lithuanian transport organisations could play this particular role best?

Here, in Lithuania, we already have such a structure. In 2007, on the initiative of our centre, the Lithuanian Technology Platform of Intermodal Transport was established. It is a new structure for cooperation in the field of transport which unites all major transport business structures, science and administrative institutions.
The Lithuanian Technology Platform of Intermodal Transport assists in upholding closer relations among sea, road and railway transport companies, so that they become even more competitive players of the intermodal transport market.

Intermodal transportations cannot survive without international logistics centres and the infrastructure they have. Has construction of such centres in Lithuania moved forward and how many should there be in Lithuania?

I am an optimist and hope that Lithuania sooner or later will move from the dead-point in constructing complex logistics centres in Kaunas, Klaipėda and Vilnius.

You, as the master of sports of international class of heel-and-toe and Vice-champion of the former Soviet Union, know very well how to evaluate the relation between distance and time.
Does Lithuania have any geographic and infrastructure advantages over its neighbours in the field of international transportations which could make delivery of commodities faster and cheaper? Does Lithuania benefit from these advantages?

If you expect me to start speaking about the ice-free Klaipėda Seaport, you will be disappointed. I consider it to be an old argument which, in the light of global warming and in the run of time, losses its significance. I am convinced that our trump card is initiative and thirst for innovations of businessmen working in the field of transport. It, undoubtedly, is the major precondition for the competitive advantages which will be developed notwithstanding what trials we are to face in the forthcoming future.

 

Dr. Algirdas ŠAKALYS, Intermodalinio transporto ir logistikos kompetencijos centro direktorius ir vyriausias mokslo darbuotojas, šia aktualia tema kalbasi su „Business and Exhibitions Lithuanian Economic Review“ žurnalistu Rimantu Šlajumi.

Gerbiamas direktoriau, kadangi jūs esate ne tik mokslininkas, bet ir, kaip vienas iš mūsų šalies susisiekimo sistemos vadovų, ilgą laiką dirbęs ir dirbantis praktinį integracinį darbą Prezidentūroje bei Vyriausybėje, be abejo, geriausiai ir žinote, ką reiškia sąvoka – intermodaliniai pervežimai, kuri, kaip išsiaiškinome, gerokai paini net ne vienam Lietuvos vežėjui? Apskritai, kas yra intermodalinio pervežimo dalyviai, ir kokias funkcijas jie turi atlikti?
Paprastai tariant, intermodalinis transportas yra prekių (krovinių) vežimas toje pačioje krovos priemonėje (konteineryje, treileryje), naudojant dvi ar daugiau transporto rūšių, kuomet keičiantis transporto rušims, pačios prekės nėra perkraunamos. Galima išskirti du svarbiausius intermodalinio transporto plėtros ir ir jos skatinimo tikslus. Pirmas, tai atskirų transporto rūšių tarpusavio sąveikos gerinimas, atsižvelgiant į globalizacijos iššūkius ir jos nulemtus poreikius. Antra, tai krovinių srautų tarp automobilių transporto ir kitų transporto rūšių subalansavimas, mažinant kamščius pagrindinėse kelių transporto arterijose. Todėl siekis didinti pervežamų krovinių kiekį geležinkeliais, trumpais nuotoliais jūra ir vidaus vandens keliais yra vienas iš svarbiausių intermodalinio transporto plėtotės prioritetų.
Tiesa, dabartiniu metu vis dažniau yra kalbama apie „ko–modalumą“ (co–modality), siekiant kuo efektyviau panaudoti visas atskiroje transportavimo grandinėje naudojamas transporto rūšis ir priemones, vengiant griežtai skirstyti jas į daugiau ar mažiau prioritetines. Taip daroma todėl, kad automobilių transportas bet kokiai transportavimo grandinei suteikia daugiau lankstumo ir didina jos operatyvumą. Tačiau, bet kokiu atveju, plėtojant intermodalinį transportą, svarbu pasiekti, kad ilgesniais nuotoliais kroviniai būtų vežami geležinkelių transportu ar, esant galimybėms, vandens keliais, o į transporto mazgus ar logistikos centrus trumpesniais nuotoliais suvežami arba iš jų paskirstomi galutiniams vartotojams – automobilių transportu.

Taigi, kokius ekonominius ir socialinius pranašumus demonstruoja intermodalinio gabeninimo būdas? Ar realiai tokia grandiozinė transportavimo ir logistikos schema pasiteisina (saugos, perkrovimų atžvilgiu ir pan.)?
Europos šalių geroji patirtis rodo, kad įdiegus modernias intermodalinio transporto sistemas, transportavimo išlaidas galima sumažinti net 15–20 proc. Kalbėdami apie transportavimo ir logistikos schemų „grandioziškumą“, turime prisiminti, kad intermodalinės transportavimo–logistikos–distribucijos grandinės formuojasi ar susiformavo ne pagal kieno nors parengtas dirbtines schemas, o kaip tiesioginis atoveiksmis rinkų globalizacijos iššūkiams. Pavieniai transporto vežėjai naujomis sąlygomis turi ribotas konkurencines galimybes. Todėl ne paslaptis, kad globalioje rinkoje pagrindiniais žaidėjais tampa ne atskiros kompanijos, o ištisos transportavimo–logistikos–distribucijos grandinės. Tačiau labai svarbu pasiekti kuo efektyvesnę tarpusavio sąveiką tarp atskirų šios grandinės segmentų. Kad ir išgyvendama sunkmetį, Lietuva neturi likti šių procesų nuošalėje.

Kadangi intermodaliniam transportui, matyt, yra labai svarbi teisinė aplinka, ypač pervažiuojant valstybės sienas, norėtume sužinoti, ar mūsų šalis tam šiuo atžvilgiu yra pakankamai pasiruošusi?
Siekiant mūsų šalyje sukurti intermodaliniam transportui palankią teisinę aplinką reikia daug ką padaryti. Todėl penkioliktos Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane iki 2009 m. pabaigos yra numatyta, atlikus specialią studiją, identifikuoti intermodalinio transporto plėtros kliuvinius ir parengti reikiamų teisės aktų projektus, kuriuos įgyvendinus būtų panaikintos šiam tarptautiniam procesui trukdančios problemos. Be to, nemažas darbas šioje srityje yra atliekamas ir visos Europos Sąjungos mastu.

Jūsų vadovaujamas centras Vilniuje buvo surengęs susitikimą su Europos šalių atstovais, kuriame buvo iškelta iniciatyva įsteigti Pietų Baltijos regiono asociaciją. Kam simpoziumo dalyviams prireikė tokios organizacinės struktūros? Kokius praktinius ar mokslinius uždavinius ji būtų pajėgi įgyvendinti?
Taip, iš tiesų, prieš gerus porą mėnesių mes Vilniuje buvome susitikę su suinteresuotais partneriais iš pietinės Švedijos (Blekingės ir Skanės regionų), Danijos, Vokietijos (Meklemburgo–Pomeranijos žemės) ir Kaliningrado srities, kur svarstėme įvairius variantus dėl pietinės Baltijos jūros regiono transporto sistemos vaidmens didinimo plėtojant tarptautinę prekybą, taip pat – kaip suformuoti efektyvų intermodalinį Rytų–Vakarų transporto koridorių, kuris leistų padidinti šio regiono konkurencinį pajėgumą tarptautinėse transporto paslaugų rinkose. Buvo pripažinta, kad būtina organizacinė struktūra, kuri galėtų koordinuoti šį darbą. Tarp potencialių partnerių diskusija tebevyksta tik dėl to, ar tai bus Pietų Baltijos jūros regiono asociacija, kaip universalesnio tipo struktūra, ar labiau į transportavimo – logistikos proceso koordinavimą orientuota institucija. Tačiau, bet kokiu atveju, ši struktūra vienys transporto verslo, transporto mokslo ir administracinių institucijų atstovus iš penkių ar daugiau šalių, kurie suinteresuoti šio regiono susisiekimo plėtra ir jo konkurencingumu tarptautinėse rinkose.

Lietuvos transporto mokslininkai bei specialistai, berods, jau aktyviai dalyvauja INTERREG projektuose?
VGTU Intermodalinio transporto ir logistikos kompetencijos centras kartu su partneriais iš užsienio dalyvauja ne tik regioniniuose INTERREG programos projektuose, bet taip pat ir ES prestižiniuose FRAMEWORK programos projektuose. Naujausioje ES FRAMEWORK 7 programoje kartu su partneriais esame laimėję dviejų projektų (BE LOGIC ir B2B LOCO) finansavimą pirmuose dvejuose šios programos konkursiniuose šaukimuose.

Bet ar visada rinkos ir transporto globalizacijos reiškiniai bei juos aptarnaujančios programos duoda apčiuopiamą naudą? Juk Lietuvos vežėjų atžvilgiu tai reikštų, kad atsiranda galingos tarptautinės kompanijos – konkurentai iš kitų valstybių?
Noriu pabrėžti, kad nei INTERREG ar kitos ES ko–finansuojamos programos, kurių projektuose mūsų centras, sekmingai dalyvaujantis tarpatautiniuose konkursuose, nekuria ar neformuoja globalizacijos reiškinių. Greičiau, atvirkščiai, taip padedama mūsų transporto verslui adaptuotis prie globalizacijos procesų. Be to, toks bendradarbiavimas talkina sudarant palankų klimatą transnacionalinei kooperacijai, kad būtų įveikti globalizacijos iššūkiai.
Kita vertus, ar negalėtų ir mūsų šalies geležinkelių, kelių ar laivų savininkai aktyviau įsitraukti į intermodalinius pervežimus? Kokios, jūsų manymu, Lietuvos transporto organizacijos, konkrečiai, tiktų šiam vaidmeniui?
Manau, kad mes, Lietuvoje jau turime tokią struktūrą – 2007 m. mūsų centro iniciatyva įkurta Lietuvos intermodalinio transporto technologinė platforma. Tai naujo tipo transporto bendradarbiavimo struktūra, vienijanti visas svarbiausius transporto sektoriaus verslo struktūras, mokslo ir administracines institucijas. Lietuvos intermodalinio transporto technologinė platforma talkina palaikant glaudesnius ryšius tarp jūrų sektoriaus, kelių ir geležinkelių transporto bendrovių, kad jos taptų konkurencingais intermodalinio transporto rinkos dalyviais.

Intermodaliniams pervežimams, matyt, yra svarbūs tarptautiniai logistikos centrai su savo aptarnavimo infrastruktūra. Ar Lietuvoje jų projektavimas bei statyba yra jau pajudėję iš mirties taško, ir kiek jų turėtų būti šalyje?
Tebelieku optimistas, tikintis, kad Lietuva pagaliau įveiks tą, lyg užkeiktą nesėkmių ruožą, steigiant kompleksinius logistikos centrus Kaune, Klaipėdoje ir Vilniuje.
Jūs, kaip Sportinio ėjimo tarptautinės klasės sporto meistras bei buvusios Tarybų Sąjungos vicečempionas, be abejonės, labai gerai išmanote ir mokate įvertinti distancijos ir laiko kainos santykį. Ar turi Lietuva savo geografinių ir susisiekimo infrastruktūros pranašumų prieš savo kaimynes tarptautinio gabenimo srityje, kad krovinių gavėjus prekės pasiektų greičiau ir, galbūt, pigiau? Kiek kraštas sugeba tuos pranašumus išnaudoti?
Jeigu laukiate, kad dabar pradėsiu kalbėti apie neužšalantį Klaipėdos jūrų uostą, turėsiu jus nuvilti. Manau, kad tai daug kam pabodęs argumentas, ir, vykstant klimato atšilimui, laikui bėgant, vis mažiau turintis pagrindo.
Esu įsitikinęs, kad stipriausia mūsų pusė, – transporto verslo žmonių iniciatyvumas ir inovacijų troškulys. Tai, be abejonės, svarbiausia prielaida tų konkurencinių pranašumų, kuriuos neišvengiamai sukursime, kad ir kokie išmėginimai artimiausioje ateityje mūsų dar belauktų.




How KupiŠkis townsmen protect themselves from crisis

Kaip kupiŠkĖnai ginasi nuo krizĖs

Kupiškis district distinguishes from other Lithuanian regions. This part of Aukštaitija is characterized by the relief, nature and historical monuments featuring in this region only, also unique folklore and interesting customs. Kupiškis people, descendants of Selonians – a tribe of the Balts, are not only good singers, enjoying entertainment after work, but also industrious people willing and knowing how to adapt to the ever-changing economic fluctuations, informs Kupiškis district mayor Jonas JARUTIS to the journalist of „Business and Exhibitions Lithuanian Economic Review“ Rima Šereikienė.

Reviving of Lithuania and some separate regions of the country is related to the knowledge society and new technologies. Many opportunities come from the EU support funds. How Kupiškis district municipality uses it?
With partial usage of the EU funds, we strove for renewing the current education and science institution facilities, technological and technical basis, we enhance the attraction of Kupiškis region cultural institutions. Great attention is paid to the implementation of nature maintenance means in the territory of Kupos River, river valley territory, also water management system mounting, for the balanced water tourism development in Kupiškis (Lithuania) and Rezeknė district (Latvia), etc.
Kupiškis district municipality administration forms the image of Kupiškis city as an attractive center of the district and growing amounts of funds each year are granted for the repair works of city’s streets and sidewalks. Attention is also paid to the development of alternative and non-traditional occupations in village locations (establishment of ecological homesteads; more and more farmers occupy with non-traditional businesses, for example apiculture).
The goal of projects to be implemented – to secure a balanced development of Kupiškis district, rational usage of all resources by considering long-term needs, priorities and aims of national as well as European Union regional development, strive for bigger territorial social cohesion, better the regional development planning. Implementation of such puts to the betterment of living quality for the residents, reduction of their social isolation, creation of better conditions for education, work and business, stimulates attraction of investment, better usage of various resources, solutions for health, environment protection problems.

Many young people are interested in Kupiškis technology and business school. How do you stimulate entrepreneurship and how do you influence youth to stay in their homeland and stay apart from the second wave of migration?
Kupiškis technology and business school takes interest in the newest economic conditions, labour market, youth needs and that of their parents; they can get an education most demanded on the market.
Namely professions like waiters or barmen, hotel employees, manager assistants at trade companies, builders, decorators (builders), computer and orgtechnics operators, supplier of village business services, technical metal workers and welders. Hence, if we prepare specialists our country needs, we shall grow them up, support them and signs of migration cannot correct the demographic situation of our district. This school also organizes courses for re-qualification, improvement of professional skills and seminars.
Besides school, we also have Kupiškis youth center. It aims at implementing youth politics, recruitment of youth for solving relevant issues, development initiatives, common understanding and international co-operation with youth abroad, etc. Youth knows well what future is and what can be done for the sake of it...
Beside the initiation of entrepreneurship among youth, Kupiškis municipality supports business in many forms. We have established business support fund and provide help for small and medium size business owners during bank loan taking, we partially defray business establishment costs for creating working places (up to 5000 LTL), we currently support endeavour to keep working places for people. Bank credit owners are funded from the business establishment and development fund up to 80 percent of interest they pay. Priority activity of this year – provision of tourism, village tourism, hotel and other services, newly establishing enterprises. In a decade, more than 50 enterprises registered in Kupiškis district made use of the support fund.
Municipality Council supplements the fund financially during the year to satisfy the needs of all applicants keeping in line with the business support fund’s needs. In our opinion, only business encouragement can lead Lithuania away from crisis.

Ethnic culture of your land is famous in Lithuania and abroad. It may be that someone still does not know the well-known ancient wedding traditions of Kupiškis people. Therefore, our wish is to find out if the descendants of the old Baltic tribe – the Kurshes - indeed distinguish by the entrepreneurship skills and also cheerful inventiveness?
Local acting lovers successfully transferred wedding rituals and customs on the theatre stage in pre-war times of our country and during soviet times. Folk theatre group was established in 1965 and captivated audiences in Lithuania, Poland and Latvia with the “Ancient Kupiškis people wedding” performance. Play was shown for 600 times and became a proclaimer and symbol of national revival.
One who wishes to have a closer look at the ancient wedding rituals, is invited to Kupiškis ethnic museum. Educational programms in the museum give opportunity to the grooms and guests to be introduced to Kupiškis region wedding customs. We can also offer educational program “Wedding rituals’ in Kupiškis land“. Folk ensemble „Kupkėmis“ shall invite bride and groom together with their “veselykai” (guests) to have fun and do some dancing. On a wedding day, future family is invited to take part in educational program “Wedding with ancient shade” at Adomas Petrauskas museum.
During program, bride grooms will be introduced to the old wedding rituals and have opportunity to feel the “trials” of that time before the wedding: bride and groom will check each others quick wits and inventiveness, or verify their future. Singers from Uoginiai village will meet the “veselykai” and see them off with a song. In winter, a ride on a horse-driven cart is possible, and in summer – guests can use a “lineika” carriage.
The future husband and wife shall be reminded: those who get married on new moon – will be young for longer, on full moon – will be prosperous, on the waning moon – will be childless. But if they come to A. Petrauskas museum – they will never regret…


We will be celebrating the millennium of Lithuania’s name this year. The 2009 for Kupiškis – a year of traditional cultural festival „Lingaudala“. How does Kupiškis people prepare for that, what events have you planned?
The year 2009 – a double festival to Kupiškis people. It is 480 years since the title of our town was first mentioned in written chronicles. In 1480, the list of students at Krakow University had the name of „Stanislaus Johannis de Cupyshky“, and in many years, a tradition appeared to consider the year 1529 – a birthday of the town. But who knows. Maybe in time, historians shall find some new data about our region in the mazes of history.
This March cultural center of Kupiškis district municipality presented a monography Kupiškis. Gamtos ir istorijos puslapiai (Kupiškis. Pages of nature and history). This publishing and presentation of the monography was included into the Millennium Commemoration event program. Among the sponsors of the book – Lithuanian Millennium Commemoration Directorate and municipality of our district. Event program also includes Civic song and poetry competition at cultural center of Kupiškis district municipality.
District sportsmen also prepare for the millennium celebration. In July, Kupiškis culture and sports center shall organize a „Kupiškis Sea Regata“. It will be one of the greatest and most colorful sports events of this summer meant for the commemoration of Lithuania’s title millennium.
Events of the Lithuania’s Millennium shall also include a meeting of wood carvers, presentations of various publications related to Kupiškis region. Throughout the year, many events to commemorate this date will be held in the district center and village localities. They include: from international youth conference „My State” to traditional Assumption feast in Šimonys town.
This summer shall also be a summer of traditional international culture festival „Lingaudala“. We expect our partners from abroad: from Rezeknė district (Latvia), Volinsk district (Ukraine), Zgierz town and Zgierz locality (Poland), Kezmarok city (Slovakia) folklore collectives. We are also waiting for representatives from foreign municipalities we pursue to make closer relations with. These are – Postav district (Belarus), Kungalvė commune (Sweden), Stum city (Poland).
We hope to see the representative folk collective from Lancuch municipality (Georgia) and an official delegation from that region. „Lingaudala“ program also includes a celebratory session of district council with official delegations of foreign partners. We already have good practice in relations with foreign partners and even severalanniversaries. It is 10 years this year since the contract for cooperation and partnership was signed with Rezekne, Kezmarok and Zgierz local municipalities.
Therefore, our plan is to meet the Lithuanian Millennium and the 480th anniversary of Kupiškis city all shaped up and our town residents and guests shall receive a wide and thoughtful program of events.

 

 

 

Kupiškio rajonas gerokai išsiskiria iš kitų Lietuvos rajonų. Ši Aukštaitijos dalis pasižymi jai vienai būdingu reljefu, gamtos ir istoriniais paminklais, savita tautosaka ir įdomiais papročiais. Apie tai, kad kupiškėnai, baltų genties – sėlių palikuonys, yra ne tik dainingi, mėgstantys po darbų pasilinksminti žmonės, bet ir darbštūs, mokantys bei norintys prisitaikyti prie besikeičiančių ekonomikos vingių „Business and Exhibitions Lithuanian Economic Review“ žurnalistei Rimai Šereikienei pasakoja Kupiškio rajono savivaldybės meras Jonas JARUTIS.

Lietuvos ir atskirų jos kraštų atgaiva siejama su žinių visuomene, naujomis technologijomis. Tam nemažai galimybių suteikia atskiri ES paramos fondai. Kaip Kupiškio rajono savivaldybė sugebėjo jais pasinaudoti?
Dalinai pasinaudojus ES fondo lėšomis, buvo siekiama atnaujinti dabartinę švietimo ir mokslo institucijų infrastruktūrą, techninę ir technologinę bazę, didinti Kupiškio krašto kultūros įstaigų teikiamų paslaugų patrauklumą.
Didelis dėmesys skiriamas gamtotvarkos priemonių įgyvendinimui Kupos upės slėnio teritorijoje, vandentvarkos sistemų įrengimui, subalansuotai vandens turizmo plėtrai Kupiškio rajone (Lietuva) ir Rezeknės rajone (Latvija). Kupiškio rajono savivaldybės administracija, formuodama Kupiškio miesto, kaip patrauklaus rajono centro įvaizdį, kasmet vis daugiau lėšų skiria miesto gatvių ir šaligatvių remonto darbams. Skatinamos alternatyviosios ir netradicinės veiklos kaimiškose vietovėse – steigiami ekologiniai ūkiai, vis daugiau ūkininkų užsiima netradiciniais verslais, pvz. bitininkyste. Įgyvendinamų projektų tikslas – užtikrinti Kupiškio rajono darnų vystymąsi, racionalų visų išteklių panaudojimą, atsižvelgiant į ilgalaikius poreikius, nacionalinės ir Europos Sąjungos regioninės plėtros prioritetus ir tikslus, siekti didesnės teritorinės socialinės sanglaudos, gerinti regioninės plėtros planavimą. Jų įgyvendinimas prisideda prie vietos gyventojų gyvenimo kokybės gerinimo, socialinės atskirties mažinimo, geresnių mokymosi, darbo ir verslo sąlygų kūrimo, investicijų pritraukimo, įvairių išteklių geresnio panaudojimo, sveikatos, aplinkos apsaugos problemų sprendimo.

Nemažai jaunimo sutraukia Kupiškio technologijos ir verslo mokykla. Kokiu būdu skatinamas jaunimo verslumas, ir kaip siekiama paveikti, kad jį neįtrauktų pranašaujama antroji migracijos banga?
Kupiškio technologijos ir verslo mokykloje, atsižvelgiant į naujas ekonomines sąlygas, darbo rinkos poreikius, jaunimo ir tėvų norus, galima įgyti darbo rinkoje paklausą turinčias profesijas. Tai yra padavėjo ir barmeno, viešbučio darbuotojo, prekybos įmonių vadybininko padėjėjo, statybininko, apdailininko (statybininko), kompiuterio ir organizacinės technikos operatoriaus, kaimo verslų paslaugų teikėjo, technikos šaltkalvio remontininko ir suvirintojo specialybes. Vadinasi, jei mes ruošime mums reikalingus specialistus, juos auginsime, remsime, jokia migracija ženkliai negalės koreguoti mūsų rajono demografinės padėties. Taip pat šioje mokykloje organizuojami suaugusiųjų gyventojų perkvalifikavimo, kvalifikacijos kėlimo kursai ir seminarai.
Be šios mokyklos veikia ir Kupiškio jaunimo centras, kurio vienas tikslų – įgyvendinti jaunimo politiką, telkti jaunimą bendroms aktualioms problemoms spręsti, skatinti iniciatyvą, tarpusavio supratimą ir tarptautinį jaunimo bendradarbiavimą. Juk jaunimas puikiai supranta, kas yra ateitis, ir ką jis gali padaryti vardan tos ateities... Jeigu kalbėsime ne vien apie mūsų jaunimo verslumo skatinimą, turime paminėti tai, jog jau dešimt metų Kupiškio savivaldybėje įvairiomis formomis remiamas verslas. Įsteigtas verslo paramos fondas, kurio esmė yra padėti smulkiems ir vidutiniams verslininkams imti iš bankų paskolas, iš dalies padengti įmonės įsteigimo darbo vietų sukūrimo iki 5000 lt išlaidas, remiamos pastaruoju metu pastangos išlaikyti darbo vietas. Paėmusiems iš bankų paskolas verslui kurti ir vystyti fondas kompensuoja 80 proc. mokamų palūkanų. Šiais metais prioritetinė veikla – turizmo, kaimo turizmo, viešbučių, įvairių paslaugų teikimas, besisteigiančios įmonės. Per dešimt metų verslo paramos fondu pasinaudojo daugiau kaip 50 Kupiškio rajone registruotų įmonių. Savivaldybės taryba šį fondą papildo lėšomis metų eigoje, kad patenkintų visų pareiškėjų, atitinkančių verslo paramos fondo nuostatus, poreikius. Esame įsitikinę, kad tik verslo skatinimas įvairiomis formomis gali išvesti Lietuvą iš krizės.

Visoje Lietuvoje ir net užsienyje garsėja etninė jūsų žemių kultūra. Štai kas nėra girdėjęs apie garsiąsias senovines kupiškėnų vestuves? Tad ir norėtume sužinoti, ar senosios Kuršių genties palikuonys išties pasižymi ne tik verslumu, bet ir linksmu išradingumu?
Vietos vaidybos mėgėjai prieškario Lietuvos laikais ir sovietmečiu vestuvių ritualus ir papročius sėkmingai perkėlė į sceną. 1965 m. atsiradęs Etnografinio liaudies teatro kolektyvas vaidindamas spektaklį „Senovinės kupiškėnų vestuvės“ sužavėjo visą Lietuvą, gastrolės net siekė Lenkiją ir Latviją. Daugiau kaip 600 kartų parodytas spektaklis tapo lietuvių tautos Atgimimo šaukliu ir simboliu. O norintys iš arčiau stebėti senovines vestuvių apeigas kviečiami į Kupiškio etnografinį muziejų. Čia vykdomos edukacinės programos, kurių dėka jaunavedžiai ir svečiai galės susipažinti su Kupiškio krašto vestuviniais papročiais. Taip pat galime pakviesti užsisakyti edukacinę programą „Vestuvinių papročių tradicija Kupiškio krašte“. Folklorinis ansamblis „Kupkėmis“ pakvies jaunavedžius bei „veselinykus“ pasilinksminti ir smagius šokius sušokti.
Adomo Petrausko muziejuje siūlome savo vestuvių dieną besilankantiems muziejuje jaunavedžiams sudalyvauti edukaciniame užsiėmime „Vestuvės su senovės atspalviu“. Programos metu jaunavedžiai bus supažindinti su senaisiais vestuvių papročiais bei turės galimybę pajusti to laikmečio vestuvininkų „išbandymus“: autentiškoje muziejaus aplinkoje jaunavedžiai galės patikrinti vienas kito sumanumą ir išradingumą, išsiaiškinti, kokia ateitis jų laukia. Uoginių kaimo dainininkai ir sutiks, ir išlydės „veselinykus“ su dainomis. Žiemos metu čia galima pasivažinėti žirgo traukiamu važiu, o vasarą – lineika. Besiruošiantiems tuoktis, primins: kas kels vestuves per mėnulio jaunatį – ilgiau išliks jauni, pilnatyje – bus turtingesni, delčioje – bevaikiai. Bet jeigu per vestuves atvyks į A. Petrausko muziejų – nesigailės…

Šiais metais minėsime Lietuvos vardo tūkstantmetį. Kupiškiui 2009–ieji – tradicinio kultūrų festivalio „Lingaudala“ metai. Kaip Kupiškio krašto žmonės ruošiasi šiai dienai, kokie renginiai vyks?
2009 m. – dviguba šventė kupiškėnams. Šiemet sukanka 480 metų nuo to laiko, kai mūsų miesto vardas pirmą kartą buvo paminėtas rašytiniuose istorijos šaltiniuose.
Nors į 1480 m. Krokuvos universiteto studentų imatrikuliacijos (įrašymo į studentų sąrašus) sąrašus buvo įtrauktas tūlas „Stanislaus Johannis de Cupyshky“, per daugelį metų susiklostė tradicija miesto gimtadieniu laikyti 1529 m. Tačiau kas žino. Galbūt bėgant metams archyvų labirintuose istorikai suras naujų žinių apie mūsų kraštą.
Šių metų kovo mėnesį Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centre buvo pristatyta monografija „Kupiškis. Gamtos ir istorijos puslapiai“. Jos leidyba ir pristatymas buvo įtraukti į tūkstantmečio minėjimo renginių programą. Tarp pagrindinių knygos rėmėjų – Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija ir mūsų rajono Savivaldybė. Į renginių programą įtraukėme Pilietinės dainos ir poezijos konkursą, vykusį Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centre.
Tūkstantmečio paminėjimui ruošiasi ir rajono sportininkai. Liepos mėnesį Kupiškio mariose mūsų kūno kultūros ir sporto centras rengs „Kupiškio marių regatą“. Tai bus vienas didžiausių ir spalvingiausių šios vasaros sporto renginių, skirtų Lietuvos tūkstantmečiui. Į tūkstantmečio minėjimo renginių Kupiškio rajone programą įtraukėme medžio drožėjų plenerą, įvairių su Kupiškio kraštu susijusių leidinių pristatymus. Visus metus rajono centre ir kaimo vietovėse vyks gausybė šiai datai skirtų renginių. Jų spektras: nuo tarptautinės jaunimo konferencijos „Mano valstybė“ iki tradicinių Žolinės atlaidų šventės Šimonių miestelyje.
Šią vasarą sulauksime ir tradicinio, tarptautinio kultūrų festivalio „Lingaudala“ renginių. Jame tikimės išvysti mūsų partnerių užsienyje: Rezeknės rajono (Latvija), Manevičių rajono (Ukraina), Zgiežo miesto ir Zgiežo gmynos (valsčiaus, Lenkija), Kežmaroko miesto (Slovakija) folkloro kolektyvus.
Šventėje tikimės pamatyti ir atstovus iš užsienio savivaldybių, su kuriomis siekiame užmegzti glaudesnius bendradarbiavimo ryšius. Tai Postavų rajonas (Baltarusija), Kungalvės komuna (Švedija), Štumo miestas (Lenkija). Turime vilties, kad į festivalį atvyks Lančhučio municipaliteto (Gruzija) folkloro kolektyvas ir oficiali šio regiono delegacija. Festivalio „Lingaudala“ programoje numatytas iškilmingas rajono tarybos posėdis, kuriame dalyvaus ir oficialios užsienio partnerių delegacijos. Ryšių su užsienio srityje jau turime gražios patirties ir netgi sukakčių. Šiemet sukanka 10 metų nuo to laiko kai buvo pasirašytos sutartys dėl bendradarbiavimo ir partnerystės su Rezeknės, Kežmaroko ir Zgiežo gmynos (valsčiaus) savivaldybėmis.
Taigi Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį ir Kupiškio miesto 480–ąjį gimtadienį ruošiamės sutikti pasitempę, o mūsų rajono gyventojams ir svečiams pateiksime plačią ir turiningą renginių programą.


 

 


Trakai changes the town’s
face after becoming a resort


Kurortu tapĘ Trakai
keiČia savo veidĄ


A miniature wooden town is encircled by several lakes. This is Trakai we know.More, historical capital of ancient Lithuania fascinates with wooden architecture, medieval castles, magnificent scenery and at the same time - modern face of a town. Trakai can be proclaimed one of the most visited spots on the cultural tourism map. The former capital with all the ancient castles lies beside the current Vilnius metropolis and now is the Lithuanian tourism attribute.
Besides, Trakai now is the youngest resort of the state. The title was given last year and from that on changes came along. Hence, what is Trakai today in the eyes of Trakai District mayor Vincas KAPOČIUS.

What does the status of resort give to Trakai?

Townspeople and city guests receive more opportunities. Trakai develops tourism facilities, tidies the environment. Our wish is not only to propose visits to the castles, dinners at traditional karaite restaurants or beautiful landscapes. We attempt at offering more and more reasons for tourists to stay in our town for more than one day. Many new services appear and all of them are different. Trakai is a particular cultural heritage acknowledgment and leisure park under the sky. It will never be an urban town – more a town adapted to the tourists needs. Our cultural monuments, almost untouched nature with areas of crystal clear lakes are the biggest values open for everybody. The whole town itself and large share of surrounding localities belong to the territory of Trakai Historical National Park – a place worth visiting, taking a rest and recognizing.

What can you offer for the visitors of the town?

Our town and surrounding localities give all opportunities and conditions for having a rest in hotels, wellness centers, and village tourism homesteads. The whole set of services – starting with hotels, conference halls to water entertainment and beauty procedures are offered at tourism, wellness and recreation center „Trasalis“; we also have many recreational centers and homesteads surrounded by nature. The suburbs are all dotted by places for recreation and leisure.
It is safe to say that a certain industry of clean nature and cultural tourism without any aggressive impact on the environment is developing and materializes the idea of harmony. More and more opportunities appear for active leisure lovers. Two new cycling paths run from Trakai to Užutrakis mansion and Old Trakai – birthplace of Vytautas the Great. Many magnificent impressions can be experienced on the paths beside Trakai – Varnikai Botanical-Zoological Reservation path where flora from the Red Book can be found. Many water recreations with boats and ecological dingies.

Trakai is famous for the cultural heritage, what do you offer for sightseeing?

Trakai cannot be envisaged without the residencies of Lithuanian Grand Dukes of Island and Peninsula Castles, karaite ethnography, and sacred exhibitions. Tourists haunt the unrecognizably changed Užutrakis mansion. My offer is to visit Trakai Church which was funded by Vytautas the Great and this year commemorates a 600 years anniversary. Another attractive route would be Old Trakai – birthplace of Vytautas the Great where a Benedictine monastery is restored. By entering Trakai town – you are already surrounded by cultural heritage. By walking the Karaimu street in the Old Town, you may hear authentic karaite speech from the lips of townspeople. This is what Trakai is unique for.

The Lithuanian title millennium is associated with the ancient capital too. What is going on in Trakai?

One of the most magnificent events in the town – a night of museums in Trakai Island Castle on 15 May. For a decade, thousands of people huddle to the Medieval festival in Trakai Peninsula Castle – a true feast of live history.
This year, the feast shall be united with the festival of the town loudly announcing the start of tourism season and will be held on 6-7 June. There shall be an improvised European square where representatives of 14 cities of European states having partnership relations with Trakai, shall demonstrate their crafts and heritage.
The international wind instrument festival „Atataria vamzdžiai“ shall be held at the same time. A popular chamber music festival „Užutrakio vakarai“ shall invite audience from 19 July to 23 August. International music festival „Mes sveikinam Trakus“ shall be held on 3-9 August and Days of Crafts in the Island Castle shall appear on 15-16 August.
Trakai shall meet the new Lithuanian millennium full with events, reviving image of the town, hospitality, it will be an open town for the world and people.

More information on www.trakai.lt

 


 

Miniatiūrinis medinis miestas ežerų apsuptyje. Tokius daugelis matome Trakus. Tačiau istorinė Lietuvos sostinė žavi ne tik senąja medine architektūra, viduramžių pilimis, įstabiu kraštovaizdžiu, bet ir modernėjančiu miesto veidu. Trakai – viena iš labiausiai lankomų vietų šalies kultūrinio turizmo žemėlapyje. Šalia Vilniaus plytinti senoji sostinė su pilimis yra lyg visos Lietuvos vizitinė kortelė.
Be to, Trakai – jauniausias šalies kurortas. Šis vardas miestui suteiktas tik pernai ir jis gerokai paspartino permainas. Taigi, kokie Trakai šiandien, pristato Trakų rajono meras Vincas KAPOČIUS.

Ką miestui reiškia kurorto statusas?

Didesnes galimybes ir miestiečiams, ir Trakų svečiams. Mieste sparčiai plėtojama turizmo infrastruktūra, geriau tvarkoma aplinka. Siekiame, kad atvykusieji ne tik aplankytų pilis, pasivaišintų tradiciniais karaimų patiekalais, pasigrožėtų gamtovaizdžiu. Stengiamės, kad turistai surastų vis daugiau priežasčių mieste pasilikti ne vienai dienai, o ilgiau.
Todėl sparčiai daugėja naujų paslaugų, jos vis įvairesnės. Trakai – tai savotiškas kultūros paveldo pažinimo ir poilsio parkas po atviru dangumi. Miestas niekados nebus urbanizuojamas, o vis lanksčiau pritaikomas turizmo reikmėms. Kultūros paminklai, mažai civilizacijos paliesta gamta su skaidrių ežerų plotais yra didžiausios vertybės, atviros visiems. Visas miestas ir nemaža dalis jo apylinkių yra Trakų istorinio nacionalinio parko teritorija, kuri atverta ją lankyti, ilsėtis, pažinti.

Ką galite pasiūlyti miesto svečiams?

Ir mieste, ir jo apylinkėse – visos sąlygos pailsėti viešbučiuose, poilsio centruose, kaimo turizmo sodybose. Visą kompleksą paslaugų – nuo viešbučio, konferencijų salių iki vandens pramogų ir grožio procedūrų siūlo turizmo, sveikatingumo ir poilsio centras „Trasalis“, daug gamtos apsuptyje įsikūrusių poilsio centrų, sodybų. Trakų apylinkės nusėtos poilsiui skirtomis vietomis.
Galima sakyti, vis labiau plečiasi savita švarios gamtos ir kultūrinio turizmo industrija, kuri neagresyvi aplinkai, o atvirkščiai, įkūnija darnumo idėją. Vis daugiau galimybių atsiveria norintiems aktyviai ilsėtis. Iš Trakų driekiasi du nauji dviračių takai – į Užutrakio dvaro sodybą ir Vytauto Didžiojo gimtinę Senuosius Trakus. Nepakartojamų įspūdžių galima patirti keliaujant šalia Trakų plytinčio Varnikų botaninio–zoologinio draustinio pažintiniu taku ir surasti į Raudonąją knygą įrašytų augalų. Daug vandens pramogų valtimis ir ekologiškais laivais.

Trakai garsūs savo kultūros paveldu, ką siūlote pamatyti?

Trakai neįsivaizduojami be Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos – salos ir pusiasalio pilių, karaimų etnografijos, sakralinės ekspozicijų. Turistai vis dažniau lankosi neatpažįstamai pasikeitusioje Užutrakio dvaro sodyboje. Siūlau aplankyti atnaujinamą Vytauto Didžiojo funduotą Trakų bažnyčią, kuri šiemet mini 600 metų. Dar vienas patrauklus maršrutas – Vytauto Didžiojo gimtinė Senieji Trakai, kur restauruojamas Benediktinų vienuolynas. Atvažiavote į Trakus – ir jau esate kultūros paveldo apsuptyje. Neskubiai eidami senamiesčio Karaimų gatve galite išgirsti ir šių senųjų miesto gyventojų autentišką kalbą. Tuo Trakai ir nepakartojami.

Lietuvos tūkstantmečio vardas neatsiejamas ir nuo senosios sostinės. Kas vyks Trakuose?

Vienas iš įspūdingų renginių – muziejų naktis Trakų salos pilyje gegužės 15–ąją. Jau dešimtmetį tūkstančius svečių sutraukia Viduramžių šventė Trakų pusiasalio pilyje, tikri gyvosios istorijos atlaidai. Šiemet, birželio 6–7 dienomis, ji vyks kartu su miesto švente, kuri garsiai skelbs prasidėjusį turizmo sezoną. Jos metu įsikurs improvizuota Europos aikštė, kurioje savo amatus, paveldą demonstruos net 14 Europos šalių miestų, su kuriais Trakus sieja partnerystės ryšiai, atstovai. Tuo pat metu vyks tarptautinis pučiamųjų instrumentų festivalis „Atataria vamzdžiai“. Nuo liepos 19 dienos iki rugpjūčio 23 dienos kvies populiarus kamerinės muzikos festivalis „Užutrakio vakarai“. Rugpjūčio 3–9 dienomis vyks tarptautinis muzikos festivalis „Mes sveikinam Trakus“, o 15–16 dienomis – Amatų dienos salos pilyje.
Lietuvos tūkstantmetį Trakai sutiks ne tik renginiais, bet ir gražėjančiu savo įvaizdžiu, svetingumu, atvirumu pasauliui ir žmonėms.

 


The annual events in Trakai town

TRADICINIAI RENGINIAI TRAKUOSE

2009 m. 15 May,
Performed show „Muziejų naktis“

(The nights of museums) in Trakai Island Castle. The authentic atmosphere in Trakai Island Castle will take you back to ancient times and culture: attentive servants rush about, jesters and fakirs show theirs tricks, while the sounds of a tournament of knights come from the courtryards
(www.trakaimuziejus.lt).

2009 m. 6–7 June,
Trakai town medieval festival

The feast of city and citizens, guests and tourists, colourful processions, games for children and adults, concerts of various types of music (www.trakai.lt ).
On the territory of the Peninsular Castle guests may visit workshops temporarily set by craftsmen. Prime focus of this event is knights‘fights with swords, bats and battleaxes. (www.trakaimuziejus.lt).

2009 m. 19 July – 23 August (every Sunday),
Chamber music concerts “Užutrakio vakarai”

(The evenings in Užutrakis) in Užutrakis Estate and Park. Famous Lithuanian and foreign musicians take part in „Užutrakis vakarai“ project.

2009 m. 19–23 August,
International music festival „Mes sveikinam Trakus“

(„We greet Trakai“). The international music festival, in which participate both young and well known performers from Lithuania, music stars from Sweden, Great Britain and Germany. The concerts of various genre music (http://fanfareweek.trakai.lt/).

2009 m. 15–16 August,
Days of ancient crafts in Trakai Island Castle.

Plenty of unseen food and drink, jesters and fakirs show their tricks, the tournaments of knights, medieval musicians and dancers.
(www.trakaimuziejus.lt).

The dates of events may change. Detail information www.trakai.lt

Trakai Tourist Information Centre





2009 m. gegužės 15 d.
„Muziejų naktis“ Salos pilyje

Pažymint tarptautinę muziejų dieną, Trakų istorijos muziejus Salos pilies vartus atveria lankytojams naktį. Šio teatralizuoto šou metu lankytojai gali ne tik susipažinti su muziejaus ekspozicija naktį, bet ir pasinerti į viduramžių pilies gyvenimą: pašokti su senosios muzikos ir šokio ansamblio šokėjais, išmėginti drąsą pilies kalėjimo rūsyje, atlaikyti akistatą su budeliu, išbandyti akies taiklumą šaudant iš lanko ir net sulošti šachmatais su pačiu kunigaikščiu.
www.trakaimuziejus.lt

2009 m. gegužės 19–22 ir 25–29 d.
Trakų Salos pilyje spektaklis vaikams
„Našlaitė Elenytė ir Joniukas Aviniukas“

Bilieto kaina – 12 Lt. Grupių vadovams – nemokamai. (Įėjimo bilietai į pilį – iki mokyklinukams – nemokamai, vaikams – 6 Lt, suaugusiems – 12Lt). Bilietus galima bus įsigyti prieš spektaklį pačioje pilyje.
Rezervuoti galima tel. (8 5) 262 8159; (8 5) 262 4274

2009 m. birželio 6–7 d.
Trakų miesto viduramžių šventė

tradiciškai skelbia turizmo sezono pradžią. Visame mieste vyksta įvairios sporto varžybos, liejasi muzika ir dainos.
Šventę vainikuoja fejerverkai. www.trakai.lt
Kasmet birželio vyduryje Pusiasalio pilyje vyksta viduramžių šventė. Jos metu amatininkai gamina ir pardavinėja viduramžiškus dirbinius, savo meną demonstruoja riterių brolijos ir lankininkai. www.trakaimuziejus.lt

2009 m. liepos 19 – rugpjūčio 23 d.
Kamerinės muzikos koncertų ciklas
„Užutrakio vakarai”

Dalyvauja žinomi Lietuvos ir užsienio kolektyvai. Visi koncertai vyksta Užutrakio dvaro sodybos rūmų baliustradoje. www.trakai.lt

Rugpjūčio 3–9 d.
Tarptautinis muzikos festivalis „Mes sveikinam Trakus“

Festivalyje be gabaus jaunimo ir žinomų atlikėjų iš Lietuvos, dalyvauja muzikos žvaigždės iš Švedijos, Dž. Britanijos, Vokietijos ir kt. šalių. Festivalio ašis - fanfariniai ir kitų tipų pučiamųjų orkestrai, taip pat ir kiti žanrai, tokie kaip senoji muzika ir džiazas. http://fanfareweek.trakai.lt/

Rugpjūčio 15-16 d.
Amatų dienos Trakų Salos pilyje

Šventės metu viduramžių amatininkų tradicijas puoselėjantys meistrai demonstruoja savo išmonę, atskleidžia senųjų meistrų paslaptis. Renginio metu kulinarinio paveldo entuziastai pagal senovinius receptus gamina tradicinius viduramžių patiekalus. Svečius linksmina juokdarys, ateitį pranašauja ir stebuklingus užpilus gamina žiniuonės, kaunasi riteriai, dėl išmaldos pešasi ubagai, tvarką prižiūri rūstusis pilies budelis.
www.trakaimuziejus.lt

Renginių datos gali keistis. Išsamią informaciją apie tradicinius renginius
Trakuose galima rasti www.trakai.lt

Trakų turizmo informacijos centras
Vytauto g. 69, LT-21001 Trakai
Tel./Fax. +370 528 51934
E-mail: trakaiTIC@is.lt

 


 

 

 

 

 

 

 

 


Development of Vilnius University Botanical Garden

Vilniaus universiteto botanikos sodo plĖtra

By Darius Ryliškis

Botanical Garden of Vilnius University was founded in 1781. Within 150 years, the garden has become an inseparable part of Vilnius University. The history took such turn that the Botanical Garden was moved from one place to another, while today it is situated in two places – Vingis Park and Kairėnai. The Botanical Garden is not only the largest by its area in Lithuania (199 ha) but also the richest by its plant collections. It grows plants of about 10 000 names belonging to 190 families and 886 genera. Research projects implemented by the Botanical Garden have been recognised in Lithuania and outside it. The garden has the Lithuanian Coordination Centre of Ornamental Plants Genetic Resources, Centre for Registration of Ribes L. and Rubus L. Genus Plants and the database, puts into practise diverse research programmes, international including. Botanical Garden intends to become the most visited place not only by Vilnius residents but people from all over Lithuania and foreign guests, is ready to meet all wishes and demands of the society (recreational, educational, etc.). The administration of the garden is implementing infrastructure development projects, organizes festivals and events for those who wish to have interesting and meaningful leisure.
2008 was one of the most significant years in the history of Botanical Garden of Vilnius University by the accomplished works and changes. The most impressive project in 2009, by its scope and investment, was “Adaptation of infrastructure of Botanical Garden of Vilnius University for tourism needs” (SPD2004-ERDF-3.4.1.-04-06/0013/ParS-12500-1591). The project value was 7.3 million Litas, of which 4.9 million litas arrived from the European Regional Development Fund (ERDF) and 1.6 million litas was allocated by the Lithuanian Government.
The aim of the project was to open a modern and attractive tourism centre in Botanical Garden in Kairėnai on the basis of the rich nature resources, existing infrastructure and heritage, also create conditions for private businessmen to develop tourism services.
In the result, the special plan for protection of immovable cultural heritage in Kairėnai manor estate was prepared what opened possibilities for the development of new investment projects in an area of 170.5 ha, attract private capital. Three buildings were reconstructed (architectural monuments of the 19th century) and adapted for tourism needs. Lithuanian Nature Museum will soon be opened in the former stabling of Kairėnai manor; the first permanent exposition has been dedicated to geology in Lithuania; the museum has hosted the painting exhibition of the inspector of Botanical Garden K. Pošinskis. Two floors of Kairėnai manor mill were reconstructed into an information centre with a library; a café will be opened on the ground floor. WC was arranged in a former coach house.
Many other although inexpensive but important and easily noticeable works have been done: creation of the new information system with information stands, boards and pointers; building a picnic area, 2 roofed rest sites, a children playground, 12 rest sites with outdoor furniture and litter-boxes, 34 benches in parks; improvement of roads, parkings and paths; installation of illumination on the main entrance to the garden; replacement or repair of a part of a fence around the garden.
Japanese gardens are becoming a pride and centre of attraction in many gardens of the world. Botanical Garden of Vilnius University with the help of the Embassy of Japan has started cooperation with two founders of Japanese gardens – Hiroshi Tsunoda and Hajime Watanabe. The Japanese specialists have visited the Botanical Garden, got fascinated with the beauty of Kairėnai landscape and its potential for a Japanese garden. In 2003, the Botanical Garden was given the project of the Japanese garden as a gift.
The project is very close to the traditional Chisen-Kaiyu-skiki Japanese garden, although it envisages a possibility to build a tea-house. The Japanese garden project was launched in November-December 2008 and received the support of Vilnius City Municipality. Cranes and excavators were used to move the stones, the heaviest of which was 25 tones; the waterfall and many landscape elements were formed under the project. Archaeological excavations of the second manor were conducted in 2007, conservation of sub-structures was done in 2008 and the same year they were opened for public.
Kairėnai manor was famous for its stud-farm. The stabling- coach house built in the 19th century was even bigger than the main manor-house. With the help of the EU structural funds, the stabling was reconstructed to house the Lithuanian Nature Museum. Thus, horses which are and hopefully will be raised in the Botanical Garden will be kept in a new stabling construction of which is soon to be completed (A. Lapėnas project). In the 19th century, Kairėnai manor had a six-horse coach and was very proud of it, and even today visitors of the garden are invited to have a ride by this coach. Botanical Garden of Vilnius University hosts cultural events (concerts, art exhibitions), among the most popular are the International Biological Diversity Day (23 May, 2009) and earth art exhibitions (opening on 12 September this year). Botanical Garden is open for individual visitors who may use the new illustrated guidebook, also tourist groups which may order the services of a guide.

 

 

Darius Ryliškis

Vilniaus universiteto (VU) botanikos sodas įkurtas 1781 m. Per daugiau nei 150 metų gyvavimo laikotarpį sodas tapo neatsiejama Vilniaus universiteto dalimi. Istorinės aplinkybės lėmė, kad Botanikos sodas net keletą kartų kėlėsi iš vienos vietos į kitą, o dabartiniu metu disponuoja net dviem žemės plotais (Vingyje ir Kairėnuose). Šiuolaikinis VU Botanikos sodas ne tik didžiausias Lietuvoje (bendras plotas 199 ha) bet ir turtingiausias augalų kolekcijomis.
Čia auginama apie 10 000 pavadinimų augalų, priklausančių 190 šeimoms, 886 gentims. VU Botanikos sodo moksliniai - tiriamieji darbai pripažinti tiek mūsų šalyje, tiek užsienyje. Čia veikia: Lietuvos dekoratyvinių augalų genetinių išteklių koordinacinis centras, Europos Ribes L. ir Rubus L. genčių augalų registracijos centras su duomenų baze, vykdomi net kelių mokslo programų, tarp jų ir tarptautinių, darbai. Kartu VU Botanikos sodas siekia tapti ir kuo gausiau lankomu, pačius įvairiausius plačiosios visuomenės poreikius (rekreacinius, švietėjiškus ir kt.) tenkinančiu, ne tik vilniečių, bet ir kitų Lietuvos vietovių žmonių bei mūsų šalies svečių mėgstamu objektu. Įgyvendinami sodo infrastruktūros plėtros projektai, organizuojamos šventės, renginiai skirti tiems, kas nori įdomiai, turiningai ir gerai praleisti laiką. Jeigu vertinsime pagal atliktus darbus ir įvykusius pasikeitimus, 2008 metai buvo vieni ryškiausių VU botanikos sodo istorijoje.
Tiek nuveiktų darbų mastais, tiek investuotomis lėšomis įspūdingiausias 2009 m. įgyvendintas projektas „Vilniaus universiteto botanikos sodo infrastruktūros pritaikymas turizmo reikmėms“. Bendra projekto vertė - 7,3 mln. Lt, iš jų: Europos Sąjungos Regioninės plėtros fondo parama – 4,9 mln. Lt, Lietuvos Respublikos paramos lėšos – 1,6 mln. Lt.
Projekto tikslas buvo sukurti VU botanikos sode Kairėnuose patrauklų, šiuolaikišką turizmo centrą išnaudojant turtingus gamtinius resursus, esamą infrastruktūrą bei paveldą, taip pat sudaryti sąlygas privačiam verslui plėtoti turizmo paslaugas.
Įgyvendinus projektą parengtas Kairėnų dvaro sodybos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas, įgalinantis didžiulėje teritorijoje (170,5 ha) plėtoti naujus investicinius projektus pritraukiant šiems tikslams ir privatų verslą.
Rekonstruoti trys pastatai (XIX a. architektūriniai paminklai), pritaikant juos lankytojų ir turizmo reikmėms. Buvusioje Kairėnų dvaro arklidėje pradėjo kurtis „Lietuvos gamtos muziejus“, pirmoji nuolatinė ekspozicija skirta Lietuvos geologijai, muziejuje įvyko ir botanikos sodo inspektoriaus K. Prošinskio (1859?1936) piešinių paroda. Buvusio Kairėnų dvaro malūno du aukštai pritaikyti informaciniam centrui su biblioteka pirmajame aukšte, pritraukus privačias investicijas, kuriasi kavinė. Buvusioje vežiminėje – įrengtas viešas tualetas.
Nuveikta daug gal ne tokių brangių, bet lankytojams gerai pastebimų darbų: sukurta nauja informacinė parko sistema su informaciniais stendais, lentomis, rodyklėmis įrengta piknikų vieta, 2 pavėsinės, vaikų žaidimo aikštelė, 12 poilsio vietų su lauko suolais, stalais ir šiukšliadėžėmis, pastatyti 34 parko suolai; pagerintos esamų sodo kelių, dviejų parkavimo aikščių, takų dangos; įrengta pagrindinio įėjimo į sodą tako apšvietimo linija, pakeista ar suremontuota dalis sodą juosiančios tvoros.
Daugelio pasaulio sodų pasididžiavimu, dideliu kultūrinės traukos centru tampa japoniški sodai. VU Botanikos sodas padedamas Japonijos ambasados Lietuvoje užmezgė ryšius ir jau keletą metų bendrauja su dviem japoniškų sodų kūrėjais ? Hiroshi Tsunoda ir Hajime Watanabe. Apsilankę VU botanikos sode, jiedu susižavėjo natūralaus Kairėnų landšafto grožiu ir galimybėmis jį panaudoti kuriant japonišką sodą. 2003 m. buvo padovanotas japoniško sodo projektas, kuris, tikriausiai, artimiausias tradiciniam Chisen-Kaiyu-skiki japoniškam sodui, nors yra numatyta galimybė pastatyti ir arbatos namelį.
2008 m. lapkričio?gruodžio mėnesiais japoniškame sode pajudėjo projekto įgyvendinimo darbai, kuriuos parėmė Vilniaus miesto savivaldybė. Kranais ir ekskavatoriais buvo dėliojami akmenys, didžiausias iš jų svėrė 25 tonas. Suformuota krioklio vaga, dalis projekte numatytų landšafto elementų. 2007 m. atlikti archeologiniai antrųjų dvaro rūmų tyrimai, o 2008 m. – šių rūmų pamatai buvo konservuoti ir atidengti eksponavimui. Jau nuo seno Kairėnų dvare buvo auginami žirgai. XIX a. statytos dvaro arklidės ? karietinė net buvo didesnės už reprezentacinius rūmus.
Tačiau šis pastatas, įgyvendinus ES struktūrinių fondų remiamą projektą, pritaikytas „Lietuvos gamtos muziejui“. Tad žirgus ir arklius, kurių VU botanikos sode visada buvo ir, tikėsimės, bus, planuojama apgyvendinti naujame žirgyne, kurio statyba jau įpusėjo (projekto autorius A. Lapėnas). Kairėnų dvaras XIX amžiuje garsėjo šešiais žirgais kinkoma karieta. tai ir dabar tęsdamas tradiciją VU botanikos sodas siūlo lankytojams pasivažinėti puošnia senovine karieta.
Sode vyksta įvairūs kultūriniai renginiai (koncertai, meno parodos), iš jų populiariausi – Tarptautinė biologinės įvairovės diena (2009 m. vyks gegužės 23 d.) ir žemės meno parodos (šiemet atidarymas rugsėjo 12 d.). Sode laukiami tiek pavieniai lankytojai, kuriems pernai išleistas gausiai iliustruotas vadovas apie sodą, tiek grupės, kurioms galima užsisakyti gidą.

 


 

 

 


The shop pulsates
in the fashionable trends
from international exhibitions

Salone siauČia tarptautiniŲ parodŲ
mados vĖjai

Although spring revives outside the window and warm outfits shall be frown away, it does not seem that the cold season is finished at the leather and fur salon „Karališkas tigras“. In the kingdom of fur and leather outfits, among luxurious sable and beaver furs, warmth is always there. The owner of salon, Mr. Mečislovas SUBELIS, tells B&E readers how fur influences life and how participation in exhibitions for him as a businessman was a time of widening his outlook and cognizing business subtleties.

„Karališkas tigras“ sells products of only the best European fur and leather producers. In the beginning you could offer fur or leather products of a couple of manufacturers, now salon suggests goods from more than thirty best producers of fur and leather in Europe.
Why you chose to walk the hardest way and sell fur and leather products of several producers?

Yes, I could choose a more simple way, put less effort and don’t bother. But I think I did not miss. The taste of our countrymen varies much from that of the foreigners. Therefore, if I would offer furs or leather products of one and only producer I would have to say good-bye to my business.
Our customers have different tastes: some like fur reflecting French elegancy, others prefer „water free“ jackets related to Finnish practicality, the third ones choose fur products with kitsch details...

You participate in exhibitions for ten years, as long as the salon is open. What does this participation give to you? Can you adopt fur fashions from there to Lithuania?

Participation in exhibitions gives a certain baggage of knowledge. I can get acquainted with fashion winds out there and start managing them at home. Fashion tendencies differ of course, but women like to look like women. And fur gives them this opportunity.
Interesting notice: participation in exhibitions gives me some insight into the clients mind. When fur is demonstrated by the models, they can cheat you a little: they show fur from the best side only. But when I go with my colleagues, I ask them to put on the same fur and demonstrate it to me.
Sometimes furs shown there are dedicated to shorter people than Lithuanians (often we must consider the sleeve length and other things). Any way, outfits will be meant for the clients of my salon and I have been fortunate to get acquainted with them. When in exhibitions, when looking around the stands, I care for every of my client. The existing one, and any potential of them. When being there, I need to guess the needs of every client.


Clients can find something more than black classic style furs or jackets in „Karališkas tigras“.

At our salon, we can offer more than thirty most famous, fashionable and luxurious fur or leather products and coats from Spain, Canada, Italy, France, Finland, Argentina and other states.
We can offer fur coats for the most capricious client as long as 80 percent of production we offer are classic products and the remaining 20 percent belong to the „crazy“ style category... They can be worn by people loving to express their rebellious soul with clothes...
Prices at out salon differ from those at foreign fur and leather salons. But if I would apply the same prices as abroad, clients and business partners would also find it incomprehensible. Therefore, we run oursalon on the strict principles of pricing allowing to present the affordable price for the preferred item.

What can a customer expect for while entering the door of one of most luxurious fur and leather salons?

Every customer shall leave our salon pleased. We will welcome them and let them feel like masters here, i.e. clients will have opportunity to bargain for the item they like. We are pleased that our clients come back to us. Our salon does not have a rule that only rich people can shop here. No. People with average income shop here too.
Our salespersons also give advice on the maintenance of your fur and leather jackets or can tell about the newest fashion winds on the market. It seems our mission is complete – we can offer products of the highest quality and exceptional servicing for every client irrespective of the size of their wallet.

 


 

Nors už lango pavasarėja ir šiltus rūbus skubame numesti šalin, odos ir kailių salone „Karališkas tigras“ nepanašu, kad šaltasis sezonas baigėsi. Čia, kailių ir odinių dirbinių karalystėje, tarp prabangių sabalų ar nuostabių bebrų kailinių visada dvelkia šiluma. O salono šeimininkas Mečislovas SUBELIS žurnalo B&E skaitytojams pasakoja, kaip kailiniai daro įtaką žmogaus gyvenime, kaip dalyvavimas tarptautinėse parodose praplėtė jo, kaip verslininko, akiratį bei padėjo pažinti šio verslo subtilybes.

Salone „Karališkas tigras“ prekiaujama tik garsiausių Europos kailių ir odos gamintojų produkcija. Verslo pradžioje klientams galėjote pasiūlyti vos kelių gamintojų kailinius ar striukes, dabar salone matome daugiau nei trisdešimties geriausių Europos kailių ir odos gamintojų dirbinius. Kodėl nusprendėte eiti sudėtingesniu keliu ir prekiaujate tokiu gausiu kailių ir odos rūbų asortimentu?

Taip, galėjau pasirinkti paprastesnį variantą, įdėti mažiau triūso, ir nekvaršinti sau galvos. Tačiau, pasirinkęs ne vieno ar kelių gamintojų pasiūta produkcija, neprašoviau. Juk mūsų tautiečių skonis labai skiriasi nuo užsieniečių siūlomo asortimento.
Taigi, jei salone prekiaučiau išskirtinai vieno gamintojo kailiais ar striukėmis, ko gero, greitai turėčiau atsisveikinti su šiuo verslu. Mūsų pirkėjų skonis itin įvairus: vieniems patinka kailiniai atspindintys prancūzišką elegantiškumą, kitiems mielesnės striukės „water free“, atspindinčios suomių praktiškumą, treti mėgsta kailinius gaminius su trupučiu kičo...

Tarptautinėse parodose dalyvaujate tiek, kiek gyvuoja salonas, - dešimtus metus. Ką suteikia dalyvavimas parodose? Ar galima pritaikyti jose demonstruojamą kailių madą čia, Lietuvoje?

Dalyvavimas parodose leidžia įgyti tam tikrą žinių bagažą. Taip pat – ir susipažinti, siaučiančiais ten, mados vėjais. Tada grįžęs galiu tuos vėjus pradėti valdyti. Be abejo, mados tendencijos skiriasi, tačiau visur moteris nori atrodyti tikra moterimi. O kailiniai jai tokią galimybę suteikia.
Dar vienas įdomus pastebėjimas: dalyvavimas parodose man suteikia galimybę geriau pažinti savo klientą. Kai kailinius demonstruoja manekenės, jos gali truputį tave apgauti - parodyti kailinius tik iš gerosios pusės.
Tačiau nuvykęs kartu į parodą savo kolegių paprašau, kad ir jos tuos pačius kailinius užsivilktų. Tuomet išryškėja, sakysim, kad galbūt demonstruojami kailiniai yra skirti labiau žemesniems žmonėms, nei lietuvaičiai (verta atkreipti dėmesį į rankovių ilgį ir pan.). Juk jie bus skirti mano salono pirkėjams, kuriuos per tiek metų spėjau pažinti. Tiek esantį, tiek potencialų. Dalyvaudamas parodose iš anksto modeliuoju kiekvieno mūsų kliento poreikius ir lūkesčius.

„Karališkajame tigre“ galima rasti ne tik juodus klasikinius kailinius arba ne tik paprastą striukę?

Šiame salone galime pasiūlyti daugiau nei trisdešimties garsiausių, madingiausių, prabangiausių kailinių gaminių ar odinių striukių bei paltų iš Ispanijos, Kanados, Italijos, Prancūzijos, Suomijos, Argentinos ir kitų šalių. Todėl kailinukus sau gali susirasti ir pats įnoringiausias klientas, mat, 80 proc. mūsų siūlomos produkcijos sudaro klasikiniai gaminiai. Na, o likę 20 proc., sakyčiau, sudaro „crazy“ stiliaus gaminiai… Juos gali dėvėti žmonės, kurie mėgsta, kad net jų vilkimi drabužiai atspindėtų jų maištingą sielą…
O gaminių kainos pas mus taip pat skiriasi nuo tų, kurios siūlomos užsienio kailių ir odos salonuose. Tačiau jei čia taikytume tokias pat kainas, kaip ten, likčiau nesuprastas tiek klientų, tiek verslo partnerių. Todėl šiame salone veikiama pagal griežtus kainodaros principus, leidžiančius pateikti tokią kainą, kad patikęs gaminys būtų įperkamas.

Ko dar žmogus gali tikėtis užsukęs į vieną prabangiausių kailių ir odos salonų?

Atėjęs čia žmogus neišeis nusivylęs. Mes jį priimsime ir leisime pasijusti šeimininku, t. y. jeigu nusprendė įsigyti tuos ar anuos kailinukus, jam bus suteikta galimybė derėtis. Smagu, kada pirkėjas įsigijęs rūbą, vėl po kurio laiko grįžta. Šiame salone nėra nuostatos, jog čia gali apsipirkinėti tik pasiturintys žmonės. Ne. Čia apsiperka ir žmonės, disponuojantys vidutinėmis pajamomis. Salono darbuotojos suteiks išsamią įsigyto gaminio priežiūros konsultaciją. Arba papasakos apie dabar vyraujančius mados vėjus. Vadinasi, mūsų misija įvykdyta – galime pasiūlyti aukščiausios kokybės gaminius bei išskirtinį aptarnavimą kiekvienam klientui, nepriklausomai nuo jo piniginės storio.

 


Exhibition Business Has the Future

ParodŲ verslas perspektyvus

The journalist Živilė Šlajūtė speaks to Tadas Dylys, Director of UAB “Autarė”, company which organizes the participation of Lithuanian companies in international specialized exhibitions abroad.

Which Lithuanian companies participated in international exhibitions most actively?
It’s no wonder that in recent years, construction, furniture and interior exhibitions recorded the largest number of exhibitors, exhibition areas and visitors. In the last decade, Eastern Europe experienced the significant growth of construction business and we were sure that areas reserved in construction, furniture and interior exhibitors were always on demand and would be purchased. Lithuanian exhibitors actively participate in exhibitions of industrial equipment, auto, pharmaceuticals, cosmetics and perfumery. They show slighter interest to participate in exhibitions of traditionally strong Lithuanian economic activities as textile, food and agriculture, and we practically do not participate in exhibitions of household appliances, security and protection, science and education.

Which, small or large, companies are among your regular clients?
Mainly it is small and mid-size companies looking for new niches in foreign markets. Large companies, probably, choose other methods to advertise their activities and products, or simply have well-established cooperation partners.

What are major problems that you face in organizing the participation of companies in foreign exhibitions?
We probably faced some problems soon after the establishment of the company. In the run of years, we have developed well-planed work methods and this is why we don’t have problems, while if they still emerge we deal with them very quickly and rationally. By all means, the current economic situation may affect us as well. For example, the number of Lithuanian companies at exhibitions in CIS significantly fell during the Russian economic crisis of 1999, however they became much more active on the European markets. So far, we do not feel the current economic crisis and hope that temporary financial problems will not impel Lithuanian companies to restrict their activities to the domestic market, refuse future development and economic progress.

What are the short-term goals and plans of the company? Are you intending to bring Lithuanian companies to absolutely new exhibitions?
We launched cooperation with foreign exhibition centres in 1994. Despite the economic crisis, all largest exhibitions will be organized. Even though it is not among our intentions to expand geographically, we will ship no less Lithuanian companies to exhibitions abroad and will reserve no smaller exhibition areas than last year. Statistical data clearly show that the number of Lithuanian companies participating in international exhibitions abroad decreased in the first quarter, while the exhibition areas reserved for the second quarter are the same as last year.

Nevertheless, the economic crisis discourages expanding geographically.
It is not the only reason. Even in the face of the crisis we see some kind of geographical tendency. Lithuanian companies go to exhibitions hosted by neighbouring countries, like Latvia, Belarus, Kaliningrad Region, Estonia, also to the Ukraine and Russia. However, their participation in exhibitions in more distant countries is not so active and therefore it is far more difficult to organize group participation in them.

What results does the participation in foreign exhibitions bring to Lithuanian companies?
First, participation means new partners. Some ten years ago, all business contacts with foreign partners were made during exhibitions. Today, there exist many more, cheaper and easier ways to start cooperation or make advertising, like, for example, websites that introduce to company’s activities, show production pictures or price lists. However, there are companies which choose other methods.
T-. In exhibition stands, they introduce to their products which may be tasted, tested and discussed on the spot. Another advantage of exhibitions is live communication with existing and potential partners.

Is there any special preparation of companies before they depart for exhibitions?
Companies which regularly participate in exhibitions are well-familiar with rules and regulations of their organisation, have information stands and, particularly large companies, specifically trained staff. Companies which decide to participate in an exhibition for first time will get organisation assistance from the hosts of an exhibition which will help to prepare participation documentation, design a stand, and arrange travel and accommodation.

Does exhibition organisation business have the future? Or, maybe, it tends to fail?
The first exhibitions in Germany were organized in the Stone Age. Regardless of modern communications (faxes, telephones, Internet, etc.) or transportations (cars, trains, planes, etc.), exhibitions were, are and will be organized, grow in size and, for sure, do not tend to disappear. In Germany today, exhibition areas occupy hundreds thousands square meters, attract thousands of exhibitors and millions of visitors.

 

Žurnalistė Živilė Šlajūtė kalbina Tadą DYLĮ, UAB „Autarė“, kuri organizuoja šalies įmonių dalyvavimą užsienyje vykstančiose tarptautinėse specializuotose parodose, direktorių.

Kokio šalies verslo sektoriaus įmonės aktyviausiai dalyvauja tarptautinėse parodose?
Nenuostabu, kad pastaraisiais metais, dalyvių skaičiumi, užimamu parodų plotu ir lankytojų srautais, ypač augo statybinės, baldų ir interjero parodos. Juk Rytų Europa išgyveno staigų šio sektoriaus augimą paskutinį dešimtmetį. Todėl mes visuomet žinome, kad rezervuoti plotai statybinėse, baldų ir interjero parodose bus iš anksto išpirkti. Pastaruosius keletą metų Lietuvos eksponentai aktyviai dalyvauja ir pramoninių įrengimų, automobilių, medicinos, kosmetikos ir parfumerijos parodose. Gal kiek sunkiau komplektuojamos tokios pramonės šakos, kaip tekstilė ir maisto bei žemės ūkio parodos, nors Lietuvoje tradiciškai jos stiprios. Praktiškai neturime eksponentų buitinės technikos, apsaugos ir mokslo tematikai.

Kokios įmonės kreipiasi į jus dažniausiai – didelės ar mažos?
Didesne dalimi tai mažos ir vidutinės įmonės, ieškančios savo nišų užsienio rinkose. Didelės kompanijos, galbūt, reklamuojasi kitais būdais arba tiesiog jau turi nusistovėjusius dalykinius ryšius.

Su kokiomis problemomis dažniausiai susiduriama organizuojant parodas?
Galbūt, pirmaisiais veiklos metais mums ir iškildavo sunkumų, bet jau seniai mūsų organizacinis darbas yra kruopščiai sudėliotas ir surikiuotas, todėl problemų neatsiranda, o jei ir atsiranda, tai jos būna operatyviai sprendžiamos. Nebent dabartinė ekonominė situacija gali turėti įtakos mūsų veiklai. Pavyzdžiui, 1999 m. vykusi Rusijos ekonominė krizė lėmė mažesnį kompanijų važiavimą į NVS parodas, tačiau tuomet žymiai išaugo mūsų įmonių aktyvumas Europos rinkose. Tiesa, kol kas dabartinė krizė mūsų nepalietė. Tikimės, kad trumpalaikiai finansiniai nesklandumai, nepaskatins Lietuvos įmonių užsidaryti vietinėje rinkoje, atsisakant veiklos plėtros planų ir ekonominio tobulėjimo.

Kokie šiuo metu naujausi jūsų planai, projektai? Ar ketinate vykti į naujas parodas, kuriose lietuviškoms įmonėms dar neteko dalyvauti?
Su užsienio parodų centrais bendradarbiaujame nuo 1994 m. Nežiūrint ekonominės krizės, visos didžiausios parodos, vykusios praeitais metais, vyks ir šiemet. Ir nors šiemet geografiškai plėstis neketiname, tikimės išvežti ne mažiau Lietuvos įmonių į užsienyje vykstančias parodas ir rezervuoti ne mažesnį parodų plotą, negu pernai. Tai atspindi ir pirmųjų mėnesių statistiniai duomenys. Štai pirmąjį ketvirtį vykusiose užsienio parodose, palyginus su praeitais metais, dalyvavo mažiau Lietuvos įmonių, o antrojo ketvirčio rezervuotas parodų plotas jau beveik susilygino su praeitų metų dydžiu.

Gal, vis dėlto, geografiškai plėstis neparanku ir dėl ekonominės krizės?
Ne vien dėl to. Net ir krizės metu matome tam tikrą geografinę tendenciją. Lietuvos įmonės masiškai važiuoja dalyvauti aplinkinių šalių parodose, pavyzdžiui, Latvijoje, Baltarusijoje, Kaliningrado srityje, Estijoje. Šiek tiek į Ukrainą bei Rusiją. Bet toliau atsiranda riba, kai įmonės į tolimesnes valstybes nebevyksta, arba vyksta pasyviau, po vieną. Todėl ir grupinį dalyvavimą tose parodose suorganizuoti sunkiau.

Ar daug naudos sulaukia lietuviškos įmonės dalyvaudamos tarptautinėse parodose?
Svarbiausia, žinoma, nauji ryšiai. Prieš kokį dešimtmetį dalykiniai kontaktai su užsienio partneriais būdavo užmezgami daugiausia per parodas. Dabar jau atsirado naujų, pigesnių produkcijos reklamos būdų. Pavyzdžiui, internetinėse svetainėse, gali sužinoti, kuo užsiima viena ar kita kompanija, pamatyti produkcijos nuotraukas ir kainoraštį. Net ir pačiai bendrovei savo produktą taip daug lengviau pristatyti. Bet, reikia pripažinti, kad taip taupo ne daug Lietuvos įmonių. Gražiai, turtingai ir sėkmingai veikiančių kompanijų Lietuvoje daugėja. Todėl, nors dalis įmonių, pasišauna savo produkciją ar paslaugas pristatyti kitais, paprastesniais būdais, atsiranda naujų kompanijų, kurios noriai dalyvauja parodose, suprasdamos šio reklaminio būdo pranašumą. Nes į parodą nuvažiavusi ir turinti savo stendą kompanija gali produktą pristatyti ne tik vizualiai, bet ir leisti jį paliesti, apžiūrėti. Be to, parodose labai vertinamas tiesioginis, gyvas bendravimas su galimais ar esamais partneriais.

Ar prieš parodas vyksta koks nors specialus įmonių paruošimas?
Kompanijos, kurios nuolat dalyvauja parodose, gerai išmano apie jų organizavimo tvarką ir reglamentą, ne viena turi ir savo paruoštus stendus, didesnės – net tam tikslui paskirtus žmones. Pirmą kartą parodoje dalyvauti nusprendusioms įmonėms baimintis tikrai nereikėtų. Didelę organizacinę patirtį turintys parodų rengėjai padės teisingai apiforminti dalyvavimo dokumentus, paruošti stendą, sutvarkyti kelionės ir apgyvendinimo klausimus.

Kaip vertinate parodų organizavimo verslą? Ar tai perspektyvu? Ar vis dėlto parodų verslas turi tendenciją nykti?
Vokietijoje parodos pradėtos organizuoti jau dvyliktame amžiuje. Tad kiek bebūtų atsiradę komunikacijos (faksai, telefonai, internetas ir t. t.), ar susisiekimo priemonių (automobiliai, traukiniai, lėktuvai ir t. t.), kiek jos bebūtų tobulėjusios, parodos vistiek išliko ir išliks, jos kasmet plečiasi, ir, tikrai, nežada mažėti. Toje pačioje Vokietijoje parodos užima šimtus tūkstančių kvadratinių metrų plotus, kasmet sutraukia dešimtis tūkstančių dalyvių ir milijonus lankytojų.

 

 

 

 


Tasting Full-bodied Wine,
Admiring Cooks’ Competition

Liejosi kvapnus vynas, varŽĖsi kulinarai

By Živilė Šlajūtė

The exhibition complex in Brno, Czech Republic, astounds by its size and grandeur. Once you look around, you are attracted by modern pavilions fascinating by their architectural solutions. The exhibition complex has a well-developed infrastructure, offers the exhibitors the best facilities, equipment, and inventory. Besides, beginning this summer, a new 15 thousand m2 modern hall will be opened designed to host various events, and will have a café, a cloak-room, a ticketing office and other facilities. This huge hall will be put for rent for concerts, congresses and large meetings.
In the complex, we were welcomed by curious and questioning staff. Soon we understood the reason for its curiosity: it was a very early morning in Brno and we appeared to be the first visitors. Well-disposed staff introduced us to the exhibition, although we were slightly disappointed to see just a few halls to be open.
The exhibition complex hosted the International Trade Fair for Gastronomy, Hotels and Catering G+H and the International Wine Fair Vinex. The primary idea of this exhibition which is organized every two years is to introduce to healthy organic food.
This year, the exhibition attracted even 170 participants from 13 countries of unique cuisine, like France, Spain, Republic of South Africa. We were attracted by the colouristic diversity of trademarks and brand names from so many countries, although the participants were not very forthcoming and once offered to start cooperation with Lithuania companies did not show large enthusiasm.
The Czech products and services dominated in the exhibition held in Brno. Czech products were also offered to taste at the Vinex fair. We were surprised to find such diversity of Czech wines: about 270 kinds of wine from 66 wine suppliers were put for tasting. The competition Grand Prix Vinex 2009 was organized to select the best wine supplier.
The healthy way of life fans could taste and buy organic wine and learn more about its production process. Visitors of the exhibition were introduced to the variety of wines, their production starting with grape picking to bottling. Those who were not interested in the wine history could uninterruptedly taste lots of wine brands.
Cooks’ competitions were probably the most interesting part in the exhibition. Cooks and chefs demonstrated their skills in spacious rooms behind the glass. They made traditional Czech dishes representing various regions of the country. It was a truly fascinating live show! The competition of men in white, rush, pleasant thrill, emotions, fresh food attracted crowds of viewers.
The exhibition that lasted three days was visited by over 8 thousand people. It was the best place to come for those who were looking for hotel and catering equipment, learn more about healthy food and high quality wine, meet potential partners or simply have good and entertaining time.

 

 

 

Živilė Šlajūtė

Čekijos mieste Brno esantis parodų kompleksas pirmiausia tave pritrenkia savo dydžiais. Išlipai iš automobilio, praveri artimiausių rūmų duris, ir atsisukęs išvysti už savęs dar daugybė tokių pat modernių pavilijonų, ne mažiau stebinančių ir savo architektūriniais sprendimais. Visas parodų kompleksas atrodo pakankamai išpuoselėtas, čia gausu įvairios technikos, įrangos, inventoriaus, būtinų parodų dalyviams.
To negana – šiemet, vasaros pradžioje, bus atidaryta nauja, pritaikyta šiuolaikiniams poreikiams 15 tūkst. m2 plotą užimanti salė, kurioje ketinama ne tik organizuoti įvairius renginius, bet ir įrengti kavinukę, rūbinę, bilietų kasas bei kitas pagalbines patalpas. Šią milžinišką salę bus galima išsinuomoti ir įvairiems koncertams, suvažiavimams ar kolektyviniams susitikimams.
Įėjus į vidų, mus pasitiko smalsūs žvilgsniai. Tačiau tie smalsūs žvilgsniai pagrindinai priklausė patiems parodų komplekso darbuotojams, nes Brno mieste skleidėsi rytas, ir lankytojai dar tik rinkosi. Maloniai nusiteikę šeimininkai mus ir supažindino su paroda, dėl kurios čia atvykome. Tiesa, pradžioje šiek tiek likome nusivylę, iš viso parodų centro komplekso išvydę veikančias tik kelias sales.
Čia prasidėjo tarptautinė viešojo matinimo, viešbučių ir restoranų įrangos paroda, taip pat vyno mugė (G+H ir Vinex). Savo sričių profesionalai į šią parodą susirenka kas dvejus metus. Pagrindinė šios gurmanų fiestos mintis – sveikas organiškas maistas. Šiemet renginys sutraukė net 170 dalyvių iš 13 šalių, tokių, žinomų savo unikalia virtuve, kaip Prancūzija, Ispanija, Pietų Afrikos Respublika. Išties, gražu buvo šioje parodoje stebėti supintą iš skirtingiausių kraštų atkeliavusių prekių ženklų bei logotipų spalvų gamą. Tačiau patys dalyviai neatrodė tokie žaismingi, o pasiūlius jiems bendradarbiauti su lietuviškomis įmonėmis, didelio entuziazmo neparodė.
Vis dėlto, natūralu, kad parodoje dominavo čekiškos prekės ar paslaugos. Čekiškų gaminių taip pat buvo galima paragauti Vinex mugėje. Nustebino vyno gausa. Degustacijai pateikta 270 rūšių šio svaigaus gėrimo iš 66 vynų tiekėjų. Netgi vyko konkursas Grand Prix VINEX 2009, kur ir buvo išrinktas geriausias vyno tiekėjas. Propoguojantieji sveiką gyvenseną turėjo progos įsigyti organinio vyno, pasidomėti kaip jis daromas. Beje, parodoje galėjai sužinoti apie vynus ir jų gamybą viską – nuo pat pirmosios nuskintos vynuogės. Tiesa, daugelis lankytojų ne itin domėjosi tomis istorijomis: parodos dalyviams tesiūlė papildyti gana spėriai tuštinamas taures.
Įdomiausia šioje parodoje, matyt, buvo virėjų kovos. Erdvi pailga patalpa, stiklas, o už jo – daugybė kulinarų, besivaržančių tarpusavyje. Čia buvo gaminami tradiciniai čekiški patiekalai iš įvairių šalies regionų. Tikras realybės šou, neprilygstantis jokiems „Kelias į žvaigždes“. Sumaištis, baltai apsirengusių žmonių konkurencinė trintis, malonus jaudulys, garuojantis maistas ir daug sėdinčių žiūrovų, besimėgaujančiu reginiu.
Paroda vyko tris dienas, ir buvo numatyta, jog joje apsilankys daugiau nei 8 tūkst. žmonių. Puikiai pataikė čia atvykdami tie, kurie norėjo įsigyti viešbučiams ar restoranams skirtos įrangos, praplėsti žinias apie sveiką kokybišką maistą ir gerą vyną, susipažinti su galimais partneriais, dirbančiais šioje srityje ar tiesiog netradiciškai praleisti laiką.


Classical Realistic Style Expresses Harmony of Spiritual Calmness

Klasikine realistine maniera iŠreikŠta
dvasinĖs ramybĖs harmonija

Ela Kaminskienė was born in 1935; since 1945 lives in Vilnius. She graduated Vilnius State Art Institute (today Vilnius Academy of Fine Arts) with the diploma in painting and architecture. The artist joined the Lithuanian Artists’ Association in 1975. E. Kaminskienė worked as an architect in “Municipal Economy Design Institute” in 1966-1990. During these years, the artist devoted her free time to painting and water colour, however did not show her works at exhibitions.
Only in 1990, the artist made contacts with galleries and started participating in European artists’ exhibitions.In 2002, Ela Kaminskiene arranged a personal exhibition in Vilnius. About 140 E. Kaminskienė’s works are found in private collections in Lithuania, Poland, Germany, the Netherlands, Canada and Turkey. No less of her works the artist has given as a present to her friends and foreign guests. Ela Kaminskienė has chosen classical realistic style and form, mainly inspired by the Old Masters. In her pictures, one can easily recognize the influence of “small Hollanders” C. Corrot, F. Goya and others which were particularly renowned in the last centuries. Her creation is dominated by the moderate colouristic gamma, subtle play of tones and halftones. The objects in her artworks vary from dignified portraits pulsating in spiritual warmth, things emerging from soft shadows to still-life standing out by graceful and un-reproachful composition, silence and calmness in romantic landscapes. The whole of this reveals the eternal beauty of relation between a man and nature. It is probably respect to an art object which develops the mood of calmness and harmony that pulsate in every picture of Ela Kaminskienė.

Address:
Moniuškos St. 10-15, Vilnius, Lithuania
Tel. +370 5 261 8772, mobile +370 630 59 974

 

Ela Kaminskienė gimė 1935 m., nuo 1945 m. gyvena Vilniuje. Po studijų Vilniaus valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija) įgijo dailininko–architekto specialybę. 1966–1990 m. dirbo architekte „Komunalinio ūkio projektavimo institute“. Nuo 1975 m. ji yra Lietuvos architektų sąjungos narė. Dirbdama architekte Ela Kaminskienė laisvalaikį skyrė tapybai ir akvarelei, tačiau savo kūrinių menininkė parodose ilgai neeksponavo. Tik nuo 1990 m. ji pradėjo bendradarbiauti su galerijomis ir dalyvauti Europos dailininkų parodose. 2002 m. Ela Kaminskienė surengė personalinę parodą Vilniuje. Apie 140 menininkės tapybos darbų įsigijo Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Olandijos, Kanados ir Turkijos privačios kolekcijos. Nemažai paveikslų dailininkė yra padovanojusi savo bičiuliams ir svečiams iš kitų šalių. Ela Kaminskienė pasirinko klasikinę realistinę, senųjų tapybos meistrų inspiruotą manierą, stilistiką ir formą. Menininkės paveiksluose nesunku atpažinti „mažųjų olandų“, C. Corrot, F. Goya ir kitų, praeituose šimtmečiuose plačiai pripažintų menininkų įtaką. Jos kūryboje dominuoja santūri spalvų gama, jaučiamas subtilus tonų ir pustonių žaismas. Dailininkės kūrybos objektai: orūs, dvasine šiluma dvelkiantys portretų personažai, iš minkštos prieblandos išnyrantys daiktai, grakščia ir nepriekaištinga kompozicija pasižyminčiuose natiurmortuose, tyla ir ramybė romantiškuose peizažuose. Visa tai atskleidžia amžiną gamtos ir žmogaus ryšio grožį. Pagarba meniniam objektui, matyt, ir sąlygoja ramybės ir harmonijos nuotaiką, kuri dvelkia iš kiekvieno Elos Kaminskienės paveikslo.


In the Play of the Rhythm of Sparkling Colours

Ritmika ŽĖrinČiŲ spalvŲ Žaisme

I, Albinas Markevičius, was born in 1946 in Lithuania. I obtained the higher education diploma in arts by finishing stained-glass studies at Vilnius Academy of Fine Arts in Prof. A. Stoškus’ studio. In 1980-1989, I delivered lectures in painting and composition in Vilnius Academy of Fine Arts, and from 1990 my major source of income is creative work. I also have private lessons in painting and drawing. I participate in exhibitions of stained-glass in Lithuania since 1988, also in painting exhibitions in Belgium, Denmark, France, the Netherlands, Italy, Luxembourg and other countries. I have arranged 5 personal painting exhibitions. I am the member of the Association of Artists of Eastern Countries and Belgium, and since 1999 the Lithuanian Artists Association. My works are found in private collections in Lithuania, Poland, Germany, USA, Canada, South Korea, Japan and other countries.
I enjoy both stained glass and canvas painting. Stained-glass is the same painting, only it is based on glaze and metal oxides and painting is done on glass. I do not deliberately choose painting objects. It happens that during a walk a beautiful view and its motive are left imprinted in my memory and later serve as the basis for my works. Landscapes prevail in my creation, I have made only one portrait, and still-life is already the past. Probably in the future I will come back to still-life. Stained-glass has inspired to choose distinctive colours in canvas painting, this is why my paintings abound in fresh, open, bright, sparkling colours which I like very much. Pastel colours remind me of grey leaden clouds and therefore I try to avoid them. The piece of work s